Mėnesio tema. Sviestuotas, bet ne sviestas. Kas?

Naujoje, bet „lyg čia buvusioje“ vietelėje Kauno senamiestyje susitikti pasiūlė pačios „Sviesto sviestuoto“ įkūrėjos Dovilė Stonė ir Milda Beržanskaitė. Jų produkcijos – Palemone, „prie traukinio bėgių“, gaminamų įvairių riešutų sviestų (iš tiesų reikia sakyti „kremų“) ir ne tik – vilniečiai randa sostinėje veikiančioje kavinėje „Chaika“, tad ir su šios kauniete atžala merginos iškart susidraugavo. Vidudienį „Chaika“ ūžia nuo atsigrožėti jos interjeru ir atsivalgyti veganiškų tortų negalinčių lankytojų minios, o mes susėdusios sukame „Sviesto sviestuoto“ laikrodį atgal. 

„Sviestas sviestuotas“ jau nebėra jaunas verslas, tiesa?

Dovilė: Aha, paramų jau nebegalime gauti. Eina šešti įmonės metai.

Milda: O pradėjom savo virtuvėje lygiai prieš šešerius metus, spalį. 

Tai jau pragyvenote sunkiausius etapus?

D.: Etapai vis nauji. Pradžioje rūpestį kėlė techniniai dalykai, mąstėme, kaip čia įsivažiuoti, kaip įtikinti kitus. 

M.: Dabar yra sunkusis konkurencijos augimo etapas.

D.: Kai pradėjome, buvome vienintelės riešutų sviesto gamintojos Lietuvoje, o dabar jau pačios nebesusekame, kiek ko kur randasi. Taigi gryninamės, kur link norime judėti. Juk visi įsivaizduoja, kad verslas turi augti iki begalybės. Mes savo ateitį įsivaizduojame kitaip ir vertybes versle matome kitokias. Kartais net suabejojam, ar čia mes kažko nesuprantam, ar tie, kurie klausia, kada plėsimės. 

Kokia jūsų vizija? Kur po dar šešerių metų save matote?

M.: Nebūtinai „Sviestas sviestuotas“ tiek gyvuos, visko gali būti. Tikimės, kad ir toliau nebūsime didžiųjų tinklų parduotuvėse, bet bendradarbiausime su mažais verslais, krautuvėlėmis, kavinėmis, ir to pakaks išgyventi.

O kodėl nenorite dirbti su didžiaisiais?

D.: Daug kas susideda. Bijome iš rankų procesą paleisti. Apskritai gal nelabai norime didžiulio verslo, taip savęs nematome. Be to, labai vertiname vietines iniciatyvas ir jas norime per bendradarbiavimo tinklą stiprinti. Taip, buvimas didelėse parduotuvėse būtų patogus klientams, bet jis augintų vieną korporaciją. Mažieji partneriai tai iškart pajustų. 

Kaip tas bendradarbiavimo tinklas atrodo? Ar bendraujate ne tik verslo, bet ir, tarkim, tvarumo, kitais gyvenimiškais klausimais?

D.: Įvairių partnerių yra. Esame sutikę mažų verslų, kurie mąsto kaip eiliniai biznieriai. Su kitais požiūriai sutampa, tikrai pasikalbam ir žmoniškai, atsiranda ryšys. Atveži pati produktus, paplepi. Praktiniai dalykai irgi svarbūs. Iš „Chaikos“, va, dėžes susirenkam ir dar kartą panaudojam. Kadangi vertybės sutampa, mums negėda paprašyti neišmesti, o jiems ne problema palaikyti, kol vėl atvažiuosim. 

Kaip dar kuriate tvarumą versle?

M.: Mūsų produktas veganiškas. Pabrėžiame augalinės mitybos vertę. 

D.: Esam lokalios – tai, manau, vienas iš esminių tvarumo principų. Užsienyje naujų rinkų neieškome, juk ten irgi yra kas pagamina skanų riešutų sviestą. Nebent emigrantai dovanoms perka. Tiesa, kai pradėjome, ieškojome pigumo, greitumo ir patogumo, kad pasiektume kuo daugiau žmonių. Pavyzdžiui, stiklainius į burbulinę plėvelę pakuodavom. Bet jau seniai tam naudojam popierių, neretai atlikusį nuo kitų gamybos reikalų. Šis tas, tiesa? Pakuoti vis tiek reikia, to neišvengsi. Stiklas irgi pasirinktas dėl tvarumo, nors plastiką gal patogiau būtų siųsti.

Mačiau, kai feisbuke paskelbėt, kad didesnį kiekį kremo siūlote plastikiniame kibirėlyje, viena klientė iškart supyko, kad netvaru.

D.: Aha, buvo taip. Liūdna, kai žmonės mato tik vieną momentą, bet ne mūsų vertybių ir darbo principų visumą. Ką daryti, jei žmonės nori didesnio kiekio? Siunčiant tokio dydžio ir svorio stiklainį reikėtų kalno apsauginio plastiko. Tenka ieškoti kompromiso. Žodžiu, mes jai pasiūlėm, kad galėsim į tą patį kibirėlį naują porciją sudėti. Bet žmonės tokia galimybe retai kada pasinaudoja. 

Jūs viską pačios darot?

D.: Taip, visiškai viską. Milda iliustruoja, pačios komunikuojam, pačios gaminam. Galime reaguoti į poreikius, gaminame tiek, kiek tą mėnesį reikia, produkcija neužsistovi. Mes net partnerius skatiname po nedaug užsisakyti, kad nereikėtų išmesti. Susidėliojam maršrutą ir pačios vežiojam po Vilnių ir Kauną. 

M.: Prekiaujame ir kitur Lietuvoje, keliolikoje miestų ir miestelių. Ten produkciją jau siunčiame. 

Kavinėje „Chaika“ riešutų gėrio tikrai rasite. Dainiaus Ščiukos nuotr.

Ar jau visi žino, kas tas riešutų sviestas?

D.: Čia visai juokinga istorija. Mes terminą vertėme iš anglų kalbos, ir reikėdavo žmonėms aiškinti, kad tai nėra pieno produktas. Pavyko. Tada atsirado nauja direktyva – nebegalime savo produkcijos vadinti sviestu būtent dėl šios priežasties! Dabar pirkėjai skaito: „A, čia riešutų kremas… Tai čia nebe tas?“ Žodžiu, dabar gaminame kremą, o sviestas liko tik pavadinime. 

Kaip gimė turbūt kaunietiškiausias jūsų gaminys „Laikinoji sostinė“?

M.: Tai mūsų meilės Kaunui rezultatas. Vis galvojome, kaip susieti tą jausmą ir sviestą. Taip ir tarpukario architektūra ant etiketės nusipiešė.

D.: Ėmėm labiau ją pastebėti, į ekskursijas vaikščioti. Kai tik turim svečių, vedamės juos į V. Putvinskio gatvę pasigrožėti architektūra. O ir Laikinosios sostinės šimtmetis stuktelėjo. Šis kremas trijų sluoksnių – neatsitiktinai. Visą legendą sudėjome į aprašymą. 

Kaunastiškiau nebūna. „Sviesto sviestuoto“ nuotr.

Kiek ekologiškas jūsų gyvenimo būdas?

M.: Stengiamės. Bet, va, apsiperkame dideliuose prekybos centruose. Einam mažais žingsniais. Jei geriu gėrimą per plastikinį šiaudelį, tai jau bijau, kad kas pamatys.

D.: Aha, nors vis dar dažnai nepaklausia, ar reikia šiaudelio, tad rezultatas nuo manęs lyg ir nepriklauso. Visgi, kai zero waste tapo mada, aš tapau skeptiškesnė. Norisi atsitraukti, išsigryninti, kas yra tikra, o kas tik verslo noras išnaudoti naują nišą, vadinamasis greenwashing

Būtent apie tai yra tavo, Dovile, mitų dekonstravimo tinklaraštis „Šiaip tai“, tiesa?

D.: Taip, jis gimė iš asmeninio domėjimosi ir nuolatinio konfrontavimo. Pastebiu, kad internetas pilnas neatitikimų, tad pamaniau, kad ne tik man vienai būtų įdomu paieškoti tiesos. Ne tik apie ekologiją, bet ir apie ją. Bandau suprasti ir atsirinkti. Va, viena drabužių kompanija skelbia, kad surenka dėvėti nebetinkamus rūbus ir už tai suteikia nuolaidą kitam pirkiniui. Gražu, sakysit. Bet ar tai draugiška aplinkai, ar tėra pirkimo skatinimas? 

Aha, apie pirkimą. Ar dalyvausite kalėdinėse mugėse?

D.: Kalėdiniu laikotarpiu koncentruojamės į gamybą, ne į muges. Turim daug nuolatinių klientų. Varom dviem etatais!

Ar pačios jau atsivalgėte savo kūrinių?

D.: Kiekvieną dieną juos valgom. Milda labai mėgsta „Laikinąją sostinę“. Man patinka aguoninis kremas, jis turėjo būti tik Kalėdoms, bet daug kas pamėgo. Mėgstam gaminti namuose, įvairiems patiekalams naudojam savo sviestą. Nuolat eksperimentuojam, kartais ir netyčia naujas receptas gimsta, kaip chalva. Sviestas tiesiog sušoko į gabalėlius. Valgom, galvojam – skanu, kodėl gi nepasiūlius kitiems? Apie pakuotę svarstėme – plastikas negerai, bet nebūna chalvos stiklainiuose. Visgi mūsiškė „Geriau nei chalva“ stiklainiuose gerai jaučiasi. 

M.: Va, karijų riešutų pirmąkart paragavom salotose ir pagalvojom, kad čia gali išeiti kažkas įdomaus. Pavyko karijų ir datulių duetas „Karamia“. O kartais riešutai skanūs, bet kremas iš jų – nelabai. 

Kaip mažas verslas ilsisi? Ar turite kada išeiti atostogų, kai viską darote pačios?

M.: Sunku atitrūkti, bet jau išmokome ilsėtis. Leidžiame sau nedirbti savaitgaliais, o ir tie savaitgaliai kartais pailgėja, ypač vasarą, kai užsakymų mažiau. Išbėgam į kiną, koncertus, knygų pristatymus. 

D.: Jei tik spėjam. Pirmaisiais „Sviesto sviestuoto“ metais socialinis gyvenimas tikrai kentėjo, nes neapskaičiuodavome laiko. Taip nesunku perdegti. Dabar, per vasarą atsipūtusios, rudenį vėl mokomės disciplinos. Kalėdinis laikotarpis visada sunkus, bet jau susitaikom, kad nugaras skaudės, miego trūks. Bet žinai, kad tai praeis. Po Kalėdų informuojam klientus, kad ilsėsimės, ir išeinam trumpų atostogų. Visgi jaučiame atsakomybę prieš partnerius, nuolatinius klientus. Jei tik fiziškai išvykstam kur nors, vienu metu visiems atsargos baigiasi! 

M.: Mėnesį verslas atostogavo, kai abi baiginėjom mokslus. Buvo ir supykusių: „Kaip mano šeima be jūsų sviesto?“

D.: Manau, neįprasta į verslą žiūrėti iš žmogiškosios pusės, kad už prekės ženklo yra realūs žmonės, kurių niekas nepakeičia.

facebook.com/riesutusviestai
sviestuotas.lt

Kotryna Lingienė
Dainiaus Ščiukos nuotr.

Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. lapkričio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia


Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Giedrė Milerytė-Japertienė: „Norėjau parodyti įvairų miestą“
„Norėjau parodyti įvairų miestą. Mes labai romantizuojame tarpukario Kauną, bet tai nebuvo tik „Metropolis“ ar Spaudos baliai“, – pasakoja...
Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Giedrė Milerytė-Japertienė: „Norėjau parodyti įvairų miestą“
„Norėjau parodyti įvairų miestą. Mes labai romantizuojame tarpukario Kauną, bet tai nebuvo tik „Metropolis“ ar Spaudos baliai“, – pasakoja...
Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia