Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys

Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis ir būtomis ar nebūtomis istorijomis. Tad šį sykį „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje pamėginsime pasižvalgyti po Kauno pilies bokšto požemius.

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuratoriai, kviesdami kurti Kauno mitinio žvėries paveikslą, atkreipė dėmesį į pasakojimus, kuriuose minimas požeminis miestas. Viena legenda pasakoja apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio žmonai dovanotą ir pilyje apgyvendintą kariuomenę, kuri prasmego ir pasirodys tik tuomet, kai reikės miestą gelbėti bei ginti. Kita legenda byloja apie požeminiame mieste gyvenančią karalaitę, laukiančią savojo išvaduotojo, kuris panaikins prakeiksmą. 

Greta legendų visais laikais netrūko ir miesto gyventojų liudijimų apie paslaptingus tunelius, mūrinius skliautus po žeme ar šiuose rūsiuose aptiktas užrakintas duris ir paslėptus lobius. Štai 1932 m. Benjaminas Morkus ir pilietis Stumbrevičius pasakojo apie požemius, vedusius iš Kauno pilies rytinio bokšto į miesto Rotušę, Seminarijos bažnyčią ir Žuvų turgavietę, seniau rinka vadinamą. O Jonas Palevičius iš Šiaulių, prisimindamas vaikystės metus, praleistus Kaune, minėjo pilies požemius, ėjusius po Nerimi. Prisiminimuose tie požemiai buvo gana platūs. J. Palevičius teigė, kad jais buvo galima vaikščioti net po šešis rankomis susikibus. 

Piliečio Jono Jakubausko liudijimai apie tunelius, vedusius iš Kauno pilies ir miesto Rotušės. Kauno regioninis valstybės archyvas f.I-61, ap.1, b.901, l.383-1.

Piliečio Jono Jakubausko liudijimai apie tunelius, vedusius iš Kauno pilies ir miesto Rotušės. Kauno regioninis valstybės archyvas / KRVA. F. 219, ap. l, b. 901, l. 83. 

Neseniai ir šiandieninio miesto naujojo amfiteatro statytojai Kauno pilies gynybinio griovio šlaituose rado paslaptingas ertmes. Belaukiant tyrinėtojų, visi vykdyti darbai buvo sustabdyti, tad Kauno miesto muziejus sumanė bent šiek tiek paslapčių mazgą atrišti ir pasidomėti unikaliomis tunelių paieškomis bei archeologų atradimais.

Dar 1924 m. Kauno pilies praeitimi susidomėjo dailininkas Arkadijus Presas. Gavus teisę tvarkyti pilį, per dvejus tyrinėjimų metus buvo atkasta pilies vartų anga, pietinės sienos vidinė pusė, surastos pietvakarinio bokšto liekanos, aptiktas įėjimas į pietrytinio bokšto rūsį. Tyrimų metu dailininkas padarė įvairių unikalių pilies griuvėsių piešinių ir brėžinių. Tačiau į požeminio Kauno paslaptis bene pirmasis rimčiau pasinėrė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Eduardas Volteris. 

1930–1931 m. iš pilies teritorijos iškėlus gyventojus ir nugriovus čia stovėjusius keliasdešimt namų buvo organizuoti profesoriaus E. Volterio vadovaujami archeologiniai tyrinėjimai. Tikėjimą požemių egzistavimu stiprino ir kai kurių Rusijos istorikų teiginiai, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai visada statydami pilis panašius paslaptingus požemius liepdavę iškasti. Ruošiantis kasinėjimams buvo stengiamasi surinkti ir žmonių pasakojimus apie Kauno miesto požemius. Prisiminimų būta pačių įvairiausių, nestigo ir fantazijos elementų.  Kita vertus, tai buvo puikus pretekstas gauti lėšų numatytiems tyrinėjimams. 1932 m. dėl finansavimo, siekiant ištirti Kauno pilies požemius, kurie vedė iš Rotušės, Evangelikų bažnyčios ir po Nerimi, buvo kreiptasi į švietimo ministrą.

Prof. Eduardo Volterio vadovaujami Kauno pilies tyrinėjimai. Studentų balsas. 1932, birž. 10 (Nr. 9), www.epaveldas.lt

Prof. Eduardo Volterio vadovaujami Kauno pilies tyrinėjimai. Studentų balsas. 1932, birž. 10 (Nr. 9), www.epaveldas.lt

Prof. Eduardo Volterio miesto požemių tyrinėjimai. Kauno regioninis valstybės archyvas f.219, ap.1, b.901, l.28.

Prof. Eduardo Volterio miesto požemių tyrinėjimai. Kauno regioninis valstybės archyvas / KRVA. F. 219, ap. l, b. 901, l. 28

E. Volterio tyrinėjimų metu buvo atrastos pietrytinį pilies bokštą juosusios žiedinės sienos liekanos. Tuo metu niekas dar negalėjo pasakyti, kad tai yra bastėjos fragmentai. Surasti mūro elementai buvo priskirti pirmosios Kauno pilies priešpilio įtvirtinimams ir tik gerokai vėliau nustatyta, kad tai yra XVI a. bastėja. Tiesa, tenka pripažinti, kad patys tuometinių tyrimų mastai nebuvo dideli. Kartu su pilies mūro liekanomis rasta strėlių antgalių, įvairios keramikos šukių, akmeninių artilerijos sviedinių, alebardos ir unikalaus XIV a. ginklo – gizarmos – antgaliai. Taip ieškotų požemių nesuradus, keletą metų vyko pilies teritorijos tvarkymo ir atkastų mūro liekanų konservavimo darbai.

Pilies kasinėjimai buvo pratęsti tik XX a. šeštajame dešimtmetyje. 1954 m. Kauno pilį tyrinėjo archeologai Petras Tarasenka ir Rimutė Jablonskytė-Rimantienė, o nuo 1955 iki 1961 m. kasinėjimams vadovavo Karolis Mekas. Tyrimų metu buvo atkastos pirmosios pilies priešpilio sienos, kartu nustatyta, kad dar iki pastatant pilį šioje vietoje egzistavusi senovės gyvenvietė. Detaliau tirta ir bastėja, deja, čia paslaptingų tunelių, giliai įsirėžusių į kauniečių atmintį, nepavyko rasti. Viso labo tai buvo tik bastėjos požeminė patrankų šaudymo galerija, į kurią iš pietrytinio bokšto rūsio vedantis įėjimas asocijavosi su tuneliu po Neries upe. Restauruoti ir konservuoti pilies griuvėsiai 1965 m. tapo muziejine erdve.

Archeologai į Kauno pilį sugrįžo tik Lietuvos valstybės atgimimo metais. 1989 m. piliavietės tyrimų ėmėsi archeologas Algirdas Žalnierius, kuris daugiau nei du dešimtmečius vykdytų kasinėjimų metu ištyrė apie 2000 m2 plotą. Kasinėjimai vykdyti ir pilies kieme, ir gynybiniuose grioviuose, ir už jų ribų. Pilies kultūriniuose sluoksniuose aptikta įvairiausių radinių: išmestų krosnių koklių, buitinės keramikos ir stiklinių taurių šukių, metalinių dirbinių fragmentų, odinių daiktų, medinių gynybinio-hidrotechninio įrenginio konstrukcijų bei laukinių gyvūnų kaulų, tarp kurių buvo ir keletas tauro kaulų. Rasta ir pilies kovas menančių ginkluotės liekanų. Daugiausia – lanko ir arbaleto strėlių antgalių ir net keli įvairaus dydžio akmeniniai arkbalistų sviediniai. 1998 m. pilies kieme buvo surasti keli didžiųjų arbaletų ir arkbalistų svaidomų stambių strėlių antgaliai, kuriuos šiuo metu galima pamatyti Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus ekspozicijoje. Rasta ir kario žirgo aprangos elementų. 2009 metais tiriant erdvę tarp pilies pietrytinio bokšto ir bastėjos sienos buvo atkastos pirmosios Kauno pilies priešpilio bokšto liekanos. Kartu archeologus nustebino ir netikėtas radinys – žmogaus griaučių dalis. Kaukolei trūko apatinio žandikaulio, nebuvo ir rankų, kojų kaulų bei šonkaulių. A. Žalnieriaus teigimu, tai antrinis palaidojimas, atsiradęs XVI a. antroje pusėje bastėjos statybos metu, kurio aplinkybių šiandien paaiškinti neįmanoma.

Archeologo Algirdo Žalnieriaus vadovaujamų tyrimų metu Kauno pilies teritorijoje 2008 m. rastas arkbalistos akmeninis sviedinys. Kauno miesto muziejaus rinkiniai.

Archeologo Algirdo Žalnieriaus vadovaujamų tyrimų metu Kauno pilies teritorijoje 2008 m. rastas arkbalistos akmeninis sviedinys. Kauno miesto muziejaus rinkiniai.

Daugelį dešimtmečių trukę Kauno pilies ir jos aplinkos tyrinėjimai leido patvirtinti, kad dar XIV a. viduryje valstybės statyta pirmoji Kauno pilis buvo aptvarinio tipo, jos kompleksą sudarė pagrindiniai pilies mūrai, priešpilio sienos su bokštais ir gynybiniai grioviai. Ilgainiui, jau kunigaikščio Vytauto valdymo metais, ant šios pilies liekanų išaugo nauja pilis, kurios fragmentais galime pasigrožėti šiandien. Miesto senamiestį tyrinėję archeologai rado daug po buvusiais pastatais išlikusių įvairios paskirties rūsių, tačiau juos jungiančių ar po upės vaga vedančių tunelių taip ir nepavyko aptikti. Tikėtina, kad jie ir toliau gyvens mūsų vaizduotėje ir legendiniuose pasakojimuose, o Kauno pilies tunelį, vedantį į bastėjos šaudymo galeriją, išmatuoti susikibus rankomis tikrai įmanoma. Tad kviečiame apsilankyti ir sužinoti, ar šiaulietis Jonas Palevičius buvo teisus. 

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vedėjas dr. Jonas Vaičenonis
kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia