Muziejaus trečiadienis. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis

Šį kartą muziejaus trečiadienio rubrikoje švenčiame 98-ąjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus gimtadienį – su viduramžių lobiais, legendomis, retenybėmis, bažnyčia, turtingųjų pasauliu ir net… mirties tema. Nauja ekspozicija „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“ centriniuose muziejaus rūmuose – jau nuo gruodžio 13 d. 

Mes, kaip nacionalinis muziejus, turime siekiamybę pristatyti dailės ir kultūros raidą, kuri reikalinga tam, kad suvoktumėm savo nacionalinę savastį: nuo ko pradėjome, kaip viskas vyko ir vystėsi, kaip konkrečiai menas atspindi visą Lietuvos istoriją“, – teigia parodos kuratorė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorės pavaduotoja Daina Kamarauskienė. 

Naujos ekspozicijos, skirtos XIV-XIX a. Lietuvos dailei idėja gimė jau seniai, dar prieš muziejaus rekonstrukciją. Per tą laiką buvo išleista ne viena publikacija, surengta ne viena paroda, kurioje dalyvavo gruodžio 13 d. duris atversiančioje ekspozicijoje esantys kūriniai. Čia pristatoma beveik 600 metų senosios dailės raida, glaustai atspindinti Lietuvos meno ir kultūros tendencijas. 

Tad koks ekspozicijos paruošimo ir pristatymo visuomenei kelias? Prieš žengiant pirmuosius žingsnius parodos paruošimo link, atliekami detalūs tyrimai. Tuomet, dažniausiai, paaiškėja labai daug įdomių dalykų ir faktų. Kai pradėjome galvoti kaip pristatyti senąją Lietuvos dailę, pamatėme, kad muziejuje turime nepaprastai unikalių, retų eksponatų – pavienius objektus, kaip brangakmenius karūnoje, kuriuose atsispindi Lietuvos – mėtytos ir vėtytos kultūros kryžkelėje – istorija“, – pasakoja D. Kamarauskienė. Eksponatų atrankos procesas prasideda nuo pagrindinės idėjos, kuomet apsibrėžiama kokį laikotarpį bus stengiamasi parodyti ir labiausiai akcentuoti. Tuomet, lyg ant kortų stalo išdėliojami visi eksponatai. Atmetamos prasčiausios „kortos“ ir paliekamos vertingiausios – tūzai – patys reikšmingiausi ir unikaliausi eksponatai. Tokiu žaidybiniu būdu, braižant schemas ir eskizus, atliekama išsami analizė, ar vienas daiktas papildo kitą, tam, kad būtų galima sukurti bendrą naratyvą – pasakojimą, kuris dėliojasi logikos principu. Unikalumo ekspozicijai suteikia ir tai, kad ji ruošiama tarpukario architektūros perle – Vladimiro Dubeneckio projektuotame pastate, kuris, kaip teigia parodos kuratorė, „kas rytą diktuoja savo sąlygas“, turint omenyje to meto erdvių išplanavimą. 

Naujoji ekspozicija pristatoma III etapais. I dalis – seniausi eksponatai, unikalūs, vertingi atradimai. Tai – seniausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, labai retas dokumentas, išlikusi unikali Vytauto Didžiojo privilegija, kuria jis skiria Žemaitijos vyskupui žemes ir žmones. Taip pat monetų ir papuošalų lobiai, Kauno senamiestyje rasti kokliai ir lėkštės, seniausia skulptūra Lietuvoje „Žygaičių liūtukas“, itin retos knygos, įspūdingas gyvenimo tuštybę primenantis tapybos darbas „Memento mori“. Čia reprezentuojama mūsų buitis, miestiečių gyvenimo būdas ir lobiai, lobių skrynios. 

Bretkūno Postilė.   ČDM nuotr.
Nasvytalių lobis. ČDM nuotr.

Fragmentiškai akcentuojami ir mums labai artimi, žemiški dalykai – valdžia, užkariavimai, valstybės didybė, europietiškas gyvenimo būdas. Visgi pereinama ir prie dvasinių dalykų – seniausių bibliotekoje saugomų knygų, kurių viena – kompendiumas – Popiežiaus pamokslų rinkinys ir XVI a. Bretkūno „Postilė“. Ekspozicijoje akį traukia ir atskira dalis, skirta apmąstymui apie pasaulio laikinumą bei amžinybę. Tai – reta barokinė XVII a. vienuolynuose naudota skulptūra „Laiko alegorija“, primenanti, kad laikas bėga ir mirtis yra čia pat. Šalia skulptūros – karstinis jauno bajoro portretas, kurių Lietuvoje išlikę tik keletas, lyginant su kaimynine Lenkija. 

Popiežiaus pamokslų rinkinys. ČDM nuotr.
Laiko alegorija. 17 a. Nežinomas dailininkas. ČDM nuotr.

Greta esantis, ypatingai prisodrintas simbolikos ir tipiškai barokinis paveikslas „Memento mori“, kurio negalės nepastebėti ekspozicijos lankytojai, rodo ir turi vieną didaktinį tikslą – priminti žmogui apie jo laikinumą ir apie amžinybės prasmę. Šis XVII a. II p. tapytas paveikslas iš Tytuvėnų bažnyčios yra išskirtinai išsamus savo tekstais ir įvairiausiomis citatomis. „Čia matome ne tik nykstantį kūną, bet ir simboliką, kuri iliustruoja visą žmogaus veiklos spektrą žemėje, pradedant nuo kariuomenės vadų, kardų, šarvų, iki vyskupų tiarų, karūnų, vienuolijos vadovų karalių skeptrų, iki juokdario kepurės, linksmybių, meno, muzikos, mokslo. Viskas apgaubiama ištrauka iš Jobo knygos: esame šiame pasaulyje tik laikinai“, – teigia parodos kuratorė. 

Nežinomas LDK dailininkas. MEMENTO MORI. 17 a. II p. ČDM nuotr.

II-oji ekspozicijos dalis skirta seniausioms ir vertingiausioms gotikinėms madonoms – meno kūriniams, kurie puošė Lietuvos bažnyčias. Gotikinė skulptūra Lietuvoje galėjo pasirodyti tik po oficialaus Lietuvos krikšto 1387 metais. Tuomet ją kūrė kviestiniai Čekijos, Lenkijos, Livonijos, Prūsijos ir Vokietijos meistrai. Vėliau, įkvėpti užsienio menininkų, įsitraukė ir vietiniai skulptoriai. 

Įžengus į III-iąją ekspozicijos salę skvarbiais žvilgsniais pasitinka Pažaislio vienuolyno mecenatų Pacų portretai. Ši dalis skirta interjerų, aprangos atributams, gobelenams. Beveik visi kūriniai pasakoja neįtikėtinas asmenybių arba eksponatų atsiradimo istorijas. Štai, kad ir vienintelis išlikęs 1794 m. sukilimo vado Tado Kosciuškos autoportretas, nutapytas ant vėduoklės giminaitei, kurią Kosciuška buvo įsimylėjęs. Šis eksponatas giminystės ryšiais atkeliavo iki Žmuidzinavičių šeimos. 

Tadas Kosciuška. Autoportretinė miniatiūra. 1792.  ČDM nuotr.

Itin retas ir gausiomis legendomis apipintas eksponatas – elnio ragai, atsidūrę senojoje Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Tai dekoracija, kuri dažniausiai būdavo naudojama kaip šviestuvas. Lietuvoje yra išlikę dvi tokio tipo dekoracijos, abi saugomos Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Legenda pasakoja, kad žmonės pamatė elnią plaukiant Nemunu, su Šv. Mergelės Marijos paveikslu link Zapyškio bažnyčios. Paveikslas buvo nuneštas tiesiai į bažnyčią, o vėliau istoriškai susiklostė, kad kūrinys keliaudavo iš vienos bažnyčios į kitą.

Elnias iš Zapyškio bažnyčios.  ČDM nuotr.

Šios ir daugelis kitų istorijų atsiskleis jau gruodžio 13 d., nuo 17 val. keliaujant per parodą, kurioje bus galima ne tik perskaityti, išgirsti audiogido pasakojime, tačiau susirinkti labiausiai patikusias į savo ekspozicijos vadovą. 

Su parodos kuratore Daina Kamarauskiene kalbėjosi Andrijana Filinaitė 

Daugiau informacijos apie naująją ekspoziciją „Lietuvos dailė XIV-XIX a.“

Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Muziejaus trečiadienis. Lėlinės animacijos pionierius Vladislovas Starevičius grįžta į Kauną
Kai žiūrėsite Weso Andersono „Šaunųjį poną lapiną“ („Fantastic Mr. Fox“) ar Timo Burtono „Košmarą prieš Kalėdas“ („The Nightmare before...
Muziejaus trečiadienis. Advento rimtis ir pramogos
Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis,...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Muziejaus trečiadienis. Lėlinės animacijos pionierius Vladislovas Starevičius grįžta į Kauną
Kai žiūrėsite Weso Andersono „Šaunųjį poną lapiną“ („Fantastic Mr. Fox“) ar Timo Burtono „Košmarą prieš Kalėdas“ („The Nightmare before...
Muziejaus trečiadienis. Advento rimtis ir pramogos
Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis,...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia