Muziejaus trečiadienis. Advento rimtis ir pramogos

Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis, prasidedantis likus keturiems sekmadieniams iki Kalėdų. Adventas visuomet baigiasi per Kalėdas, tačiau oficialiajame Romos bažnyčios kalendoriuje jo trukmė kiekvienais metais vis kitokia, nes pirmasis iš keturių advento sekmadienių išpuola tarp lapkričio 27 ir gruodžio 3 d. Adventas – rimties ir susikaupimo laikas, kai ramiai laukiama kūdikėlio Jėzaus gimimo (lot. adventus – „atėjimas“). Liaudiškoje tradicijoje advento pradžia laikoma Šv. Andriejaus diena (lapkričio 30 d.). Nuo šios datos kalendoriuje skaičiuojamas žiemos laikas – buvo tikima, kad šią dieną meška gulanti žiemos miego.

Vis dėlto advento, kaip ir daugelio kitų tradicinio kalendoriaus švenčių, ištakos glūdi gerokai senesnėje praeityje. Visai nesvarbu, ar kalbėsime apie archajines mūsų protėvių tradicijas, ar laikysimės krikščioniško požiūrio, advento prasmė ir vienu, ir kitu atveju bus labai panaši.

Per šventes žmogus negali būti toks, koks būna kasdien, būtent iš čia ir išplaukia prieškalėdinis susikaupimo, susilaikymo nuo įprastinių gyvenimo malonumų bei linksmybių ar net kančios laikotarpis. Kitaip sakant, adventas skirtas tinkamai pasiruošti sutikti didžiąsias metų šventes.

Pagal tradicijas, kad galėtum įžengti į sakralią šventinę erdvę ir laiką, pirmiausia turi būti švarus ir kūnu, ir siela. Šventiniam apsivalymui skirta daug tradicijų – pirties kūrimas ir prausimasis, pasipuošimas naujais ir švariais drabužiais, namų aplinkos tvarkymas, susitaikymas su namiškiais ir kaimynais. Tas pats suvokimas kaimo gyventojus vertė riboti ūkio darbus, laikytis įvairių draudimų bei tikėjimų. Dažniausiai tokie draudimai būdavo susiję su įprastais, vienam ar kitam laikotarpiui būdingais darbais. Vėlyvas ruduo ir žiema – laikas ruošti malkas ar statybinę medieną. Todėl per adventą nebuvo galima kapoti malkų, neva kitąmet tai gali prišaukti audras ir paskandinti pasėlius, o tokiomis malkomis pakūrus krosnį, iš kamino iššokusios kibirkštys galinčios padegti namo stogą. Iš advento metu nukirstų rąstų pastatytuose namuose esą dažnai lankysis vėlės. O iš šiuo metu kirsto medžio lentų pagaminto karsto nepriimsianti kapų žemė. Kad ir kiek kartų laidotum, ryte lentos bus išmėtytos po kapines. Vėlyvą rudenį kaime antrą kartą kirpdavo avių vilną, tačiau tikėdavo, kad avis nukirpus per adventą, ataugusi vilna būsianti kieta ir šiurkšti. O tuo laiku prikimšus pagalves žąsų plunksnų, vasarą varnos išnešios mažus žąsiukus. Kaip ir per kitas šventes, šiuo laiku buvo draudžiama malti girnomis, adyti ir lopyti, ir kt. Draudimų nesilaikymas esą prišauktų vienokių ar kitokių nelaimių.

Kokios būtų šventės be būrimų, kuriais siekta sužinoti, koks bus kitas derlius, orai ir ateitis. Bene populiariausi – merginų vedybinės ateities būrimai Šv. Andriejaus dienos išvakarėse. Vidurnaktį merginos barstydavo aguonas arba kanapes aplink šulinį ir prašydavo šv. Andriejaus parodyti būsimą jaunikį. Kitas būrimas – prie lovos iš malkų būdavo sukraunamas „šulinio rentinys“ ir gulama miegoti tikint, kad naktį susapnuosi būsimą vyrą. Tokie būrimai įdomūs dar ir todėl, kad šulinio / vandens motyvas aiškiai parodo, į ką iš tiesų kreipiamasi. Daugelio pasaulio tautų mitiniuose tikėjimuose šulinys / upė / marios – tai riba, skirianti gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius.

Per adventą kaime buvo draudžiama linksmintis, ypač groti muzikos instrumentais, tačiau suvaržymai nebuvo tokie griežti kaip per gavėnią. Didesnių lauko darbų šiuo metu nereikėjo atlikti ir kaimo žmogus buvo nepalyginamai laisvesnis nei kitu metų laiku. Iki Pirmojo pasaulinio karo per adventą visoje Lietuvoje kaimo gyventojai rinkdavosi vakaroti. Vyresnieji šnekučiuodavosi, aptardavo bendrus kaimo reikalus, žaisdavo kortomis. Senoliai, susikvietę aplink save mažamečius vaikus, pasakodavo jiems apie „sutiktus“ vaiduoklius ir velnius. O jaunimas pramogaudavo žaisdamas įvairius žaidimus. Jau tarpukariu tokios vakaronės sparčiai nyko. Anksčiausiai jų nebeliko Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje. Ilgiausiai vakarojimo tradicija išsilaikė Rytų ir ypač Pietryčių Lietuvoje. Dzūkai per tokius advento vakarus ne tik žaisdavo, bet ir dainuodavo advento dainas, kurias vadino giesmėmis.

Šios dainos ypatingos, tokių nerasime kituose Lietuvos regionuose. Jose aptiksime daugybę simbolių, labiau būdingų mitiniams tekstams nei liaudies poetinei lyrikai – pirmapradžius vandenis, kosminį kalną ar pasaulio medį, užpasaulines erdves jungiantį tiltą, folkloriniuose tekstuose dangaus sričiai atstovaujančius paukščius ir stebuklingą elnią devyniais ragais, tarp kurių žiba kosminė ugnis. Kiti dainose minimi gyvūnai – vilkas ir kiškis – sietini su mirusiųjų pasaulio mitologija. Visur matomas neįprastas sujudimas – vieni gyvūnai sprunka, kiti, priešingai, vejasi ir gaudo sprunkančiuosius. Matyt, ne veltui mokslininkai tokius vaizdus sieja su kalendorinio ciklo pabaigoje tariamai vykstančiais kosminio pasaulio tvarkos pokyčiais, kai buvusi darna suyra ir vien tik didžiųjų švenčių apeigomis gali būti sugrąžinta į pradinę būseną.

O kaip pasitinka adventą nūdienos miesto gyventojai? Juk tradicinis kaimynų bendravimas sparčiai nyksta net kaime. Vis mažiau miestiečių aktualios senosios krikščioniškojo pasaulio vertybės. Tačiau žmogaus esybei reikia dvasinės darnos bei švęsti pasiruošusio pasaulio simbolinės raiškos net ir beatodairiškai skubančiame šių dienų pasaulyje. Miestietis ieško išeities pirkdamas šokoladinius advento kalendorius, įsigydamas vis labiau populiarėjantį advento vainiką ar eidamas į laikotarpio rimtį atliepiančius klasikinės ir populiariosios muzikos koncertus. Be abejo, šiandien sunku įsivaizduoti šiltą ir neskubrų didelio žmonių būrio bendravimą, ypač prieškalėdinės apsipirkimų karštinės sūkuryje.


Šiaudinis žaisliukas „Elnias devyniaragis“ ir rankomis gaminta bičių vaško žvakė. A. Gervickaitės nuotr.

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius siūlo ramią, tačiau kartu ir džiugią bei šviesią alternatyvą šiuolaikinei prieššventinio pasiruošimo karštligei: laikotarpio nuotaikas atitinkančius folklorinės muzikos vakarus, edukacinius užsiėmimus. Per adventą muziejus kviečia lankytojus į edukacinį užsiėmimą „Lėliu kalėda, kalėda“, kuriame visi, pasiilgę prasmingo Kalėdų laukimo, kai taip svarbu pabūti drauge, apmąstyti besibaigiančius metus, save ir supantį pasaulį, gali iš naujo atrasti advento ir Kalėdų reikšmę. Užsiėmimo metu pasineriama į advento pasakojimą, trunkantį tol, kol bendruomeniškai nulipdoma ilga į rutulį suvyniojama žvakė, tradicinę muziką ir nuotaikingus žaidimus, kurie atskleidžia ir aiškina senąsias advento tradicijas.

Gruodžio 6 d., 17.00 val., kviečiame visus apsilankyti edukacinės programos „Lėliu kalėda, kalėda“ pristatyme. Renginys nemokamas. Užsiregistruoti galite telefonu +370 694 20643 arba el. p. tm.kasa@kaunomuziejus.lt

Laukiame jūsų ir kitu metu. Skyriaus ekspozicija veikia antradieniais–penktadieniais nuo 10.00 iki 18.00 val., šeštadieniais – nuo 10.00 iki 17.00 val. Muziejaus adresas L. Zamenhofo g. 12, Kaunas.

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkas dr. doc. Arūnas Vaicekauskas 

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis
Šį kartą muziejaus trečiadienio rubrikoje švenčiame 98-ąjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus gimtadienį – su viduramžių lobiais, legendomis,...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis
Šį kartą muziejaus trečiadienio rubrikoje švenčiame 98-ąjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus gimtadienį – su viduramžių lobiais, legendomis,...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis, prasidedantis likus keturiems sekmadieniams iki Kalėdų. Adventas visuomet baigiasi per Kalėdas, tačiau oficialiajame Romos bažnyčios kalendoriuje jo trukmė kiekvienais metais...
Daugiau
Globoja
Leidžia