Mėnesio tema. „Pagalbos moterims linija“: „Pagrindinis resursas – mes pačios“

Kiekvienas žmogus nori būti išklausytas ir išgirstas, ar tai būtų mintys apie kasdienę rutiną, ar apie laimingas akimirkas, ar apie slegiančias problemas. Vis dėlto šiandien nuolat skubančiame pasaulyje apie sunkumus dažnai nėra kam išsipasakoti. Siekiant keisti šią situaciją ir norint žmogui suteikti galimybę pasikalbėti apie tai, kas kelia nerimą, graužia ir slegia, prieš 16 metų buvo įkurta „Pagalbos moterims linija“. Tai savanoryste grįsta organizacija, kuri teikia nemokamą emocinę pagalbą telefonu bet kuriuo paros metu. Pokalbiai nėra įrašinėjami ar registruojami, taip užtikrinant visišką skambinančiojo anonimiškumą. Linijoje dirba specialius mokymus baigę savanoriai, kurie yra pasirengę skambinančiuosius išklausyti, pasistengti suprasti, padėti susigaudyti jausmuose ir įvertinti savo situaciją iš šalies. 

Per daugiau nei 16 veiklos metų „Pagalbos moterims linija“ neabejotinai pasikeitė. Organizacija užgimė 2003 metais Klaipėdoje, kiek vėliau buvo įkurtas Kauno padalinys, o šiandien veikia ir Vilniaus „Pagalbos moterims linija“. Kauno padalinio vadovė, psichologė Aušrinė Krikščionaitienė prisimena, kad prieš 12 metų įsijungti į šią veiklą ją paskatino savanoriavimo, neatlygintinos pagalbos kitam idėjos. „Man visada rūpėjo ir moters emancipacija bei savirealizacija“, – savo motyvaciją aiškino pašnekovė, pati prie telefonų išbudėjusi apie 1 000 valandų. Dar viena priežastis, skatinanti savanoriauti, – noras atrasti ir realizuoti save, nuveikti kažką prasminga ir tiesiog gera. Šią paskatą paminėjo ir dar dvi mano pašnekovės: „Pagalbos moterims linijos“ savanorių koordinatorė Aušra Stankūnienė ir savanorė Lina. Vienai iš pašnekovių užsiminus apie moterų bendrystės idėją, jos visos pritardamos palinksėjo galvomis.

Verta paminėti, kad į savanorystę šioje įstaigoje žiūrima labai rimtai – kiekvienas žmogus prieš pradėdamas teikti emocinę paramą turi pabaigti 100 valandų trunkančius kursus, o po jų įsipareigoja išbudėti 350 valandų. Vis dėlto nuoširdaus noro padėti šie įsipareigojimai neatbaido – šiandien „Pagalbos moterims linijoje“ Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje dirba net 124 savanoriai. Įdomi ir pačių kursų struktūra bei akcentuojami momentai. Pirmiausia susidomėjęs žmogus turi pereiti atranką, kurioje siekiama išsiaiškinti, ar kandidatas tinkamas šiam darbui. Žinoma, svarbiausias kriterijus yra noras padėti kitam žmogui, tačiau taip pat reikalinga empatija ir individo emocinis stabilumas. Po atrankos būna teoriniai ir praktiniai kursai, kuriuose daug dėmesio skiriama pačiam savanoriui, jo problemoms, gebėjimui šnekėti apie sunkumus ir juos spręsti. „Visų pirma savanoris turi norėti ir mokėti pasirūpinti savimi. Tik žinodami, kaip spręsti savo pačių sunkumus, jų nuo savęs neslėpdami, galime padėti kitam“, – aiškino Aušrinė. Anot psichologės, viena svarbiausių savanorio savybių yra gebėjimas užmegzti žmogišką ryšį su pašnekovu, kartu išgyventi stiprias emocijas, nes būtent tai gydo labiausiai.

Ši veikla suteikia spektrą teigiamų ir neigiamų emocijų. Savanorių koordinatorė Aušra pasakojo, kad labiausiai asmeniškai sujaudinusias istorijas kartais tenka parsinešti namo, su jomis kurį laiką gyventi, tačiau organizacija stengiasi sukurti kuo geresnes sąlygas, kad blogi jausmai netrikdytų savanorių gyvenimo. Po budėjimo savanoriai visada asmeniškai aptaria pamainą su savo užnugariu. Tai skatina kalbėti apie darbo metu patirtus emocinius išgyvenimus ir sunkumus. „Taip galime pačios reflektuoti save, aiškintis, kodėl konkretus skambutis ar situacija sukėlė tam tikrus jausmus“, – praktikos reikalingumą aiškino Aušra. Juk pokalbis yra tai, kas leidžia pagalbos ieškančioms moterims susidėlioti savo mintis, pasijusti geriau, todėl toks pats pokalbis, išklausymas bei parama yra naudingas ir savanorėms. Taip pat šiame darbe svarbus saikas – įprastai prie telefonų budima keturis kartus per mėnesį. Savanorė Lina pripažino, kad kartais norėtųsi budėti ir dažniau, tačiau prisimindama kursų metu iš mokytojų išgirstus žodžius pridūrė: „Pagrindinis resursas – mes pačios, todėl svarbu savęs per daug neapkrauti, įvertinti savo emocinę būseną.“

„Pagalbos moterims linijos“ nuveiktus darbus galima apskaičiuoti ir įvertinti pagal atsakytų skambučių bei atrašytų laiškų skaičių, veiklos metus ar savanorių kiekį, tačiau čia svarbiausias yra kokybinis matmuo. „Savanoriaudama išmokau, kad tiesiog daryti gerus darbus negana, juos reikia daryti gerai. Man buvo nuostabu atrasti, koks didelis sustyguotas mechanizmas veikia mūsų organizacijoje tam, kad pagalba būtų teikiama kokybiškai ir savanorės jaustųsi gerai, nepervargtų, tobulėtų bei būtų laimingos“, – pasakojo Aušra. Paklaustos, ką savo darbe laiko sėkme, pašnekovės atsakė, kad labiausiai motyvuoja žinojimas, jog jų pastangos yra naudingos, o paprasčiausias ir labiausiai praturtinantis veiklos įprasminimas yra išgirsta padėka. Vis dėlto, kaip pastebėjo Aušrinė, ši pagalbos linija yra skirta moterims, išgyvenančioms krizę, todėl savanoriai tikrai nesitiki po kiekvieno pokalbio sulaukti žodžio „ačiū“. „Labai džiugina, kai paprasčiausiai jauti, kad pokalbio metu pašnekovė atsipalaiduoja, nurimsta, reflektuoja savo jausmus. Žinoma, dažniausiai per vieną pokalbį rimtos problemos iš esmės nepavyks išspręsti, bet tokie maži žingsneliai geresnės būsenos link yra labai naudingi“, – sėkmės apibrėžimą pateikė „Pagalbos moterims linijos“ vadovė. „Manau, kad sėkmė yra jau tai, kad žmogus paskambina. Pagalbos ieškojimas parodo nusiteikimą spręsti savo problemas, o tai žingsnis, kuris reikalauja stiprybės“, – kolegių mintis papildė savanorė Lina.

Taigi, kokios tiksliai pagalbos galima tikėtis paskambinus į „Pagalbos moterims liniją“? Išgirdusi šį klausimą psichologė Aušrinė pirmiausia pabrėžė, kad savanoriai čia teikia emocinę pagalbą aktyviai klausydamiesi pašnekovės. Šiame darbe neužtenka tiesiog girdėti, reikia sugebėti įsigilinti į nusakomą problemą, stengtis ją suprasti. Toks aktyvaus klausymosi metodas dažnai leidžia ir pačiai pagalbos ieškančiai moteriai geriau suprasti savo situaciją bei ją keisti. „Kartais pašnekovė po pokalbio sako, kad labai gerai jai patariau, nors išties savanoriai dažniausiai tiesiog išklauso, leidžia skambinančiajai susidėlioti savo mintis. Tikiu, kad pats tvirčiausias sprendimas yra tas, prie kurio žmogus prieina pats“, – Aušrinei antrino Lina. Visos pašnekovės sutarė, kad šis darbas joms padėjo išsiugdyti gebėjimą išklausyti ir suprasti kitą žmogų. „Kalbėdamasi su įvairiomis moterimis ir gilindamasi į jų problemas supratau, kad kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo ekspertas. Šis žinojimas padeda man pačiai užtikrintai rinktis savo kelią“ – sakė Aušra.

„Pagalbos moterims linijos“ pagrindinė veikla yra emocinė parama, teikiama pokalbio, elektroninio laiško arba gyvo susirašinėjimo internetu – chato forma. Tačiau „Kauno moterų linija“ taip pat vykdo ir kitokias veiklas: rengia seminarus, kūrybinio rašymo dirbtuves, psichologo konsultacijas bei organizuoja pagalbos programą žmonėms, nukentėjusiems nuo smurto. Dar visai neseniai, spalį, užgimė ir visai nauja bendra „Kauno moterų linijos“ ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva. „Pagalbos moterims linijos“ savanorės Kauno paveikslų galerijoje vykstančioje parodoje „Atminties popierius“ kvietė miestiečius kurti bendrą origamio instaliaciją. Pašnekovės pasakojo, kad ši idėja gimė norint sujungti meną su socialine iniciatyva. Beieškant bendradarbiavimo formų su muziejumi atsirado ir parodos koncepcija – drauge sukurta instaliacija iš nedidelių origamio technika išlankstytų žmogeliukų. „Susitikimo metu nuspręsta, kad pagrindinė iniciatyvos idėja turi būti bendrystė. Norėjosi į šį projektą įtraukti daugiau moterų, ne tik mūsų savanores, akcentuojant komandinį darbą bendro tikslo link. Žmogeliukai buvo lankstomi, nes jie tarsi simbolizuoja žmogišką ryšį ir emocijas. O origamį pasirinkome, nes ši technika nesudėtinga, ja gali lankstyti ir vaikai, ir tėveliai, ir seneliai“, – projekto idėją aiškino Aušra. Rezultatų pristatymas numatomas gruodžio 12 dieną, o vėliau (jei žiemiški orai ir kitos popieriui nepalankios sąlygos nepakiš kojos) instaliacija keliaus per skirtingas vietas, skleisdama žinią apie „Pagalbos moterims liniją“, savanorystę ir bendrystę.

Tai, kad „Pagalbos moterims linijoje“ dirba beveik išskirtinai moterys, manęs nenustebino, tačiau mintyse vis tiek sukosi paskutinis klausimas: o ką reikia daryti, jei esi vyras, bet irgi nori padėti? Aušrinė patikino, kad nors Kaune šiandien savanoriauja tik moterys, Klaipėdoje prie telefonų budi ir vyrai. Pašnekovės sutarė, kad vyrai turėtų palaikyti, skatinti ir gerbti moteris, nesistengti atimti iš jų mėgstamos veiklos bei leisti realizuoti save. Žinoma, tos pačios taisyklės galioja ir moterims, kalbant apie vyrus. Svarbiausia lygybė, abipusė pagarba ir teigiamos intencijos. Mano pašnekovės nuoširdžiai tiki, kad kiekvienas žmogus nori daryti gerus darbus, nes tai kiekvieno iš mūsų prigimtis.

pagalbosmoterimslinija.lt

Justė Vyšniauskaitė
Elijaus Kniežausko nuotr.

Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. gruodžio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia


Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Uršulė Bartoševičiūtė: „Nežudymas irgi yra žmogaus valios pastanga“
Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė praėjusį birželį nugalėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro konkursą „IDėja 2019“. Praėjus pusmečiui, jauna menininkė debiutuoja šiame...
Kamilė Gudmonaitė: „Vidinėms krizėms lyties nėra“
Režisierė Kamilė Gudmonaitė Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato spektaklį „Panika“ pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Myllyaho pjesę. Ją pasirinko...
Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Uršulė Bartoševičiūtė: „Nežudymas irgi yra žmogaus valios pastanga“
Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė praėjusį birželį nugalėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro konkursą „IDėja 2019“. Praėjus pusmečiui, jauna menininkė debiutuoja šiame...
Kamilė Gudmonaitė: „Vidinėms krizėms lyties nėra“
Režisierė Kamilė Gudmonaitė Nacionaliniame Kauno dramos teatre stato spektaklį „Panika“ pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Myllyaho pjesę. Ją pasirinko...
Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia