Parodoje – Kanados lietuvių bendruomenės istorijos

Rugsėjo 3 d., antradienį, 16 val., iškart po Lietuvos ir Kanados krepšinio varžybų, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus (S. Daukanto g. 25) kviečia į parodos, skirtos Kanados lietuvių bendruomenės istorijai, atidarymą. Paroda Lietuvoje eksponuojama pirmą kartą. Jos sudarytojai – Kanados lietuvių bendruomenė.

Renginyje dalyvaus ir savo atsiminimais pasidalins pirmojo Kanados lietuvių bendruomenės (KLB) pirmininko Jono Matulionio dukra Judita Matulionytė-Čuplinskienė ir anūkas Rimas Čuplinskas, taip pat Milda Julija Danytė bei VDU Lietuvių išeivijos instituto istorikas Giedrius Janauskas.

Paroda atspindi po Antrojo pasaulinio karo sukurtą lietuvišką gyvenimą Kanadoje, supažindina su Kanados lietuviais ir per 67 metus jų nuveiktais politiniais, kultūriniais, švietimo bei kitais darbais. „Širdis nukreipta nebepasiekiamos tėvynės link, bet kasdienybę supa naujo gyvenimo realybė. Tarp 1948 ir 1950 m. Kanados krantus pasiekę lietuviai suprato, kad, norint išlikti lietuviais svetimame krašte, būtina burtis kartu, organizuoti parapijas, organizacijas, kultūrinius vienetus, lituanistines mokyklas, sporto klubus, vasaros stovyklas. Ir kad visam tam turi kažkas vadovauti“, – pasakoja organizatoriai.

Daugiakultūrinis festivalis Toronte 1962 m. KLB archyvo nuotr.

Daugiakultūrinis festivalis Toronte 1962 m. KLB archyvo nuotr.

Lietuvių bendruomenių organizavimąsi skatino Vokietijoje 1949 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) paskelbta Lietuvių Charta. 1952 m. rugpjūčio 30–31 dienomis Kanados lietuviai suvažiavo į Monrealio miestą Kvebeko provincijoje ir įsteigė Kanados lietuvių bendruomenę (KLB).

„Visi suprato, kad [norint] siekti aukščiausio išeivių tikslo – Lietuvos nepriklausomybės atgavimo – ir išbarstytiems tarp svetimų tautų išlikti lietuviais, būtina sueiti į vienetą, kuris galės atsispirti nulietuvinimo bangoms. Tuo vienijančiu vienetu tapo Kanados lietuvių bendruomenė (KLB)“, – organizacijos įkūrimo priežastis įvardijo pirmasis jos pirmininkas Jonas Matulionis.

Istorikas Giedrius Janauskas pažymėjo, kad Kanados lietuvių bendruomenė, nors ir būdama nedidelė, veikė itin produktyviai. „Ji gebėjo labai efektyviai ir efektingai, bendraudama su latvių ir estų bendruomenėmis, pasiekti puikių rezultatų lobistinėje veikloje, gindama savo (o tai visų pirma reiškia Lietuvos) interesus. Šios trys bendruomenės žymiai paveikė Kanados užsienio politiką Sovietų Sąjungos atžvilgiu, ypač 1988–1991 m. Tuo jos ženkliai prisidėjo prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės įtvirtinimo“, – paaiškino G. Janauskas.

Parodos fragmentas

Parodos fragmentas

Kanados lietuviai itin svariai prisidėjo prie atstatytos Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo, konkrečiai remdami jos žingsnius Europos Sąjungos link – jie skyrė daugiau nei milijoną dolerių, už kuriuos nupirkta ir Lietuvai padovanota pirmoji atstatytos Lietuvos valstybės ambasada Briuselyje. Nuolatinio KLB darbo su Kanados valdžia ir politikais dėka, Kanada viena iš pirmųjų 1991 metais pripažino Lietuvą nepriklausoma suverenia valstybe.

Parodą Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje bus galima apžiūrėti iki rugsėjo 20 d. Nuo rugsėjo 23 d. paroda persikels į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvę.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus inf.

Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Koncerte – pažintis su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“
Įsimintina garso ir laiko meditacija, supažindinanti su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“ – tokį muzikinį patyrimą ruošia Vilniaus miesto...
Įsimintiniausiu 2019 metų Kauno menininku pretenduoja tapti aštuoni kūrėjai
Kauno menininkų namai jau 22-ąjį kartą skelbia Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus, per kuriuos bus apdovanotas labiausiai per 2019 metus...
Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Koncerte – pažintis su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“
Įsimintina garso ir laiko meditacija, supažindinanti su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“ – tokį muzikinį patyrimą ruošia Vilniaus miesto...
Įsimintiniausiu 2019 metų Kauno menininku pretenduoja tapti aštuoni kūrėjai
Kauno menininkų namai jau 22-ąjį kartą skelbia Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus, per kuriuos bus apdovanotas labiausiai per 2019 metus...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia