Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“

2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam sugrįžti į XX a. paskutiniojo dešimtmečio Kauną. Šįsyk lankytojai turėjo galimybę ne tik apžiūrėti vieną ar kitą eksponatą, bet ir prisiminti, pasidalinti savo istorija, o gal ir išsaugotu to laikotarpio daiktu, liudijančiu pastangas papildomai užsidirbti, atsekti verslo užuomazgas tuometiniame mieste.

1990 metais atgauta nepriklausomybė atnešė ne tik euforijos bangą, bet ir užkrovė sunkią sovietinio paveldo naštą, reformų rūpesčius. Netikėtai pasikeitusi santvarka, užsidarančios gamyklos, kuriose žmonės dirbo ilgus dešimtmečius, nuvertėjančios santaupos ir finansinio stabilumo praradimas skatino ieškoti naujų uždarbio būdų, įsitraukti į namudinius, kartais nelegalius verslus. Sunkiomis ekonominėmis sąlygomis daugelis siekė orių pragyvenimo sąlygų, po sovietinio ribotumo juos masino iš svetur atkeliaujanti geresnė technika, įvairesnė apranga ir… dar menkai tepažinta vakarietiška kultūra bei atmosfera.

Apie tai liudija legendinio baro „BO“, du dešimtmečius veikusio senamiestyje ir garsėjusio savo išskirtine laisva dvasia, istorija. Šįmet baro veikla buvo perkelta į kitą Kauno vietą, o dalis prisiminimus keliančių artefaktų – medinė iškaba, interjero detalės, nuotraukos, albumas su svečių palinkėjimais – atsidūrė Kauno miesto muziejuje.

„BO“ įkūrėjai Deividas Mačiulis ir Ramūnas Kuprėnas, kaip ir daugelis kitų kauniečių, anuomet stengėsi užsidirbti privačiai – važinėjo į Vokietiją, pirko ir perpardavinėjo mašinas. Miunchene jiems teko apsilankyti vakarietiškuose baruose, kokių tuo metu Lietuvoje dar nebuvo. Stebino visiškai kitoks tenykštis aptarnavimas, bendravimo stilius. Jei sovietiniais laikais susiruošdavai į barą, turėdavai pasipuošti, pasidažyti, susišukuoti, atrodyti respektabilus. Kuomet būsimieji „BO“ savininkai nusprendė atidaryti barą Lietuvoje, jiems jau buvo aišku, kad tai turi būti kitokia vieta, kur galėtum ateiti tiesiog iš namų arba užsukti po darbo ir būti visiškai autentiškas – toks, koks esi.

Deividas Mačiulis ir Ramūnas Kuprėnas. Švabijos Halis (Vokietija), XX a. 10 deš. KMM

Be to, pagrindinė idėja buvo ne atidaryti paprasčiausią vakarojimų ir išgėrimų vietą, o sukurti savitą įvaizdį, susietą su menu. Įmonę ketinta pavadinti „Meno lagūna“, tačiau prigijo lotyniškas atitikmuo „Artis Lacus“. O baro pavadinimo „Mėlynas apelsinas“ (angl. „Blue Orange“, „B. O.“) iniciatorė buvo fotografė Claudia Reinhardt, paėmusi jį iš prancūzų siurrealisto Polio Eliuaro (Paul Eluard) eilių apie pasaulį kaip mėlyną apelsiną. Taigi ir baro sienos buvo išdažytos mėlynai ir papuoštos angliškais užrašais. Vienas jų skelbė: „Nobody can‘t tell you what to do.“ Tiesa, tuometinės kalbos komisijos biurokratai liepė jį iš karto uždažyti…

Šiais laikais jau sunkiai įsivaizduojamos tuometės patalpų įsigijimo peripetijos. Pavyzdžiui, kartu su „ACME grupe“ teko išpirkti butą senamiestyje, o jo gyventojams mainais nupirkti tris butus kitose miesto dalyse.

Pradžia buvo labai proziška. Teko iš savo, tėvų namų ir sodo susirankioti baldus, kai kuriuos jų pasigaminti vietoje. Kolonėlės taip pat buvo išnuomotos. Iš pradžių nebuvo ir normalios virtuvės. Tad Ramūno uošvienė pradėjo gaminti čili troškinį, kurį per naktį virdavo namuose, o kitą dieną atveždavo į barą dideliame puode. Tarp lankytojų šis baras tapo tiesiog kultiniu. „BO“ garsėjo ir skania kapučino kava, tokios Kaune tuo metu dar nelabai kur buvo.

Tačiau svarbiausias dalykas, kuris apibūdino šį barą ir pritraukė daug lankytojų, greičiausiai buvo idėja sukurti erdvę, kurioje jaustumeisi laisvai ir nesuvaržytas standartinių rėmų. Tą įrodo faktas, kad čia rinkdavosi labai skirtingi žmonės – labai jauni ir gerokai vyresni, skirtingų subkultūrų, pažiūrų ir gyvenimo būdo. Ši vieta visiems suteikė bendrumo jausmą, čia visi galėjo būti greta vienas kito ir jaustis gerai, toleruoti vienas kitą.


Ramūnas Kuprėnas už baro. XX a. 10 deš. KMM

Be to, kolektyvo tarpusavio bendravimas taip pat labiau priminė ne darbinius, o šeimos santykius. Atėjęs į darbo vietą galėjai pasidalinti savo gyvenimu, gerais ir blogais išgyvenimais. Šis  pozityvumas, matyt, persiduodavo ir bendraujant su svečiais.

„BO“ visąlaik rinkdavosi šiek tiek kitokie ir nepritampantys žmonės. Ši aplinkybė buvo dėkinga „kriminaliniais“ Kauno laikais, kai nusikaltėliams užsukti į šį barą galbūt reiškė nusižeminti, tad takai su jais, laimei, dažniausiai prasilenkdavo.

Kuprėnų šeima su senąja „BO“ iškaba parodos „Laukiniai Kauno Vakarai“ atidaryme Kauno Rotušėje. 2019 m. spalio 17 d. KMM

Per maždaug dvidešimt penkerius baro veiklos metus Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių vaizdas smarkiai pakito. Įsikūrė gausybė barų ir restoranų, neatsiliekančių nuo esančių Vakarų Europoje. Atnaujinamų interjerų, muzikinių fonų ir valgiaraščių įvairovė pradėjo atliepti ar net viršyti paklausą. Užaugo naujos kartos su savo madomis ir skoniais. „BO“ perkėlė veiklą į Gedimino gatvę ir tapo „B2O“. Medinė iškaba, ilgai puošusi įėjimą į barą ir tarnavusi tarsi vakarinis kelrodis traukiantiems pasižmonėti „į miestą“, netikėtai tapo muziejiniu eksponatu. Tačiau vietos legenda, apipinta šiltais atsiminimais, liks gyva daugelio atmintyje dar ilgam.

Paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“ buvo „Kaunas 2022“ programos „Istorijų festivalis“ dalis.

Remdamasis interviu su Virgita Kuprėniene ir Žilvinu Kuprėnu „BO“ istoriją papasakojo muziejininkas Rokas Sinkevičius

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis
Šį kartą muziejaus trečiadienio rubrikoje švenčiame 98-ąjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus gimtadienį – su viduramžių lobiais, legendomis,...
Muziejaus trečiadienis. Advento rimtis ir pramogos
Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis,...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis
Šį kartą muziejaus trečiadienio rubrikoje švenčiame 98-ąjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus gimtadienį – su viduramžių lobiais, legendomis,...
Muziejaus trečiadienis. Advento rimtis ir pramogos
Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis,...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia