Mėnesio tema. Prisitaikymo strategijos su Jūrate Žaltauskaite

Su Jūrate Žaltauskaite susitikome turbūt bjauriausią spalio šeštadienį – vėjas, lietus, slidus šlapių lapų kilimas. „Bet čia tikras lietuviškas ruduo“, – ramina pašnekovė, pokalbiui atradusi laiko tik savaitgalį, kai tarp komandiruočių Lenkijoje grįžo į Kauną. Vytauto Didžiojo universiteto docentė yra ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktarė. Ji prisimena, kad svarstydama, kur studijuoti, VDU rinkosi dėl demokratiškos auros. Aplinkotyra Lietuvoje tuomet žengė dar tik pirmuosius žingsnius. 

Mes, lietuviai, turime tradicinę kultūrą, kuri yra palanki aplinkai. Šiuo požiūriu esame Vakarų pasaulio priekyje, bet to nesuvokiame.

Pradėkim nuo terminų. Kas, paprastai kalbant, yra aplinkotyra?

Tai, kas angliškai yra „environmental sciences“ – gyvosios ir negyvosios gamtos bei to, ką žmogus sukūrė, santykis. Domimės, kaip keičiame gamtą, kaip švelninti neigiamas mūsų veiklos pasekmes. Daug dėmesio skiriame žmonių supratimui, elgesio kultūrai formuoti. Kiekvienoje šalyje tas supratimas vis kitoks. 

Kuri šalis buvo didžiausias pavyzdys pradedant aplinkotyros tradiciją VDU? Iš kur pati sėmėtės patirties ir įkvėpimo?

Tai vis žmogiškieji kontaktai, kuriuos mezgė šią sritį pradėję mokslininkai. Žinoma, daug remtasi Skandinavijos šalimis, kurios garsėja ekologišku požiūriu ir pastangomis vengti neigiamo poveikio aplinkai. Dabar informacijos kanalų, mokslinės literatūros daugiau, galima keliauti, pačiam pamatyti, kaip vyksta dalykai, tada studentams perduoti patirtį. 

Ar Lietuva kitoms šalims jau yra pavyzdys?

Taip. Pavyzdžiui, toms Balkanų šalims, kurios dar nėra Europos Sąjungoje ir ieško būdų prisitaikyti prie jos standartų. Bet tai tik viena pusė. Kita vertus, mes, lietuviai, turime tradicinę kultūrą, kuri yra palanki aplinkai. Šiuo požiūriu esame Vakarų pasaulio priekyje, bet to nesuvokiame. Norime vaikščioti gatvėmis su kava rankoje, kad pritaptume, būtume madingi. Bet niekada anksčiau taip nesielgdavome, tiesa? Bandydami pritapti darome didelį poveikį aplinkai. Aš ir sakau: kava skubantiems, bet kurgi jūs skubate, žmonės? Gal iš to atsilikimo norėjome staigiai tapti vakariečiais ir prisigaudėme negerų dalykų. Kolegos iš svetur neformaliuose pokalbiuose tai mini: „Nuėjote į laukinį kapitalizmą ir nepasiimate to, kas išties geriausia, pasitenkinate gero gyvenimo, bet ne gerumo aplinkai, atributais.“ 

O kaip žemės ūkis? Tenka skaityti nuomonių, kad jis privilegijuotas, ūkininkai maudosi išmokose. Ar tai padeda išlaikyti tradiciją, tai, ką turime brangiausio – gamtą? O gal kaip tik lepina? 

Galėtų ūkininkai daugiau investuoti savo darbo ir noro. Jie nori gauti kompensacijas ir auginti tai, kas lengviausiai auga. O, jeigu nepasiseka derlius, pabranginti produkciją. Kodėl neauginti kultūrų, kurios gal ir reikalauja daugiau darbo, bet yra tradicinės, kurių pritrūkę Lietuvoje vėliau importuojame? Kodėl neinama tuo keliu, kur yra niša? Jeigu ateina mada visiems augint šilauoges, taip ir elgiamės. Bet ar mums tinka šilauogės? Jos ne mūsiškos. Kodėl negalime valgyti to, ką valgėm anksčiau? Tarkim, kriaušių, kurias valgydavom vaikystėje, dabar nepriauginam. 

Tai reikėtų atsimokyti šiek tiek, ar ne?

Taip, nes vienas pagrindinių darnaus vystymosi postulatų – vartok tai, kas lokalu ir sezoniška. Mes nebevalgome to, ką valgydavo kad ir tarpukario Lietuvoje. Jokių pastarnokų, petražolių ir panašiai. Renkamės avokadus, bet kokia kaina? Net ir vegetarai, kurių mityba lyg ir ir yra labiausiai palanki aplinkai, tačiau rinkdamiesi daržoves ir vaisius iš Pietų Amerikos ar kitų tolimų šalių, daro dar didesnį poveikį aplinkai, nei tie žmonės, kurie valgo mėsą. Todėl tai jau tikrai negalime pavadinti palankia aplinkai ar ekologiška elgsena.

Ir sezoniškumo negalime pamiršti. Juk taip didžiuojamės grybais, bet ar kada matėte, kad rudenį Lietuvos kavinėse karaliautų grybų valgiai? Ar bulvės… Sako, bulvių šalis, bet dominuoja vos pora veislių. Kitose šalyse, jei šparagų derlius, tai šparagus valgo masiškai. Kodėl neauginti įvairiau, įdomiau, bet nepamirštant tradicijų?

Sunku nepastebėti, kad Lietuvoje paplito rapsai – vasarą visi laukai geltoni. Bet juk tai madinga ir dėl to, kad šyla klimatas? 

Tiesa, rapsams šiltesnis klimatas geriau. Rapsai labai išpopuliarėjo, juos skatinama auginti ir dėl panaudojimo biokuro gamybai, bet jei daugiau auginsime kultūrų biokurui, mažės maistui skiriamų žemės ūkio plotų. plotų, o maisto saugos užtikrinimas yra vienas iš darnaus vystymosi tikslų.

Todėl tikslas turėtų būti surasti klimato kaitai atsparesnę tradicinės kultūros veislę, o ne sėti vis naujas kultūras. Tik taip išsaugosime identitetą. Ir sezoniškumo negalime pamiršti. Juk taip didžiuojamės grybais, bet ar kada matėte, kad rudenį Lietuvos kavinėse karaliautų grybų valgiai? Ar bulvės… Sako, bulvių šalis, bet dominuoja vos pora veislių. Kitose šalyse, jei šparagų derlius, tai šparagus valgo masiškai. Kodėl neauginti įvairiau, įdomiau, bet nepamirštant tradicijų?

Šiemet VDU dalimi tapo A. Stulginskio žemės ūkio universitetas. Ar jau ėmėtės bendrų projektų, o gal jungimasis dar vyksta? 

Procesas sudėtingas ir ilgas. Šiuo metu vyksta aktyvus jungimosi procesas, ieškome bendrų tyrimų taškų ir inicijuojame bendrus mokslinių tyrimų projektus. Kalbant apie gamtos mokslus, tikimasi, kad dviejų gana skirtingų potencialų susijungimas virs sinergija ir bendradarbiavimas bus naudingas tiek mokslui, tiek studentams.  

Ar gamtos mokslai tarp VDU studentų populiarūs? 

Visoje Lietuvoje mažėja abiturientų. Pas mus irgi buvo jaučiamas laikinas sumažėjimas, dabar atsigauname. Šiaip ar taip, iš aplinkos mokslų dabar esame bene vieninteliai Lietuvoje, kitur programos uždarytos ar pristabdytos. Tikiuosi, kad Lietuvoje ir ypač VDU aplinkos mokslų programos tik stiprės ir ateityje nejausime aplinkos specialistų trūkumo.

Kaip manote, ar tokie jaunimo lyderiai kaip Greta Thunberg gali motyvuoti renkantis, kur stoti?

Ją visi išgirdo, visi apie ją kalba, bet kiek ilgai taip bus? Kokį realų poveikį tai turės? Ir ar mes tikrai teisingai suprantame šių jaunų žmonių mums siunčiamą žinutę?

Studijos bus prasmingos, jei jaunas žmogus turės iniciatyvos ir motyvacijos. Studijos siūlo daug galimybių keliauti po pasaulį, semtis žinių, dalyvauti mainuose, bet tik labai nedidelė dalis išvažiuoja. Matyt, tas stereotipas apie lietuvių sėslumą ir uždarumą nėra visai neteisingas.

Man neramu dėl to, kad žmonės lyg ir supranta, ką Greta ir kiti aktyvistai nori pasakyti, bet savo gyvenimuose nieko nekeičia.

Tik like’ą uždeda.

Arba žino, kad taip madinga elgtis, tad bando kopijuoti, nors taip nemąsto. 

O ir ne viskas, kas reklamuojama kaip „ekologiškiau“, yra gerai… 

Taip. Apie vaisius iš Amerikos jau šnekėjome. Dar yra paspirtukai – didelė mada. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad labai gerai. Bet jeigu aš vietoj ėjimo pėsčiomis pasirinkau paspirtuką, kažin ar tai gerai. Jei iškeičiu automobilį, žinoma, puiku. Bet kartais gal verčiau rinktis viešąjį transportą? Kita vertus, paspirtuką reikia pagaminti, jį pakrauti ir t. t., todėl prieš įsigyjant derėtų viską pasverti ir įvertinti.

Teko skaityti, kad elektromobilių gamybos sąnaudos tokios didelės, kad ne tiek labai jie ir geresni. O gal tai dar vienas mitas?

Bet jie mažiau naudoja kuro ir išsprendžia taršos mieste problemą. Žinoma, jeigu nori įvertinti tikrąjį jų poveikį aplinkai, reikia skaičiuot nuo pat pradžios iki pabaigos – iš kur mes imam žaliavas, kaip pagaminam ir kaip utilizuojam. Angliškai tai vadinama „from cradle to grave“ („nuo lopšio iki kapo“). Ne tik automobilius, bet ir telefonus, pakuotes reikėtų taip vertinti. Kartais trumpalaikis efektas gali būti visiškai priešingas visam būvio ciklui. Tad kviečiu žiūrėti plačiau. 

Paminėjote pasaulį, ir iškart norisi paklausti, ką gi daryti su tomis šalimis, kurios nesiūlo sprendimų taršai mažinti, klimato krizei stabdyti ir t. t. Pavyzdžiui, Kinija. Ar jūsų ir kolegų europiečių darbas šia prasme nėra sizifiškas? 

Jei Europa iškels reikalavimus prekėms, jų gamybai, nepirks standartų neatitinkančių gaminių, poveikis bus. Jei kiekvienas pilietis taps sąmoningas, tas poveikis bus, kad ir nedidelis. Kažin ar Kinijai užtektų vien tik vidaus vartojimo. Be to, tikiu, kad spręsdami savo regiono problemas prisidedame ir prie pasaulinių problemų sprendimo. Žinoma, palyginti su likusia planeta, Europa yra mažoji problemos dalis. Kita klausimo pusė, net jei mes ir nežymiai prisidedam prie globalių aplinkos problemų, tokių kaip klimato kaita, tačiau jų neigiamas pasekmes jaučiame. Todėl suprasdami kokius nuostolius dėl to patiriame, reikia visgi daryti viską, kad sumažintume neigiamą poveikį aplinkai ir tuo pačiu klimatui. 

Kaip ugdyti tą sąmoningumą? 

Nuo mažų dienų! Nuo darželio, o ir tėvai turi būti pavyzdys. Procesas ilgalaikis. Pamokslai retai kada veikia teigiamai. Neformalus švietimas, žaidimai, eksperimentai, į kuriuos gali įsitraukti, yra daug efektyviau už sausą teoriją. Ir, žinote, aš tikiu, kad pakeisti keliasdešimties ar šimto žmonių mąstymą yra prasmingiau, nei sukurti dar vieną naują neva ekologišką produktą. Tačiau labai dažnai matome priešingai, kad investuojame būtent į didesnį vartojimą. 

Mes su kolegomis lankomės mokyklose, pasakojame apie savo veiklą. Moksleiviai nuoširdžiai domisi. Problema yra ne jų neįsitraukimas, o švietimo programos – jos itin sausos, menkas sąlytis su praktika. Nesu tikra, ar mokytojai pajėgūs paaiškinti visus procesus, bendrą kontekstą. Tas pats ir žiniasklaidoje – populiariai klimato kaitos kontekste daugiausiai kalbama vien apie CO2. Bet klimato kaita nėra vien tik CO2! Yra daugybė kitų dujų, kitų medžiagų, dalyvaujančių tuose procesuose. Žemėnauda, hidrologinis režimas – apie tai beveik nekalbama.

Kalbama, kad „ir vėl smogė karščio banga“.

Ir ji smogia ne tik sveikatai, bet ir žemės ūkiui, pramonei, infrastruktūrai. Žinoma, žmogiškasis vardiklis svarbu. 2003-iųjų vasarą karščio bangos Europoje metu priskaičiuota iki 70 000 priešlaikinių mirčių vos per kelias savaites. Bet vis tiek daugeliui atrodo, kad juk gerai, kai žiemą šilta ir sniego mažai, o vasaros karštos. Būtina procesus suvokti giliau ir plačiau, ne tik paskirus faktus. Šių metų karščio banga Lietuvoje daugiausia dėmesio susilaukė tik dėl to,  kad mokiniams karšta sėdėti per pamokas. Bet ar čia vienintelė ir pati svarbiausia karščio sukelta problema šalies mastu? 

Negalime klimato kaitos sustabdyti, bet gal dar galime išmokti su ja gyventi?

Turime mažinti iškastinio kuro naudojimą, teršalų išmetimus ir išmokti prisitaikyti, pritaikyti infrastruktūrą. Ką daro miestai Vakaruose? Pradedami nauji apželdinimo projektai, nes medžiai vėsina orą. Lietuvos miestai natūraliai žali, mes jau esame priekyje, pagaliau tai mūsų identitetas, kultūra, patraukli svečiams. O mes kertame. Ar nebus taip, kad po 10-20 metų ir mes sakysime, kad reikia naujai apželdinti mūsų miestus ir tuomet tai jau pareikalaus labai didelių investicijų. 

Jei dabar nustotume kirsti medžius, ar Kaunas vis dar būtų labai žalias miestas?

Dar būtų. Medžiai – ne tik estetika. Tai ir pavėsis, ir drėgmės sulaikymas. Kai dirvožemis, į kurį gali infiltruotis vanduo, yra atviras, mažėja potvynių rizika. Dabar atnaujintos gatvės neretai po liūčių plaukia, tiesa? Jei medžių daugiau, tai ir tokių bėdų mažiau. 

Ar Lietuvos miestuose municipaliniu lygmeniu skiriasi požiūris šiuo klausimu?

Ne, aš net pasakyčiau, kad mes nieko nedarom. Kad kas nors ruoštų Lietuvoje prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją – nesu girdėjusi. Ši problema yra ne tik miestų lygmeniu, bet ir nacionaliniu.

Bet kodėl? Juk viskas ranka pasiekiama.

Sunkiai suvokiama, kaip mes galim prisitaikyti. Prevencinė adaptacija iš pradžių yra brangi ir niekas nenori investuoti, nes atrodo, kad tai niekada neatsipirks arba atsipirks labai jau negreit. Mes negalim tos grąžos dabar pat išmatuoti, ypač politiniu lygmeniu. Tokie sprendimai tarp rinkėjų būtų nepopuliarūs. 

Pabaigoje dar noriu sugrįžti prie VDU kaip 360 laipsnių išsilavinimą siūlančios, visapusiškai žmogų paruošti norinčios institucijos. Kaip tik mums kalbantis universitete vyksta vizituojančių dėstytojų Gedimino ir Nomedos Urbonų paskaitos apie aplinkodairą. Tai jau menas. Ką jūs, kaip mokslininkė, manote apie tai? 

Aš tik sveikinu tokias iniciatyvas. Šiuolaikiniame pasaulyje išsilavinimas negali būti labai siauros specializacijos, visur reikia tarpdiscipliniškumo ir multidiscipliniškumo. Tą ir bando daryti VDU. Tokie projektai kaip G. ir N. Urbonų tam puikiai tinka iliustruoti. Tarpdiscipliniškumas ir mokslininkams kartais galbūt „per paprastos“, nemokslinės priemonės gali labai daug. Jei menine kalba žmogų užkabinsi, jis gali eiti toliau. Vien jau Urbonų „Pelkių mokykla“ kiek žmonių, net nestudijuojančių VDU, pritraukė. Bendrame kontekste tai labai gerai. 

Kotryna Lingienė
Arvydo Čiukšio nuotr.

Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. lapkričio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia


Kauno fotografijos galerijoje – ketvirto žurnalo Kaunui „Į“ pristatymas ir diskusija
Jau ketvirtą kartą naujai suburta kūrybinė komanda žurnale Kaunui „Į“ siekia įvairiapusiškai tyrinėti procesus, nulemiančius miesto tapatybę. Gruodžio 18...
Tekstilės miniatiūrų bienalėje – mažų formatų kūriniai iš viso pasaulio
V. K. Jonyno namuose-galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkuose) gruodžio 13 d., penktadienį, 16.30 val. atidaroma 11-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų...
Maršrutas gruodžio 6 – 8 dienoms
PENKTADIENIS, 12 06 Atvira diskusija ir paskaitos „XX a. architektūrinio palikimo interpretacija“, 9:30 – 17:00Kauno menininkų namai, V. Putvinskio...
Galerijoje „Meno parkas“ – dvi naujos parodos
Gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) vyks dviejų parodų atidarymai. Pirmojo aukšto ekspozicinėje...
Kauno fotografijos galerijoje – ketvirto žurnalo Kaunui „Į“ pristatymas ir diskusija
Jau ketvirtą kartą naujai suburta kūrybinė komanda žurnale Kaunui „Į“ siekia įvairiapusiškai tyrinėti procesus, nulemiančius miesto tapatybę. Gruodžio 18...
Tekstilės miniatiūrų bienalėje – mažų formatų kūriniai iš viso pasaulio
V. K. Jonyno namuose-galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkuose) gruodžio 13 d., penktadienį, 16.30 val. atidaroma 11-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų...
Maršrutas gruodžio 6 – 8 dienoms
PENKTADIENIS, 12 06 Atvira diskusija ir paskaitos „XX a. architektūrinio palikimo interpretacija“, 9:30 – 17:00Kauno menininkų namai, V. Putvinskio...
Galerijoje „Meno parkas“ – dvi naujos parodos
Gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) vyks dviejų parodų atidarymai. Pirmojo aukšto ekspozicinėje...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia