English
Žurnalų archyvas

Kinas Kaune. Ar galime uždaryti Aleksoto tiltą?

26 vasario, 2024, Justė Vyšniauskaitė / „Kaunas pilnas kultūros“ | Interviu, Mėnesio tema, Naujienos

Nuo lietuviškų filmų „Emilija iš Laisvės alėjos“ „Izaokas“ ar „Pelėdų kalnas“ ir užsienio produkcijų „Vogti arklius“ bei „Pasipriešinimas“ iki didžiulio masto serialų „Černobylis“, „Jekaterina Didžioji“ ir „Tokijo teismas“ – Kaune filmuotus įspūdingus kino ir televizijos kūrinius jau sunku suskaičiuoti.

Kad šie filmavimai neštų miestui naudą ir vyktų sklandžiai, atsakingas Kauno filmų biuras. Su jo vadove Goda Gajauskaite pasikalbėjome apie tai, nuo ko viskas prasidėjo, kaip filmuose mainosi Kauno veidas, kaip laikui bėgant keičiasi kino aikštelių dinamika,  kokios yra populiariausios, o taip pat ir nepelnytai primirštos Kauno lokacijos. 

Kaip pradėjai dirbti Kauno filmų biure? Kokius pokyčius jis išgyveno per pastaruosius metus?

Man visuomet buvo įdomus filmavimo procesas ir kas slypi už kadro, tad ieškojau galimybių, kaip studijuodama Kaune galėčiau prie to prisidėti. Taip sutikau buvusį savo vadovą Aurelijų Silkinį ir 2016 metais prisijungiau prie pirmojo projekto – „Pelėdų kalno“ filmavimo. Išbandžius save platesnėse pareigose, viskas buvo labai įdomu, viduje užsižiebė kibirkštis. Paskutinę filmavimo dieną vadovas pasiūlė pasibaigus praktikai įsidarbinti Kauno filmų biure. Nors tuomet dar neplanavau ieškoti darbo, tačiau su jo paskatinimu, ėmiausi iššūkio – už tai esu iki dabar dėkinga. 

A. Čiukšio nuotr.

Galima sakyti, kad Kauno filmų biuro istorija prasidėjo 2012 metais, kai buvo įkurta Kauno kino studija – jos išlaikymas buvo sudėtingas ir brangus, o vizija labai plati. Tad buvo nuspręsta ją uždaryti, bet Kauno miesto savivaldybės ir A. Silkinio iniciatyva suformuotas filmų biuras su konkretesniu tikslu, orientuotu į Kauno miesto žinomumo didinimą kino industrijos srityje. Kai aš atėjau dirbti 2017 metais, iškart jautėsi stipri vizija, tačiau dar daug dalykų reikėjo kurti nuo nulio: ir ieškant lokacijų, ir mezgant ryšius. Tačiau projektų vis daugėjo, jie tapo vis ambicingesni, daugėjo ir patirties, o apie mus ėmė sklisti žinia kaip apie patikimus specialistus.

Koks yra Kauno filmų biuro vaidmuo juostų kūrimo procese? Kokie specialistai dirba šioje srityje?

Filmų biurų praktika yra pasaulinė, veikianti globaliai kino industrijos viduje ir orientuota į pagalbą filmavimo komandoms konkrečiame regione. Trys pagrindiniai faktoriai, kurie į Lietuvą pritraukia kino kūrėjus, yra lokacijos, mokestinė lengvata ir kompetentingi kino aikštelę aptarnaujantys specialistai. Mes siekiame sukurti kuo draugiškesnę aplinką čia atvykstantiems kino kūrėjams ir įveiklinti įvairias Kauno vietoves. Užsiimame lokacijų paieška, jas fotografuojame, sudarome duomenų bazę, organizuojame vizitus po galimas vietas. Taip pat mūsų darbas apima susitarimus su lokacijų savininkais arba administratoriais, derybas dėl įkainių, gatvių uždarymo ir kitų leidimų derinimą. 

Kino produkcijos turi daugybę departamentų, kuriuose dirba didesnės ar mažesnės komandos. Lokacijų departamentas, kuriam galima priskirti filmų biuro veiklą, filmavimo procese dalyvauja nuo pradžios iki pabaigos. Dažnai klausimas „Kur filmuosime?“ yra vienas pirmųjų po scenarijaus sukūrimo, o kartais dar net nepabaigus jo rašyti jau ieškoma vietų, atitinkančių režisieriaus ar filmo dailininko viziją. Lokacijų departamente dirba įvairiausi žmones, įskaitant teisininkų, vertėjų, vadybos išsilavinimą įgijusius specialistus, tačiau jais tikrai neapsiribojama. Kas mus visus vienija – tai lankstumas, efektyvumas, savo srities išmanymas ir atsidavimas darbui. Galima sakyti, kad turi būti šiek tiek išprotėjęs ir mėgti adrenaliną, jeigu nori dirbti kino industrijoje.

Ar jūsų atsakomybės visuomet išlieka tokios pat, o gal turite prisitaikyti individualiai prie kiekvieno projekto?

Stengiamės atliepti konkretaus projekto poreikius. Dirbdami visuomet savęs klausiame: kokia iš to nauda Kaunui? Tiek investicijos, tiek kultūrinė vertė – šie elementai svarbūs vertinant projekto reikšmingumą. Tad dirbdami su didelėmis produkcijomis dažnai neapsiribojame tik lokacijomis, jų pasiūlymu, bet suteikiame visą reikalingą informaciją apie filmavimų Kaune tvarką, normatyvus, leidimus. Nuo klausimų „Ar galime uždaryti Aleksoto tiltą?“ iki „O gal galime susprogdinti centrinio pašto duris?“ – aiškinamės kiekvieną konkretų atvejį, kam kartais prireikia ir penkiasdešimties skambučių. Nors visuomet stengiamės kuo geriau įgyvendinti klientų poreikius, mums taip pat svarbu, kad Kaunui, jo lokacijoms nebūtų padaryta žala – tiek fizinė, tiek vertybinė. Filmavimo aikštelėje atliekam tam tikrą stebėsenos funkciją, kad būtų laikomasi numatytos tvarkos, darbas vyktų su pagarba aplinkai. 

Kadras iš „Netflix“ serialo „Clark“.  Eric Broms, Nikola Predovic / „Netflix“ nuotr.

Ar laikui bėgant pastebėjai kino komandų darbo specifikos pokyčių? Ar jaučiasi kintantis kauniečių požiūris į filmavimus?

Filmavimai kinta labai stipriai. Tai pastebėti leidžia darbas su skirtingomis prodiuserinėmis kompanijomis. Matome, kad į filmavimo aikšteles įsilieja vis naujų specialistų, atnešančių savų idėjų, kitokią darbo etiką. Profesionalumas ir atsakingumas auga, be to, Lietuvoje filmuojama vis daugiau projektų. 

Galiu pasidžiaugti, kad Kaunas yra itin draugiškas miestas filmavimams ir dėl gyventojų požiūrio. Pavyzdžiui, Vilniuje, kur filmuojama gerokai daugiau, pastebimas šioks toks pavargimas ir suirzimas dėl ribojimų, o Kaune žmonės dar labai supratingi ir net smalsūs. Pradžioje jautėsi didesnis uždarumas, tačiau su laiku žmonės pradėjo matyti vis daugiau naudos, kurią teikia kino kūrimas. Iš miestiečių jaučiame palaikymą, pagarbą mūsų darbui ir norą, kad Kaunas būtų pripažintas. Manau, prie to prisidėjo didieji Kaune filmuoti projektai, nes pamačius tavo mieste sukurtą sceną per didžiuosius ekranus, „Netflix“ ar „HBO“ televizijose kyla savotiškas pasididžiavimas.

Ar labai skiriasi darbas su Lietuvos ir užsienio šalių projektais?

Lietuviški projektai dažniausiai turi mažesnį biudžetą, o tai apriboja galimybes išsinuomoti konkrečią filmavimo vietą ar specifinę techniką, sukurti specialiuosius ir vizualinius efektus, kostiumus, grimą. Dėl to nacionaliniai projektai dažnai būna kiek paprastesni, bet atneša savų vadybinių iššūkių. Tiesa, lietuviai drąsiau nesilaiko tam tikrų filmavimo taisyklių, nes čia jaučiasi namuose. Visgi stipriai juntama, kaip nacionaliniame kine formuojasi savas identitetas. 

A. Čiukšio nuotr.

Užsienio projektai turi kur kas didesnes komandas ir skirtingus departamentus. Pavyzdžiui, įdomu, kad „Černobylio“ komanda turėjo atskirą sveikatos ir saugumo departamentą. Atsimenu, kai jiems pasiūlėme scenai „Mirties“ tiltą Petrašiūnuose, dabar vadinamą ir serialo vardu, režisierius pasakė, kad net susapnuoti geriau negalėjo. Tačiau sveikatos ir saugumo departamentas iškart stabdė planus pastebėję, kad tiltas yra senas, kliba laiptų pakopos. Tad jie atliko nuodugnų tyrimą, išties skirdami tam dideles investicijas, aiškindamiesi lokacijos saugumo lygį. Tokiais momentais jaučiasi, kaip dideli užsienio projektai, turėdami pakankamą biudžetą, rūpinasi net smulkiausiomis detalėmis, siekdami užtikrinti sklandų darbą. Lietuviškuose projektuose tenka daugiau atsakomybių kiekvienam komandos nariui, o ypač prodiuseriams.

Kokios Kauno lokacijos yra populiariausios filmavimams? O kurios dar nepelnytai neatrastos kino kūrėjų?

Kaip neretai sakome, kiekviena lokacija turi sulaukti savo scenarijaus. Gal pradėsiu nuo neatrastų, nes yra pora vietų, kuriomis labai tikime, tačiau jos retai laimi lokacijų loterijoje. Viena jų – Mykolo Žilinsko galerija, kuri dabar yra rekonstruojama, taigi itin patogi, kontroliuojama erdvė filmavimui. Nereikia papildomai stabdyti žmonių ar uždaryti erdvės lankytojams. Patalpos yra erdvios, jas galima transformuoti į labai daug skirtingų aplinkų. Tai unikali ir graži lokacija, kurią dažnai siūlome ir kuri patinka kūrėjams. Taip pat paminėčiau išskirtinio dizaino KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetą, kuris turi įspūdingą sietyną ir autentišką atriumą į pirmą aukštą. Ta erdvė su betono ir granito elementais, siaurais susijungiančiais koridoriais atrodo itin vizuali ir perspektyvi, tačiau, matyt, joje sunku įžvelgti savo viziją. Kartais lengviau ateiti į tuštesnę vietą ir joje sukurti tai, ką turi galvoje, nei pasitelkti esamus elementus.

O populiariausios lokacijos daugiausia susijusios su modernizmo architektūra, žaliais parkais, fortais. Išties daug filmuojame Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejuose. Dar viena lokacija, kuri visuomet traukia kūrėjus, yra Lietuvos karininkų ramovė. Itin svarbios vietos yra Kauno marių regioninis parkas, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Prie mūsų regiono patrauklumo filmavimams labai stipriai prisideda Rumšiškės su Lietuvos etnografijos muziejumi ir Pravieniškių kalėjimas.

Kadras iš BBC serialo „Rise of the Nazis. The Downfall“. „72Films“ / Ievos Jūraitės nuotr.

O kokios Kauno vietos tau pačiai yra mieliausios?

Kaunas man labai gražus miestas, žavi jo modernizmo architektūra, autentika. Labai džiaugiuosi, kai pamatau kokybiškai atliktą pastatų restauraciją – dainuoja širdis ir norisi paliesti kiekvieną paviršių, jo tekstūrą. Labai džiaugiuosi, kad mūsų miestas sulaukė pelnyto UNESCO paveldo objektų įvertinimo. 

Kokią matai Kauno filmų biuro ateitį ir ko palinkėtum į Kauną atvykstantiems kino kūrėjams?

Įžvelgiu tik didėjantį Kauno kaip miesto atpažįstamumą bei įvertinimą. Jame daug potencialo bei galimybių, tad Kauno filmų biuro ateitį ir matau orientuotą į augimą, stiprinant ryšius su vietos lokacijų savininkais, gyventojais bei kino industrijos atstovais. O kino kūrėjams linkiu drąsiai pasinerti į tai, ką gali pasiūlyti Kauno regionas.

kaunasfilmoffice.com