Žurnalų archyvas

Maršrutas vasario 27–kovo 2 dienoms

27 vasario, 2023, KPK redakcija | Maršrutai, Naujienos

PIRMADIENIS, 02 27

Agnės Balionės tapybos darbų paroda „Tamsos estetika“, 09:00–19:00
Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos „Berželio“ padalinys, Taikos pr. 113B

Autorės paveiksluose dominuoja tamsios spalvos: balzgana pilka, gili mėlyna, sodri žalia, juoda it anglis. Tamsa čia yra įkvėpėja, ramybės ir atvirumo sau akimirka. Prieblandoje galime pajusti mistiškas akimirkas, tamsos magišką grožį. Tai ramybės akimirka, buvimo atviru su savimi momentas. Miškas pasislepia rūke, dangaus žydrynė užsitempia debesų paklodę, naktis užkloja juodą skraistę – matomumas blėsta, žmogus kartu įžengia į prieblandos ir šešėlių karalystę, kur gali pats nebesislėpti ir pabandyti pagriebti tą jautrią akimirką su savimi, vienumoje, ramybėje.

Filmas „Rose Namajunas: aš esu čempionė“, 10:50 / 15:40 / 18:40
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

„Renkuosi meilę“, – kiekvieną ryta sau pakartoja UFC čempionė Rose Namajunas. Ringe ši kovotoja juda muzikos ritmu, o po pergalių gaubiasi trispalve. Menininkų iš Lietuvos šeimoje gimusi profesionali sportininkė šiame jautriame ir iki skausmo atvirame dokumentiniame pasakojime atskleidžia esminį skirtumą tarp smurto ir kovos. Nors kelionė čempionės diržo link truko beprotiškai ilgai, Rose į priekį vedė pasitikėjimas savimi, o didžiausiu atpildu tapo ją supantys ir palaikantys žmonės. Galima sakyti, ji pati yra tikra menininkė, radusi priešnuodį vaikystėje patirtiems sunkumams.

Marius A. Markevicius (gim. 1976 m. Kalifornijoje, JAV) pasakojimu apie Rose Namajunas jis tęsia savo misiją apie mažą, bet drąsią lietuvių tautą įtaigiai pasakoti visam pasauliui.

Kadras iš filmo

ANTRADIENIS, 02 28

Filmo „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ peržiūra ir susitikimas su autoriumi, 11:15
VDU Daugiafunkcis mokslo ir studijų centras, V. Putvinskio g. 23, 106 aud.

Režisierius Jevgenijus Afinejevskis pristatys dokumentinę juostą, kuri pasakoja apie nuo 2014-ųjų metų Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą ir ragina į invazijos sukeltą humanitarinę krizę pažvelgti ukrainiečių žurnalistų, karių, gydytojų, menininkų, savanorių, dvasininkų, vaikų ir motinų akimis.  Sukrečiantys vaizdai, kuriuos visas pasaulis sekė žiniasklaidoje nuo pat praėjusių metų vasario 24-osios, ir išskirtiniai interviu su žmonėmis, paliestais besitęsiančio karo, „Laisvė ugnyje: Ukrainos kova už laisvę“ atskleidžia Ukrainos vienybės dvasią net ir tamsiausiomis šalies valandomis bei meta iššūkį tarptautinei bendruomenei kartu pasipriešinti tironijai.

Rodicos Morari dailės darbų parodos „Aukščiau žvaigždžių“ atidarymas, 15:00
Kauno apskrities viešoji biblioteka, K. Donelaičio g. 8

Rodica Morari – menininkė, kilusi iš Moldovos, šiuo metu gyvenanti Lietuvoje, Kačerginėje. Nuo mažų dienų domėjosi menu, baigė meno mokyklą. Supratusi, jog menas yra neatsiejama jos gyvenimo dalis, menininkė mokslus tęsė Kišiniovo J. Cregos universitete, meno ir dizaino fakultete. Dailininkė piešia peizažus, abstrakcijas, portretus, pasitelkusi papjė mašė technologiją daro lėles, kuria interjero detales, veda meno edukacijas. Praėjusiais metais R. Morari buvo atsakinga už Kačerginės miestelio Kalėdų eglės puošybą, surengė ne vieną dailės darbų parodą Lietuvos kultūros įstaigose.

„Šį dailės darbų ciklą sukūriau grįžusi iš Moldovos, kur viešėjau vasarą. Moldovos peizažai, mamos meilė ir šilti jos apkabinimai mane įkvėpė kurti. Su dideliu malonumu kviečiu apsilankyti mano darbų parodoje ir kartu pakilti aukščiau žvaigždžių!“, – sako autorė.

Leidinio „H – Humanistinės fotografijos samprata“ pristatymas, 18:00
Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2

2022 m. dvi Europos kultūros institucijos – Centre national de l’audiovisuel (CNA, Nacionalinis audiovizualinis centras) Liuksemburge ir Kauno fotografijos galerija Lietuvoje – suvienijo jėgas ir sukūrė kolektyvinį projektą, kuris leido tarptautinei menininkų grupei tyrinėti humanistinės fotografijos sampratą. Dalyvauti šiame šalių sienas peržengiančiame projekte buvo pakviesti dvidešimt trys menininkai, keturi autoriai, trys mentoriai ir vienas dizaineris. Projektas buvo įgyvendinamas gegužės ir birželio mėnesiais surengus dvi menininkų rezidencijas. Rezidencijos, kurioms Kaune vadovavo Jimas Goldbergas, o Diudelanže Emma Bowkett ir Naoise O’ Keetie, tapo platforma keistis idėjomis ir diskutuoti apie menininkų kūrybą: kaip ši siejasi su šiandiena ir kaip šiuolaikiniai fotografai vis dar gali atrasti prasmingų ir inovatyvių būdų atskleisti, ką reiškia būti žmogumi. 

Renginio metu savo leidinyje publikuotus projektus pristatys fotografai Ieva Baltaduonytė, Kseniya Halubovich, Tadas Kazakevičius, Artūras Morozovas, Bruno Oliveira ir Severina Venckutė.

Vaivos Rykštaitės knygos „Mėlynas namas Havajuose“ pristatymas, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57

V. Rykštaitės nuoširdus balsas ir nepagražintos istorijos iš Havajų jau tapo paguoda ir įkvėpimu daugeliui moterų. Naujausios, jau dešimtosios rašytojos knygos centre – namai ir jų tvarkymo apsėsta moteris. Nuolatinės, nesibaigiančios motinos, žmonos pareigos ir didžiulis noras realizuoti save. Į visa tai autorė žvelgia su humoru ir ironija, o Havajų sala tampa egzotišku fonu pasakotojos liūdesiui ir kultūriniams atradimams. Be abejo, tai pasakojimas ne tik apie kasdienę rutiną, bandymus susitvarkyti namus, bet ir savęs paieškas bei pastangas susikurti vidinę tvarką.

TREČIADIENIS, 03 01

Jono Dovydėno paroda „Sugrįžimas į paliktą kraštą“, 11:00–18:00
Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2

„Šiose fotografijose yra tai, kas man krito į akį Lietuvoje per antrąjį nepriklausomybės dešimtmetį, žlugus Sovietų Sąjungai. Mano tikslas – parodyti tolydų, tikrovišką reginį pasaulio, kuri noriu geriau pažinti. Nesu linkęs nei smerkti, nei liaupsinti, tik noriu visa susieti ir savaip įvertinti. Mano kūryba nepajėgi perteikti kančią ir ištvermę, išdidumą, kaltę ir viltį tautos, kuri buvo nepaaiškinamo, beribio blogio kelyje. Aš tik galiu parodyti daugiau nei matoma – žymę, kurią įspaudė bendro ir asmeninio gyvenimo istorija mano sutiktų žmonių veiduose“, – rašo 1939 m. Kaune gimęs, su tėvais į vakarus pasitraukęs autorius. Galerijoje eksponuojami originalūs atspaudai iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos archyvo. Serija buvo sukurta 1996–2002 m.

Jono Dovydėno nuotr.

Filmas „Nostalgija“ (Nostalgia), 18:15
„Romuva“, Laisvės al. 54

Po 40 metų, praleistų užsienyje, Felice sugrįžta į gimtąjį Neapolį. Tikrame ir turistams nepataikaujančiame mieste Felice jaučiasi svetimas – viskas, kas kadaise atrodė taip artima – dabar sunkiai atpažįstama. Atvykęs aplankyti mirštančios motinos, jis laukia susitikimo su visus šiuos metus nematytu praeities draugu Oreste, kuris, kaip paaiškėja, vadovauja pavojingiausiai miesto mafijos grupuotei. Felice ieško ne tik atsakymų į klausimus, bet ir ramybės. Persekiojamas nostalgijos jis besąlygiškai stengiasi suprasti, kas gi iš tiesų įvyko tą lemiamą naktį prieš daugelį metų…

Rež. Mario Martone.

Muzikinis spektaklis „GOOD GIRLS“, 19:00
Kauno miesto kamerinis teatras, Kęstučio g. 74A

Remiantis tikromis žmonių iš Jungtinės Karalystės, Lietuvos ir Liuksemburgo abortų istorijomis, „GOOD GIRLS“ (rež. Larisa Faber) į abortą žvelgia be apgailestaujančio ir besiteisinančio žvilgsnio. Kodėl abortas visada turi būti graudi istorija? „GOOD GIRLS“ griauna stereotipus apie jausmus po aborto. Šmaikštus daugiakalbis spektaklis, kuriame nestigs muzikos ir šokio.

Kūrėjų archyvo nuotr.

KETVIRTADIENIS, 03 02

Dokumentinių filmų apie Magdaleną Avietėnaitę peržiūra, 16:00
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55

Renginio metu režisierius Justinas Lingys atsakys į klausimus, papasakos, kodėl Magdalenos Avietėnaitės asmenybė įkvėpė sukurti net du filmus. Ši dokumentinių filmų peržiūra – tai parodos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892–1984) – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ renginių ciklo dalis.

Kompaktinės plokštelės „Čiurlionis arfos stygomis“ pristatymas, 18:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Aranžuoti M. K. Čiurlionio kūrinius arfai – sena arfininkės Joanos Daunytės kūrybinė svajonė, kurios ji įgyvendinti ėmėsi dar studijuodama užsienyje. „Šis kūrybinis sumanymas brendo jau seniai. Norėjosi praplėsti arfos repertuarą lietuviška kūryba. Studijų metais, būdama toli ir dažnai ilgėdamasi Lietuvos, ryžausi aranžuoti M. K. Čiurlionį. Jo ankstyvoji kūryba labai artima arfos instrumentui, todėl, manau, jei aplinkoje, kurioje jis gyveno, būtų buvęs šio instrumento atstovas – turėtume gausybę šio genialaus kompozitoriaus kūrinių arfai“, – apie gimusią idėją aranžuoti M. K. Čiurlionio ankstyvuosius kūrinius pasakojo atlikėja.

Kompaktinę plokštelę unikalios akustikos salėje Paliesiaus dvare, Ignalinos rajone įrašė „Baltic Mobile Recordings“, išleido didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų leidykla „Naxos“.

M. Mikulėno nuotr.

Juliaus Kvedarausko knygos „Vaikai iš Kauno“ pristatymas
Kauno apskrities viešoji biblioteka, K. Donelaičio g. 8

Naujausias Juliaus Kvedarausko romanas, turintis autobiografinių motyvų, prisodrintas gyvenimą keičiančios patirties. Visi literatūrinio audinio siužetai – nuo vaikystės sovietiniame Kaune iki kelionių svetur – sujungti į autoriui svarbių reikšmių tinklą – knygos herojus stengiasi apmąstyti savo gyvenimą, vietą pasaulyje, sprendžia vidinį konfliktą dėl bendrystės su mylimu žmogumi. Knygos pasakotojas – atviras, įsiklausantis, ieškantis, todėl kartais abejojantis ir tarsi klausiantis savęs ar skaitytojo: „Kas gyvenime yra svarbiausia?“ Tikrasis autoriaus tikslas – ne siužeto įdomumas, o savistaba ir kelionė į savo vidinio pasaulio gelmes. Skaidraus teksto knyga tarsi kviečia pažvelgti į gyvenimą lengviau, su šypsena, su tikėjimu.

Julius Kvedarauskas – klinikinis psichologas-psichoterapeutas, gidas. Veda rašymo terapijos seminarus, skaito pranešimus religijos psichologijos, poetinės terapijos temomis.

Renginio metu bus pristatoma ir autoriaus mamos, grafikės Alinos Kvedarauskienės (1944–2022) kūrybos darbų paroda. Muzikinius kūrinius atliks Milda Kvedarauskaitė.

Rimanto Kmitos knygos „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ pristatymas, 18:00
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, Laisvės al. 57

„Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“ – monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Tačiau tai – ne Sigito Gedos biografija ir ne jo kūrybos analizė. Rimantas Kmita sako: Šis pasakojimas apie maištą, apie kūrybinį pyktį, kovą, konkurenciją, įsitvirtinimą kultūroje, apie derybas ir konfliktus ne tik su kitais, bet ir su savimi. Svarbiausias knygos klausimas – iš kur visa tai ateina, kur Gedos fenomeno šaknys?

Knyga pripažinta geriausia 2022 metais išleista lietuvių autorių negrožine knyga „15 min metų knygos rinkimuose“. Rimantas Kmita – literatūros kritikas, poetas, dramaturgas, rašytojas, monografijos „Ištrūkimas iš fabriko. Modernėjanti lietuvių poezija XX amžiaus 7–9 dešimtmečiais“ bei kultinių romanų „Pietinia kronikas“ ir „Remyga“ autorius. Autorių kalbins literatūros kritikė dr. Neringa Butnoriūtė. Renginys skirtas Lietuvių kalbos dienoms.

„ATMINTIS UGNIS DEGUONIS. Iš mūsų laiko Ukrainos poezijos“ su Antanu A. Jonynu ir „Javelina Lowquarters“, 18:00
Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13

Knygos „ATMINTIS UGNIS DEGUONIS. Iš mūsų laiko Ukrainos poezijos“ (2022, „Odilė“) pristatyme dalyvaus knygos vertėjas ir sudarytojas Antanas A. Jonynas, jį kalbinsianti literatūrologė Agnė Cesiulė ir ypatingas renginio svečias – muzikinės grupės „Javelina Lowquarters“ kvartetas (klepas, gitara, būgnai ir fleita) kartu su dainininke, kompozitore Martyna Puskunigyte.

Kaip teigia Antanas A. Jonynas, knyga anaiptol nėra šiandieninės ukrainiečių poezijos antologija, reprezentuojanti visą be galo įvairialypį ir galingą mūsų laiko Ukrainos poezijos lauką, – ji aprėpia tik mažytę jo dalį; „Tai subjektyvus vertėjo žvilgsnis; su daugeliu verčiamų poetų teko įvairiu metu susipažinti, bendrauti, nemažai jų laikau savo draugais. Daugelis knygoje publikuojamų eilėraščių (ne visi) yra parašyti po 2014 metų rusų invazijos į Ukrainą, po Krymo ir Luhansko bei Donecko okupacijos, nemaža dalis – jau po 2022 metų vasario. Tačiau nesiekiau, kad knyga atsilieptų į aktualų – nors šiandien svarbiausią – karo aidesį, norėjau, kad išliktų ir viltingas taikos motyvas. Kitų vertėjų šiandieninė Ukrainos poezija skambėtų kitaip, tikriausiai ir kitais vardais, bet tikiuosi, kad ir mano versija leis bent šiek tiek patirti Ukrainos balsą.“

Premjera. Filmas „Paradas“, 19:00
„Forum Cinemas“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

„Paradas“ – ironijos ir absurdiškų situacijų nestokojanti Tito Lauciaus komedija. Pagrindinius vaidmenis atliko Rasa Samuolytė ir Giedrius Savickas.

Praėjus 26 metams po skyrybų, Miglė sulaukia keisto buvusio vyro skambučio. Norėdamas Dievo akivaizdoje vesti savo naująją merginą, Eimantas paprašo Miglės išsiskirti dar kartą. Dabar per „Bažnytinį teismą“ – vienintelę instituciją, galinčią bažnytinę santuoką paskelbti negaliojančia. Ilgo ir varginančio teismo proceso metu, Miglė ir Eimantas tampa vis labiau artimi.

Kadras iš filmo