Mėnesio tema. Labas, aviatorių mieste 

Pastarųjų poros dešimtmečių Lietuvos aviacijos istoriją sunku pavadinti sėkminga. Bet ji, šiaip ar taip, beveik unikali – nacionalinių avialinijų trūkumu skundžiasi nedaug šalių. Ar būtina jas turėti ir kokia to kaina – jau kitas klausimas. Galbūt pakanka, kad dangus virš mūsų nemiegotų? Juk nė bluosto nebesudeda ir atostogų nebeišeina – jau kalbama, kad galbūt reikia dar vieno, dar didesnio, nei vienam miestui „nepriklausančio“ oro uosto.

Liepos žurnalas – ne apie tokius žemiškus dalykus. Šis numeris – apie svajotojus, kuriems nieko nėra neįmanoma. Apie žmones, kurie prieš šimtą metų pradėjo Lietuvos aviacijos istoriją. Kaune. Apie žmones, kurie neturėdami tikslių brėžinių prikėlė Antano Gustaičio aviacinį šedevrą. Šiandien. Apie žmones, kurie prifotografavo tiek lėktuvų ir jų mėgėjų, kad pradėjo vadovauti aviacijos muziejui. Apie žmones, kurie įžvelgia analogiją tarp aviacijos ir „Fluxus“ ir nori apie tai pranešti pasauliui. Apie žmones, kurių pasiekimų neriboja aviamodelių masteliai. Mes tikrai gyvename aviatorių mieste! 

Ir jei praėjusiame numeryje su festivalio „Cirkuliacija“ dalyvėmis mokėmės, kaip nugalėti skrydžio baimę, tai perskaičius šį norėsis ne tik šokti su parašiutu, bet ir patirti TĄ jausmą, apimantį, kai virš Kauno pieši dūmų piešinius ultralengvuoju lėktuvu. Žinoma, jausmas tai matant irgi labai geras, bet…

1919 m. sausio 30 d. pradėjus formuoti Lietuvos kariuomenės Inžinerijos kuopą, joje įsteigtas Aviacijos būrys, vėliau padidintas iki kuopos. 1919 m. kovo 12 d. šios kuopos pagrindu sudaryta Aviacijos dalis. Ši data ir laikoma Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena. Tad rugpjūčio 10 d. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome – Lietuvos aviacijos šimtmečio oro šventė. Pradedame ruoštis. Ir nepaisant to, kad šiame numeryje nerasite išsamių „Lituanicos“ pilotų, Jurgio Dobkevičiaus, Antano Gustaičio, Felikso Vaitkaus biografijų, žinokite, kad jos – kasdien tarp mūsų. Jos įkvėpė visas kitas.

Žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje, taip pat – internete.

Viršelio iliustracijos autorius Martynas Auz.

Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Koncerte – pažintis su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“
Įsimintina garso ir laiko meditacija, supažindinanti su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“ – tokį muzikinį patyrimą ruošia Vilniaus miesto...
Įsimintiniausiu 2019 metų Kauno menininku pretenduoja tapti aštuoni kūrėjai
Kauno menininkų namai jau 22-ąjį kartą skelbia Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus, per kuriuos bus apdovanotas labiausiai per 2019 metus...
Muziejaus trečiadienis. Tarp Lietuvos ir Australijos: Čiurlionio brolio provaikaitės kūryba 
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė, Melburne gimusi Australijos menininkė Jazmina Cininas vilkmerges (arba kaip ji pati vadina –...
Kuo gyva „Romuva“, arba pliusinė kino temperatūra Kaune (interviu)
Kol praeiviai jau ne pirmą sezoną dirsčioja į pastoliais apkarstytą istorinį kino teatro pastatą Laisvės alėjoje (ir net jo...
Koncerte – pažintis su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“
Įsimintina garso ir laiko meditacija, supažindinanti su „žmonių, vabzdžių ir banginių laiku“ – tokį muzikinį patyrimą ruošia Vilniaus miesto...
Įsimintiniausiu 2019 metų Kauno menininku pretenduoja tapti aštuoni kūrėjai
Kauno menininkų namai jau 22-ąjį kartą skelbia Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimus, per kuriuos bus apdovanotas labiausiai per 2019 metus...
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia