Mėnesio tema. Miesto istorijos, arba Pyktį naikinantys atradimai

 

Mes bijome to, ko nepažįstame, ir priešinamės su tais, su kuriais nekalbame. Nesusikalbame arba net nepradedame kalbėtis. Savinamės kiemą, gatvę, kvartalą, miestą, tveriamės tvoromis ir izoliuojamės nuo kitokio. Minties autonomija, žodžio ir saviraiškos laisvė, žinoma, yra svarbiausia, bet kodėl gi tai turi šaukti į kovą?

Šį mėnesį ir vėl turime progą padiskutuoti apie tai, ar iš tiesų Kaunas – lietuviškiausias, tautiškiausias miestas ir ką apskritai reiškia „lietuviškas“. Jei gimė, susikūrė, pritapo, prigijo čia, respublikos teritorijoje, tai ir yra mūsiškas. Kibinas mūsiškas. Šimtalapis mūsiškas. Žodis „bachūras“ mūsiškas. Ir visų šių dalykų autoriai, šimtai, tūkstančiai jų, čia gyvenusių ir tebegyvenančių, yra vieni iš mūsų, šiuolaikinės Lietuvos, šiuolaikinio Kauno dalis. Atradus nepažintus miesto istorijos (istorijų!) klodus gyventi įdomiau. Žinios išlaisvina, suteikia įrankių plačiau žvelgti į aplinką, ją naudoti kaip įkvėpimą ir net lengviau kvėpuoti žinant, kad viskas, kas tave supa, iš tiesų yra tavo. Visų ir tavo. 

kpk 2019 10 lt

Klausytis, kalbėti, atrasti ir primti spalį kviečia pirmasis Istorijų festivalis. Jį inicijavusios „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ komanda nuveikė didelį darbą – programą kartu rengė net pora dešimčių pačių įvairiausių įstaigų ir institucijų. Visi turi ką papasakoti. Pasipasakoję supranta, kad viskas yra susiję.

Taigi šiame numeryje Europos žemėlapį tyrinėjame su britų fotografu Marcu Wilsonu, Kauno gete skambėjusią muziką girdime su režisiere Agne Dilyte, miestą kaip herojų kalbiname su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Suradome įkvėpimo tašką daugeliui kūrėjų ir pasakotojų – jis pačiame Kauno centre, ant Parodos kalno. Prisiminėme vieną užimčiausių Kauno burmistrų. Ir labai intymiai pasikalbėjome su kelias kartas įkvėpusiu ir tebeįkvepiančiu jo kolega iš Bogotos, Kolumbijos. Gerų atradimų. 

Žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje. Skaitmeninį jo variantą rasite čia.

Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Koncerte – pažintis su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“
Įsimintina garso ir laiko meditacija, supažindinanti su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“ – tokį muzikinį patyrimą ruošia Vilniaus miesto...
Įsimintiniausiu 2019 metų Kauno menininku pretenduoja tapti aštuoni kūrėjai
Kauno menininkų namai jau 22-ąjį kartą skelbia Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus, per kuriuos bus apdovanotas labiausiai per 2019 metus...
Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Koncerte – pažintis su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“
Įsimintina garso ir laiko meditacija, supažindinanti su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“ – tokį muzikinį patyrimą ruošia Vilniaus miesto...
Įsimintiniausiu 2019 metų Kauno menininku pretenduoja tapti aštuoni kūrėjai
Kauno menininkų namai jau 22-ąjį kartą skelbia Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus, per kuriuos bus apdovanotas labiausiai per 2019 metus...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia