Renginių ciklas Australijos lietuviui V. Kazokui atminti užsuks ir į Kauną 

Spalio 24 – 31 dienomis vyks renginių ciklas „Mūsų tiesioginis uždavinys – tautai laimėti laisvę“, skirtas poeto, žurnalisto Vinco Kazoko gimimo 100-osioms, mirimo 35-osioms metinėms.  Renginiai vyks V. Kazoko tėviškėje Kapčiamiestyje (Lazdijų r.), Leipalingyje, Lazdijuose, Kaune bei Vilniuje. 

V. Kazokas gimė 1919 m. Mečiūnų kaime (Kapčiamiesčio valsčiuje). Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, ten 1947 m. vedė Genovaitę Budreikaitė, o 1949 m. atvyko į Australiją, kur ir gyveno iki pat mirties 1984 m. saplio 30 d.

Studijų metais aktyviai dalyvavo visuomeninėje, literatūrinėje veiklos, pradėjo spausdint savo kūrybą to meto periodinėje spaudoje. 1947 m. įstojo į Lietuvių rašytojų draugiją. 1953 m. išleido eilėraščių knygą „Sapnų pėdomis“, vėliau, nuo 1961 iki pat mirties (su ketverių metų pertrauką) redagavo pagrindinį Australijos lietuvių laikraštį „Mūsų pastogė“. Per tą laiką jis paskelbė keliasdešimt savo kūrybos eilėraščių periodikoje, o po jo mirties, žmonos Genovaitės rūpesčiu jie pateko į pomirtinę V. Kazoko eilėraščių knygą „Ugnis ir žodis“ (1989 m.). 1996 m. išleista V. Kazoko vedamųjų „Mūsų pastogėje“ rinktinė „Mūsų pastogė Australijoje“. 

V. Kazokas reiškėsi ir kaip vertėjas.  Išvertė A. Kestlerio „Nulis ir begalybė“ (1948 m.), F. Timermanso „Kaimietiškoji psalmė“ (1957 m.) ir kt. 

V. Kazoko ir jo žmonos Genovaitės palaikai palaidoti Kapčiamiesčio kapinėse.

V. Kazokas. Vlado Meškėno tapytas portretas

V. Kazokas. Vlado Meškėno tapytas portretas

Spalio 24 d. Vilniuje prasidėsiantis, Leipalingį, Kapčiamiestį, Lazdijus aplankysianti renginių programa į Kauną užsuks spalio 31 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje lankysis poeto dukra Ugnė Kazokas (Australija), literatas Juozas Žitkauskas, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių skyriaus vedėja dr. Virginija Babonaitė-paplauskienė, aktorius Henrikas Savickas. Veiks paroda „Žodis turi magišką galią”, skirta V. Kazoko sukakčiai (parodą parengė V. Babonaitė-Paplauskienė, apipavidalino dailininkė Inga Zamulskienė). Popietės muziejuje pradžia – 16 val. 

Organizatorius: Asociacija „Slinktys“
Partneriai: „Naujoji Romuva“, „Žinijos“ draugija, Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus kraštotyros muziejuje, Lazdijų krašto muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus

Asociacijos „Slinktys“ inf.

Stiklo meno pliūpsnis Kaune ir Kauno rajone – spalį 
Kauno rajono muziejaus erdvėse Raudondvaryje šį rudenį svečiuosis šiuolaikinis stiklo menas. Čia tarptautinis festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“ pristatys parodą...
Maršrutas rugpjūčio 7 – 9 dienoms
PENKTADIENIS, 08 07 „Poezijos pavasaris 2020“. Laureato vainikavimas, 18:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 56-ojo Tarptautinio poezijos...
„Naujojo Baltijos šokio“ staigmena – vengrų šokio spektaklis ant M. Žilinsko dailės galerijos laiptų (interviu)
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ tęsia vasaros šokio programą ir dovanoja dar vieną užsienio kūrėjų darbą. Rugpjūčio...
Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885 – 1969, prezidentavo 1922 –...
Stiklo meno pliūpsnis Kaune ir Kauno rajone – spalį 
Kauno rajono muziejaus erdvėse Raudondvaryje šį rudenį svečiuosis šiuolaikinis stiklo menas. Čia tarptautinis festivalis „Vitrum 2020 Pulsas“ pristatys parodą...
Maršrutas rugpjūčio 7 – 9 dienoms
PENKTADIENIS, 08 07 „Poezijos pavasaris 2020“. Laureato vainikavimas, 18:00 Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13 56-ojo Tarptautinio poezijos...
„Naujojo Baltijos šokio“ staigmena – vengrų šokio spektaklis ant M. Žilinsko dailės galerijos laiptų (interviu)
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ tęsia vasaros šokio programą ir dovanoja dar vieną užsienio kūrėjų darbą. Rugpjūčio...
Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885 – 1969, prezidentavo 1922 –...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia