Muziejaus trečiadienis. Tikroji mumijų istorija

Egiptas. Išgirdus šį žodį, ko gero, dažnam prieš akis iškyla piramidžių, šventyklų ir faraonų vaizdiniai. Tai – senovės civilizacijos lopšys, kuris asocijuojasi su galybe, ilgaamžiškumu ir… mistika. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma daugiau nei 300 egiptietiškų senienų. Sarkofagų, mumijų, kaukių, amuletų, statulėlių, papuošalų ir kitų eksponatų istorijos rekonstrukcija šį kartą dalinosi ekspozicijos „Senovės pasaulio dailė“ kuratorė dr. Aldona Snitkuvienė. Ji teigė, kad tai viena sudėtingiausių muziejininkystės sričių, reikalaujanti daugelio metų kruopštaus darbo, bet teikianti tyrinėtojui daug pasitenkinimo.

„Domėjimąsi muziejiniu egiptietiškų senienų rinkiniu paskatino nežinojimas“, – pasakoja muziejininkė. Ilgus dešimtmečius trukęs tiriamasis darbas prasidėjo informacijos rinkimu apie Senovės Egiptu besidominčius keliautojus, jų kauptus senienų rinkinius, mokslininkus ir jų mokslo darbus. Darbo rezultatai pateikti A. Snitkuvienės monografijoje – Lietuva ir senovės Egiptas. XVI a. pab. – XXI a. prad. Keliautojų, kolekcininkų ir mokslininkų pėdsakais (Kaunas, 2011). Knyga skirta Lietuvos muziejuose saugomų egiptietiškų senienų istorijai atskleisti, joje sudarytas eksponatų katalogas, pateikti pagrindiniai duomenys apie juos. 

Mumija prieš konservavimą. ČDM fondai

Mumija prieš konservavimą. ČDM fondai

Mumija po konservavimo. ČDM fondai

Mumija po konservavimo. ČDM fondai

Iki šios dienos archeologus vis dar stebina nauji atradimai Senovės Egipte. Tuo tarpu muziejininkai atranda vis naujų istorijų ir duomenų apie muziejuje saugomas vertybes. Kaip teigia A. Snitkuvienė, eksponatų istorijų tyrimas – bene viena įdomiausių sričių muziejininkystėje, nors autentiškais dokumentais patvirtintų žinių apie Egipto senienų atsiradimą muziejuose nedaug. Siekiant visapusiškai ištyrinėti M. Žilinsko dailės galerijoje esančias mumijas buvo atlikti kompiuterinės tomografijos ir rentgenografiniai tyrimai. Jie leido be mažiausio eksponatų pažeidimo sužinoti kas slypi po vyturais (drobule) ir suteikė naujų žinių muziejininkams. Neabejotinai, atlikti tyrimai būtų nustebinę egiptologę Mariją Rudzinskaitę-Arcimavičienę, kuri dar 1924 m., dabar M. Žilinsko galerijoje esančią mumiją, įsigijo Egipto senienų muziejuje Kaire. Įdomu ir tai, jog grafas Mykolas Tiškevičius 1862 m. dovanojo dvi parvežtas iš Egipto vaikų mumijas Vilniaus senienų muziejui. Viena iš jų šiuo metu eksponuojama „Senovės pasaulio dailės“ kolekcijoje M. Žilinsko dailės galerijoje.

Vaiko mumija (grafo M. Tiškevičiaus kolekcija). ČDM fondai

Vaiko mumija (grafo M. Tiškevičiaus kolekcija). ČDM fondai

Vaiko mumijos pomirtinė kaukė. ČDM fondai

Vaiko mumijos pomirtinė kaukė. ČDM fondai

19 a. archeologija ir tyrinėjimai pasižymėjo tuo, kad tyrėjai mėgdavo pasižiūrėti kas yra paties radinio viduje, t.y. po vyturais. Be abejonės, tokiais metodais buvo daroma didžiulė žala būsimam eksponatui. Tačiau be šio ypatingo smalsumo, vykdavo tikros mumijų išvyniojimo ceremonijos – su arbatėlės gėrimu. Tokiais momentais po aplinką pasklisdavo miros – aromatinių sakų, pasižyminčių griežtu, karčiu ir mistišku kvapu – aromatas. Kvapas būdavo toks stiprus, kad kai kuriems iš stebinčių dažnai apsvaigdavo galva. Mykolas Tiškevičius savo Kelionės po Egiptą ir Nubiją dienoraštyje (Michał Tyszkiewicz, Dziennik Podróży do Egipti i Nubii, Paryż, 1863) aprašė XIX a. vid. vykdytus mumijų išvyniojimus Egipte. Kaire grafas buvo pakviestas kaip garbės svečias į sarkofago atidarymo ir mumijos išvyniojimo ceremoniją. Jis aprašė kaip svečiai, apsvaigę nuo aštraus miros kvapo išvyniojant mumiją, smalsiai laukė tarp vyturų pasirodant paslaptingų amuletų ir brangių papuošalų.

Dienoraštyje išsamiai aprašoma ne tik jo paties Egipte vykdyti archeologiniai kasinėjimai, bet ir atlikti „tyrimai“: „<…> naktį kasinėjant kitapus Nilo rastos dvi mumijos. <…>. Daug džiaugsmo suteikė sarkofagų atidarymas: Užsisklendę kajutėje, atidengėme abi mumijas. Viena buvo labai puošnioje medinėje dėžėje, dengtoje žalia iškilia tapyba […], tačiau labai nustebau, kad čia esanti mumija, be įprastų vyturų, į kuriuos buvo suvystyta, nieko daugiau neturėjo. O kita mumija, nors iš neišvaizdi […], atlygino už abi, kai […] radau moters kūną, gausiai išpuoštą aukso brangenybėmis ir iš lazurito gamintais dievukais. Palaikus puošė stambūs aukso auskarai, du žiedai ir prabangus kaklo papuošalas iš tos pačios medžiagos, dekoruotas karneoliu. Ant mumijos krūtinės gulėjo aukso plokštelė su hieroglifų tekstu, rankas puošė apyrankės – viena – ametisto ir karneolio vėrinys ant siūlo, kita – gyvatės formos. Prie jos kojų gulėjo krištolinė dievo Savako (Anubio) statulėlė. Nudžiugintas puikių ir turtingų radinių, grafas dosniai atlygino darbininkams“ (Snitkuvienė A. Lietuva ir senovės Egiptas, Kaunas, 2011, p. 35).

Ką apie mumijas pasakoja kompiuterinės tomografijos ir rentgenografiniai tyrimai, kokie jų tyrimo rezultatai ir išvados? Į šiuos ir dar daugiau kitų klausimų atsakymus gausite rugsėjo 15 d. dr. Aldonos Snitkuvienės vedamoje  ekskursijoje M. Žilinsko dailės galerijoje „Sekmadienis kartu: tikroji mumijų istorija“. 

7_

M. K. Čiurlionis. Kompozicija su piramide, 1903. ČDM fondai

M. K. Čiurlionis. Kompozicija su piramide, 1903. ČDM fondai

Būtina išankstinė registracija

Įėjimas į ekskursiją – su muziejaus bilietu. Daugiau informacijos.

 

Andrijana Filinaitė
Komunikacijos specialistė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 

ciurlionis.lt

Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Muziejaus trečiadienis. Lėlinės animacijos pionierius Vladislovas Starevičius grįžta į Kauną
Kai žiūrėsite Weso Andersono „Šaunųjį poną lapiną“ („Fantastic Mr. Fox“) ar Timo Burtono „Košmarą prieš Kalėdas“ („The Nightmare before...
Muziejaus trečiadienis. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis
Šį kartą muziejaus trečiadienio rubrikoje švenčiame 98-ąjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus gimtadienį – su viduramžių lobiais, legendomis,...
Muziejaus trečiadienis. Advento rimtis ir pramogos
Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis,...
Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Muziejaus trečiadienis. Lėlinės animacijos pionierius Vladislovas Starevičius grįžta į Kauną
Kai žiūrėsite Weso Andersono „Šaunųjį poną lapiną“ („Fantastic Mr. Fox“) ar Timo Burtono „Košmarą prieš Kalėdas“ („The Nightmare before...
Muziejaus trečiadienis. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis
Šį kartą muziejaus trečiadienio rubrikoje švenčiame 98-ąjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus gimtadienį – su viduramžių lobiais, legendomis,...
Muziejaus trečiadienis. Advento rimtis ir pramogos
Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis,...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia