Žurnalų archyvas

Maršrutas rugpjūčio 18–20 dienoms

18 rugpjūčio, 2023, KPK redakcija | Maršrutai, Naujienos

PENKTADIENIS, 08 18

Paroda „Pulsas 2.0“, 17:00–22:00
„Kita galerija“, Kęstučio g. 62

Prieš trejus metus trumpam suspindėjusi pop-up galerija „Green Gallery Kaunas“ atnaujina savo veiklą ir pristato naują parodą kitoje erdvėje, o tiksliau – „Kitoje galerijoje“. „Pulsas“ skiriamas jaunosios kartos tapytojams ir muša stiprios šiuolaikinės kūrybos ritmą: menas yra itin dinamiškas, nuolatos kinta ir nestovi vietoje, todėl dažnai naujausios ir šviežiausios kūrybinės idėjos paskęsta milžiniškame nūdienos informaciniame fone. Parodoje – Jonas Motiejus Meškauskas, Kristijonas Žungaila, Lukas Marciulevičius ir Šarūnas Baltrukonis.

Gretos Vainauskaitės nuotr.

Premjera. Filmas „Disko berniukas“ (Disco Boy), 18:45
„Romuva“, Laisvės al. 54

Aliaksejaus tikslas – prisijungti prie Prancūzijos svetimšalių legiono. Atlaikęs tragišką kelionę iš Baltarusijos ir legiono išbandymus, jis tampa taktinio būrio vadu. Džomo tikslas – apsaugoti savo kaimą Nigerio upės deltoje nuo naftos gavybos korporacijų. Jo vedama ginkluota grupuotė pagrobia vietovę žvalgančius prancūzus. Vizualiame ir lyg srovė pagaunančiame pasakojime šiedu likimai susilieja, kartu suliedami gyvenimus, kūnus ir žemynus.

Režisierius: Giacomo Abbruzzese


Vakarėlis „Lizdo pliažas“, 20:00
Vandenlenčių parkas „Vanduo Marse“, Sausinė, Kauno raj.

„Kelsimės į jau kelių kokybiškų vakarėlių išbandytą, ir dar nei kiek nenuvylusią vietą. Geresnę garso maudynėms sunku šiais laikais Kaune ir surasti. Todėl pasimėgausime ja dar kartą. Didžiausius purslus ir pliažišką saulėtą kokybę užtikrins „Audros“ metu pasiklydęs ir pasirodymą praleidęs australas Guy Contact“, – pasidžiaugti tirpstančia vasara lauke kviečia klubo „Lizdas“ kolektyvas.

ŠEŠTADIENIS, 08 19

Paroda „Nesibaigianti vasara“, 09:00–17:00
Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rotušės a. 13

Muziejuje pristatoma išeivių menininkės, tapytojos, poeto A. Nykos-Niliūno žmonos Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės (1922–2009) darbų paroda. Dailininkas A. Valeška, kuravęs vieną A. Laucevičiūtės parodą, rašė: „Sandra visa savo kūryba yra europietė daugiau, negu visi kiti mūsų jaunieji dailininkai. Ji net savo koloritu primena nepriklausomos Lietuvos tapytojus. Dailininkės spalvų derinys gana pavojingas, nevartojant pasažo tarp vienos ar kitos spalvos. Dailininkės mėgiama spalva yra geltona, kuri tapyboje ypač sunkiai yra rišama su kitom spalvom.“ A. Nyka-Niliūnas po žmonos mirties išsaugojo jos palikimą: „Šiandien, sėdėdamas savo įprastinėje vietoje prie lango į gatvės pusę, absoliučiai vienas, galvojau, ką daryti su jos paveikslais (kurių liko apie pusantro šimto) ir dvidešimčia vazų? Nesugalvojau nieko gudraus. Reikės tartis su Berenika.“ (A. Nyka-Niliūnas. „Dienoraščio fragmentai 2009–2012“)

A. Laucevičiūtė-Čipkienė. MLLM fondai

Paroda „Naujas muziejuje: mokykliniai skudučiai“, 10:00–18:00
Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius, Pilies g. 17

Į muziejų atkeliavę nauji eksponatai turi nueiti ilgą kelią, kol būna paruošiami eksponuoti lankytojams. Norėdami sutrumpinti šį kelią, Kauno miesto muziejaus darbuotojai Pilies skyriuje periodiškai pristato naujausius ir įdomiausius gautus eksponatus.  Šį kartą jie kviečia susipažinti su mokykliniais skudučiais.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje Eduardas Balčytis parengė muzikos pamokų programą vidurinėms mokykloms, kurioje buvo įtrauktas ir skudučiavimas. Tačiau mokyklos skudučių neturėjo. Vienas pirmųjų skudučius joms ėmė gaminti kooperatyvas nr. 3 Šiauliuose, kuriam vadovavo Kazimieras Alminas. Skudučiai būdavo gaminami iš plastiko vamzdelių ir sujungiami medine kaladėle. Kooperatyvas gamino geltonos, žalios ir raudonos spalvų skudučius, tačiau Kauno „Dailės“ kombinato komisija vieną spalvą liepė išimti, kad neprimintų lietuviškos Trispalvės. Mokyklinių skudučių rinkinį muziejui dovanojo jų gamintojas, visuomenės veikėjas, poetas, disidentas, vienas iš Sąjūdžio organizatorių K. Alminas.

Pažaislio muzikos festivalis. Jano Krzysztofo Brojos koncertas, 18:00
Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5

Tikra dovana Pažaislio muzikos festivalio klausytojams taps vienu ryškiausių Lenkijos pianistų tituluojamo Jano Krzysztofo Brojos pasirodymas. Šis atlikėjas jau po debiuto Varšuvos nacionalinėje filharmonijoje kritikų buvo lyginamas su garsiausiais praėjusio šimtmečio pianistais, o 2009 m. buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui. Pianistas apie savo santykį su muzika kalba taip: „Būti muzikantu, kompozitoriumi, improvizatoriumi ir būti be aistros – tiesiog neįmanomas derinys, kuris iš karto yra pasmerktas pražūčiai“. Tad nenuostabu, kad Pažaislio festivaliui J. K. Brojos pasirinktoje programoje skambės dvi iš trijų paskutinių Ludwigo van Beethoveno sonatų. Du didingus Vienos klasiko kūrinius atskirs romantiškos Johanneso Brahmso fortepijoninės miniatiūros: lyriškieji intermezzo ir epinė, išraiškos galia spinduliuojanti rapsodija.

„Romuvos“ lauko kinas. „Helmutas Newtonas: begėdiškas grožis“ (Helmut Newton: The Bad and the Beautiful), 21:00
NKDT mažųjų scenų kiemelis, Kęstučio g. 62

Rugpjūčio 19-ąją minima Pasaulinė fotografijos diena, kurios proga „Romuva“ kviečia pažinti legendinį mados fotografą Helmutą Newtoną ir patiems įsiamžinti momentinėse nuotraukose. Momentinių nuotraukų kampelį lauko kino erdvėje įkurs renginio partneriai „Retro veidrodis“.

Gražiausios Holivudo moterys buvo kultinio fotografo Helmuto Newtono kūrybos įkvėpimas. Laužydamas nusistovėjusias normas jis ikoniškuose kadruose įamžino tokias kino ir mados pasaulio legendas kaip Ana Wintour, Grace Jones, Charlotte Rampling, Isabella Rossellini. Dabar jos dalinasi prisiminimais ir pateikia savo interpretacijas apie prieštaringai vertinamo genijaus gyvenimą ir kūrybą. Provokuojančiai moteris vaizduojantys kadrai iki šiol kelia klausimą: jos menininko akyse buvo subjektai ar objektai? Režisierius: Gero von Boehm.

Helmutas Newtonas ir Grace Jones. Pierre Nativel / LUPA FILM nuotr.

SEKMADIENIS, 08 20

Paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“, 10:00–18:00
Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16

Paroda – tai muziejinis tyrimas, vaizduotės pratimas, atviras klausimynas. Kokia iš tiesų buvo kūrėjo, fotografo Antano Ingelevičiaus (1892–1947?) asmenybė? Kodėl jis pasirinko fotografuoti XX a. 3–4 dešimtmečių Kauną kitaip nei kiti to laiko fotografai? Kodėl taip ir nepakliuvo į Lietuvos fotografijos istoriją? Kaip jo darbai 1948 m. atsirado Vilniaus etnografinio muziejaus (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus) saugyklose?

Parodoje iš fotografijų brėžiamas dar nematyto, kaip ir Antanas nepažįstamo, nefasadinio Kauno vizualinis žemėlapis. Šis žemėlapis gyvas – jį sudaro ne tik gatvės, pastatai, upės, kalvos, bet ir žmonės. Fotografijos saugo šių „miesto kūrėjų“ buitį, kasdienes nuotaikas, vietos atmintį.

Kiemas Vilniaus gatvėje. 1925–1930 m. © Lietuvos nacionalinis muziejus

„KINO KARAVANAS x Sidabrinės gervės naktys“ Kaune, 15:00
Kauno pilies amfiteatras

„Kino pavasario“ organizuojama popietė – būdas nusikelti į filmuose kuriamus pasaulius: spalvingą istoriją vaikams, kerštu alsuojantį miegamąjį rajoną, tingią vasarą lietuviškoje sodyboje, absurdišką „Bažnytinio teismo“ procesą ir kvapą gniaužiančią, kalnuotą Italiją. Renginį ves „Sidabrinės gervės naktų“ festivalio vedėja, pasaulyje pripažinta lietuvių aktorė Aistė Diržiūtė, prieš seansus kalbinsianti ir lietuviškų filmų kūrėjus.

15:00
„Patrikas“ (rež. Meinardas Valkevičius, 2022, Lietuva, 10 min, vaikams)
„Blausos“ (rež. Arnas Balčiūnas, 2022, Lietuva, 17 min, N-7, lietuvių k.)
„Uogos“ (rež. Vytautas Katkus, 2022, Lietuva, 15 min, N-7, filmas lietuvių k.)
„Reisas“ (rež. Rimantas Oičenka, 2022, Lietuva, 25 min, N-7)

17:00
„Paradas“ (rež. Titas Laucius, 2022, Lietuva, 97 min, N-13, filmas lietuvių k.)
19:00
„Aštuoni kalnai“ (rež. Charlotte Vandermeersch, Felix van Groeningen, 2022, Italija, Belgija, Prancūzija, 147 min, N-13, subtitrai lietuvių k.)

Pažaislio muzikos festivalis. „Kamanių šilelio“ koncertas, 19:00
Babtyno dvaras, Kauno raj.

Grupė „Kamanių šilelis“ – minimalistinio indie folko stiliaus duetas su elektronikos prieskoniu. Jų muzika – tai tas momentas, kai nedidelis pasaulis atrodo kaip niekad nesibaigianti visata, o prasmingi tekstai panardina į jaukią nostalgiją. Savo įrašuose ir gyvuose pasirodymuose „Kamanių šilelis“ naudoja tradicinius artimų ir tolimų kraštų instrumentus – ukulėlę ar didžeridu, o kartais instrumentais tampa kasdieniai buitiniai daiktai. Per pastaruosius dvylika kūrybinės veiklos metų duetas subūrė nemažą būrį gerbėjų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse.

„Kamanių šilelio“ archyvo nuotr.