Mėnesio tema. Ekoklasika su senjorų klubo „Priemenė“ narėmis

Posakis „nauja – tai gerai pamiršta sena“ prasmingas kalbant ir apie taupią, tvarią, ekologišką gyvenseną. Būtent todėl apie tai pasikalbėjome (ir pajuokavome) su senjorų klubo „Priemenė“ narėmis Janina Račkauskiene, Romualda Žukauskaite, Vitalija Masteikaite, Daiva Kriščiūnaite ir klubo koordinatore, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus darbuotoja Rūta Klevaite. 

Drabužiai

Jei alkūnės nusidėvėdavo, atitaikydavai spalvą ir prisiūdavai naujas rankoves, po uniformos sparneliais siūlė pasislėpdavo. 

J. R.: Kodėl mes buvome taupūs? Tai aišku: nes negalėdavome nieko gauti! Bet mane visad gelbėjo mezgimas. Netgi viena profesorė darbe sakydavo: „Nu šita moteris tai puošia fakultetą“ – mat aš visad būdavau „apsimezgusi“. Beje, ir visos trys mano dukros užaugo su džinsiukais ir megztinukais. Bet juk ir siūlų nebuvo! Turėjome „priėjimą“ prie siūlų fabriko, tad gaudavau įvairių atraižų, kurias mano babytė išardydavo į siūlus. Iš jų ir megzdavau. Kitos moterys megztinius megzdavo iš išardytų vilnonių kojinių. Mano pažįstama Verutė nuostabiai mezgė – ji megztinių neskalbdavo, bet juos išardydavo, išskalbdavo siūlus ir megzdavo naują rūbą.

V. M.: Būdavo, kad iš dviejų išardytų vienspalvių megztinių nusimezgi vieną raštuotą. 

R. Ž.: Su siūlų fabriko darbuotojais vykdavo aktyvūs barteriniai mainai dėl jų gaminamos produkcijos. Buvo sakoma: „Kaune gali (iš)gauti viską, išskyrus atomą.“ Megzdavom aktyviai, nes nenorėjome atrodyti vienodai. Be to, buvo galima įsigyti puikių, kokybiškų kaunietiškų medžiagų, jei tik nutaikydavai momentą, kai jos parduodamos virš, o ne po prekystaliu. 

V. M.: Mano išsilavinimas susijęs su rūbų dizainu, bet išties visos tuo metu mokėjo siūti, siuvinėti, megzti. Aš pati ne tik siūdavau, bet ir darydavausi iškarpas drabužiams. Taip pat ir dažydavome rūbus, bet labai dažnai to neprireikdavo – medžiagos taip greitai neblukdavo. 

Dar prisiminiau: mama dėvėdavo paltą iš drapo. Kai paaugau, mama jį išardė dalimis, išskalbė, išvertė į kitą pusę ir persiuvo į man tinkamą. Su drapo paltais visi taip darydavo, aš mamos persiūtų turėjau bent porą. 

R. Ž.: Dėvėdavome vieni kitų uniformas. Aš – kaimynės. Jei alkūnės nusidėvėdavo, atitaikydavai spalvą ir prisiūdavai naujas rankoves, po uniformos sparneliais siūlė pasislėpdavo. 

Romualda Žukauskaitė. Donato Stankevičiaus nuotr.

V. M.: Šokiuose merginos mainydavosi suknelėmis, kad nereikėtų rodytis vis su ta pačia.

R. Ž.: Bet ne bateliais – jie nuo svetimų pėdų išsiklaipytų. 

D. K.: Man labai patikdavo knistis rūsyje po senas mamos sukneles, esu kai kurias persisiuvusi, pavyzdžiui, į sijoną. Be to, mano mama turėjo kelis rūbus, kuriuos atnaujindavo tiesiog pakeisdama jiems kalnieriukus. Pati irgi mėgdavau rūbus persidaryti, persiūti savaip. Draugės mama dirbo dailės kombinate, suveikdavo siūlų. 

R. Ž.: Va va, su tais siūlais. 

Daiktai

Dar labai ryškiai pamenu vieną senuką iš vaikystės, kuris vaikščiodavo po Laisvės alėją su didžiule sietka, pilna lėlių. Jį visi žinojo kaip lėlių daktarą.

J. R.: Patys su vyru pasigaminome pirmąjį savo televizorių. Aš inžinierė, o jis matematikas, be to, visad domėjosi radijo technika. O aš mokėjau lituoti. Taigi iš jo surinktų detalių ir pasigaminome.

V. M.: Mano tėtis turėjo vadinamąją metalinę koją – kurpalių batams taisyti, ant kurios užmovęs mūsų batus pakaldavo, paklijuodavo. Daug kas tais laikais taip darė. 

R. Ž.: Aš mokėjau pati susitaisyti siuvimo mašiną. Beje, turiu vis dar veikiantį tarybinį šaldytuvą. Jį pirko mano sesuo, tada dar studentė, o dabar jau pensininkė. Vis laukiu, kol ta „Snaigė“ subyrės, bet nebyra (visos pašnekovės tris kartus pabeldžia į stalą).

V. M.: O mano namuose seniausias daiktas yra metais už mane vyresnis lygintuvas. 1951 m. gamybos, labai sunkus. 

Vitalija Masteikaitė. Donato Stankevičiaus nuotr.

R. Ž.: Neskubėdavome išmesti daiktų – pamenu, pasirodžius pirmiesiems tušinukams, eidavome papildyti jų rašalo kažkur Laisvės alėjoje.

D. K.: Vaikystėje gyvenau „Tulpės“ kavinės kieme. Tiesą sakant, kai buvau vaikas, mėgdavau pasiknisti tarp jų paliktų išmesti daiktų. Atsimenu, kartą rausdamasi kiemo žemėse radau centą su Vyčiu. Be galo džiaugiausi – štai man jau 63 metai, bet iki šiol atsimenu. Šiaip neišmesdavom net saldainių popieriukų – jų reikėdavo žaidžiant „fantus“.

Dar labai ryškiai pamenu vieną senuką iš vaikystės, kuris vaikščiodavo po Laisvės alėją su didžiule sietka, pilna lėlių. Jį visi žinojo kaip lėlių daktarą.

R. Ž.: Jei lėlė sulūždavo, susirasdavai lėlių daktarą ir jam lėlę atiduodavai, o kitą kartą susitikęs žaislą atsiimdavai. 

D. K.: O iš guolių (tų su šratukais) ir lentos vaikai pasidarydavo paspirtukus. 

R. Ž.: Ratukų juk nebuvo, nebent nulupdavai nuo vaikų vežimėlio, bet pastarieji per dideli paspirtukui. 

D. K.: Juoksitės – vieną kartą į lėlės vežimėlį įdėjau lygintuvą, nes norėjau, kad lėlė savo svoriu labiau primintų tikrą vaiką.

V. M.: Visko prisigalvodavom. Žaisdavom su skudurinėm, popierinėm lėlytėm. Gražiausiai piešianti draugė nupiešdavo lėlę, o tada visos piešdavo rūbus. Kiek fantazijos!

R. Ž.: Tarp kitko – aš nesuprantu, kas šiais laikais sudėta į vaikų kuprines. Kuprinės už pirmokus didesnės. Kaip jie paeina? Mes įsimesdavom pieštuką, rašalinę, aritmetikos vadovėlį ir pirmyn!

R. T.: Neseniai vaikų grupę supažindinome su sekretais – jie nežinojo, kas tai yra.

R. Ž.: Nes kiemuose nebėra kur kapstytis – yra vietos tik mašinoms ir katėms.

Maistas

O namie labai gerai auga svogūnai – paimi bambalį, iškerpi jame skylių, prikiši į jas svogūniukų ir jie užauga į tokį didelį kupstą. 

J. R.: Vieniems metams užkonservuodavau nuo penkių iki septynių šimtų litrų konservų, tad ruduo buvo nelengvas metas. Kompotai, uogienės, agurkai, obuolių košės – viskas užauginta pačių. Taip buvo daug pigiau. Esu smalsi, tad sode augindavau visokias naujoves – porus, geltekles. O namie labai gerai auga svogūnai – paimi bambalį, iškerpi jame skylių, prikiši į jas svogūniukų ir jie užauga į tokį didelį kupstą. 

R. Ž.: Būtina turėti aviečių uogienės nuo peršalimo – nuvažiuoji į Kleboniškio mišką ir prisiskini kiek telpa. Jokių arbatų nereikia, uogienė juk daug skaniau. 

V. M.: Gyvenau senamiestyje, tad pamenu, kad kiekvienas namo butas turėjo kieme po žemės plotelį lysvėms. Ten augdavo pomidorai, svogūnai, ridikėliai. Vaikai išpešdavo ridikėlį tiesiai iš žemės, pamakaluodavo vandens statinėje ir ramiai sau valgydavo.

R. Ž.: Aš turiu kaimą, iš ten parsivežtų gėrybių viena tikrai neįveikčiau, tad konservuoju. Štai užkonservavau dešimt stiklainiukų burokų, po vieną kiekvienam mėnesiui. Paskutiniai, ko gera, bus sunaudoti kito sezono šaltibarščiams. 

V. M.: Mes su tėvais kiekvienais metais raugdavome po didelę medinę statinę kopūstų. Paspausta akmeniu ji stovėdavo rūsyje, ir per metus kopūstus suvalgydavome. Daug kas turėjo kaimą, tad miestiečiai gaudavo maisto produktų (lašinių, uogų, daržovių) mainais už pagalbą kaime.

D. K.: Mano giminės iš Suvalkijos, tad mes mainais negaudavome nieko.

Daiva Kriščiūnaitė. Donato Stankevičiaus nuotr.

R. Ž.: Kai vaikystėje nuvažiuodavome į kaimą, pirma turėdavome atlikti paskirtus ūkio darbus ir tik tada mums leisdavo lakstyti.

V. M.: Taip, nors ir buvome miestiečiai, vis vien tekdavo karvę nuvesti, sviestą mušti, uogas skinti, gyvulius pašerti, į parduotuvę kelis kilometrus suvaikščioti. 

R. Ž.: Maisto tikrai nešvaistėme, turėjome tik tiek, kiek reikia. Ir plastmasių buvo mažiau: dešra, duona, saldainiai buvo vyniojami į popierių. 

J. R.: Pamenu, kad giminės iš užsienio lauktuvių parveždavo celofaninių maišelių, kurie būdavo daug kartų naudojami, nešiojami. Mano, kaip tarybinės moters, svajonė buvo, kad jų nebereikėtų plauti. 

D. K.: Atliekas rūšiuoti priimta seniausiai: organinės atliekos keliauja į kompostą kaime ar sode, kitkas į židinį, visa tara buvo stiklinė, tad ją nešdavai priduoti. Dabar gyvenu pirmame daugiabučio aukšte ir vadinamąjį kompostą pilu ant šalia augančių krūmų. Susmulkinu, jei tai kiaušinių lukštai, dar ir nuplaunu, kad neskleistų kvapo, ir išpilu pakrūmėj. Pamatytumėt, kaip bujoja ir klesti mano alyva ir kukmedis! Arba, sakykime, apelsino žievelė – ji taip skaniai kvepia, kaipgi ją išmesi? Labai laukiu, kol valdžia suorganizuos atskirus konteinerius kompostui. 

Julija Račiūnaitė
Donato Stankevičiaus nuotr.

Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. lapkričio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia

Kauno fotografijos galerijoje – ketvirto žurnalo Kaunui „Į“ pristatymas ir diskusija
Jau ketvirtą kartą naujai suburta kūrybinė komanda žurnale Kaunui „Į“ siekia įvairiapusiškai tyrinėti procesus, nulemiančius miesto tapatybę. Gruodžio 18...
Tekstilės miniatiūrų bienalėje – mažų formatų kūriniai iš viso pasaulio
V. K. Jonyno namuose-galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkuose) gruodžio 13 d., penktadienį, 16.30 val. atidaroma 11-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų...
Maršrutas gruodžio 6 – 8 dienoms
PENKTADIENIS, 12 06 Atvira diskusija ir paskaitos „XX a. architektūrinio palikimo interpretacija“, 9:30 – 17:00Kauno menininkų namai, V. Putvinskio...
Galerijoje „Meno parkas“ – dvi naujos parodos
Gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) vyks dviejų parodų atidarymai. Pirmojo aukšto ekspozicinėje...
Kauno fotografijos galerijoje – ketvirto žurnalo Kaunui „Į“ pristatymas ir diskusija
Jau ketvirtą kartą naujai suburta kūrybinė komanda žurnale Kaunui „Į“ siekia įvairiapusiškai tyrinėti procesus, nulemiančius miesto tapatybę. Gruodžio 18...
Tekstilės miniatiūrų bienalėje – mažų formatų kūriniai iš viso pasaulio
V. K. Jonyno namuose-galerijoje (Turistų g. 9, Druskininkuose) gruodžio 13 d., penktadienį, 16.30 val. atidaroma 11-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų...
Maršrutas gruodžio 6 – 8 dienoms
PENKTADIENIS, 12 06 Atvira diskusija ir paskaitos „XX a. architektūrinio palikimo interpretacija“, 9:30 – 17:00Kauno menininkų namai, V. Putvinskio...
Galerijoje „Meno parkas“ – dvi naujos parodos
Gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) vyks dviejų parodų atidarymai. Pirmojo aukšto ekspozicinėje...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia