Skaitmeninis skulptorius Konstantinas Đuričkovićius: „Mito neapčiuopiamumas ir yra įdomiausia“

Nors Konstantinas Đuričkovićius Kaune pirmąkart apsilankė šiemet, čia (ir dar iki kelionės, gimtojoje Serbijoje) jau susipažino su krūva bendraminčių lietuvių. Ir būtent dėl to jis yra tobulas keliolika dvasiškai artimų organizaciju Europoje vienijančio, meno ir menininkų mainus skatinančio, projekto „MagiC Carpets“ dalyvis. Jaučiantis tvirtą ryšį su mitologizuota savo krašto praeitimi, absoliučiai atviras kitų šalių legendoms ir realybėms bei dar atviresnis skaitmeniniui rytojui. Visgi rytojus yra dabar – „Istorijų festivalio“ proga Konstantinas Ramybės parko pakraštyje pastatė skulptūrą „Bičiūlystė“, kurios pavadinimas tikrai neatsitiktinai sutampa su Čiurlionio paveikslo. Jau matau, kaip kyla jūsų antakis. Dar vieną skulptūrą, klausiate? Ne visai. Pačią pirmą tokią.

„MagiC Carpets“ inicijavusios Kauno bienalės komanda prieš man susitinkant su Novi Sade gyvenančiu Konstantinu man pasufleravo, kad gali būti, jog netrukus mūsų telefonai, kuriuose įdiegta speciali programėlė, Kaune užklius ir už daugiau tokių papildytos realybės projektų. Gal net žemėlapį galėsime sudaryti. Tad nuo to ir pradėjau pokalbį.

Ar tokių skulptūrų, kaip „Bičiulystė“, Kauno virtualybėje išdygs ir daugiau?

Turiu tokių planų. Tai pirmoji man tokia skulptūra! Nesu tikras, ar kas yra tokias kūrę – šiame regione tikrai neradau pavyzdžių. Kai atvykau čia tyrimams, susipažinau su daug žmonių, tarp jų ir „Fluxus Labas“ agentų. Bendraudamas su jais supratau, kad daug vietų mieste trūksta kultūringo dėmesio, tik ne visi randa būdų pritraukti lankytojus. Pamaniau, įdomu būtų skulptūras kurti mažiau populiariose lokacijose. 

Nesi tradicinės skulptūros gerbėjas?

Anaiptol, esu didelis jos gerbėjas! Tiesiog man įdomu tyrinėti naują žmonių sukurtą skaitmeninę erdvę, ir Lietuva tam labai palanki vieta. Man skaitmeninės, papildytos realybės netobulumas primena pagonybę. Žmonės garbina savo kurtą erdvę, tam pasitarnauja socialiniai tinklai, kuriems aukojame savo laiką. Aukojame! Įsivaizduojamam, bet egzistuojančiam dalykui. Žaisti su erdvės ir laiko niuansais man patinka. 

Sakei, kad tai pirmoji tavo GPS koordinatėmis paremta interaktyvi skulptūra. Bet turbūt virtualioje erdvėje nesi naujokas?

Nesu. Esu sukūręs VR projektą, bet dažniausiai dirbu su papildyta realybe. Pavyzdžiui, buvo toks projektas „Bogovnik“ su kilimais, kuriame pasitelkiau ikikrikščioniškąją slavų mitologiją. Kaip jau minėjau, virtuali erdvė man savo idėja artima pagonybei. Projektas veikė taip – su telefonu, kuriame įsidiegi specialią programėlę, nuskenuoji kilimą, (jų sukūriau dvylika) ir iš jo išnyra 2,5 m aukščio totemas. Kiekviename kilime vis kita dievybė. Man tikrai pasisekė su šios parodos lokacija – projektą pirmąkart pristačiau Kroatijos Hvaro saloje, kurią krikščionybė pasiekė labai vėlai, be to, joje gyvena daug nuo gamtos priklausomų žmonių, užsiimančių archaiškais reikalais – žvejai, ūkininkai. 

Nekilo noras tuos skaitmeninius totemus atspausdinti ar kitaip realizuoti?

Cha cha, ne, tai juk ir yra žaidimo su mitologija esmė. Mito neapčiuopiamumas ir yra įdomiausia. Nenorėčiau sukurti totemo totemui. 

Visgi tu labiau menininkas ar gykas?

Sakyčiau, penkiasdešimt ant penkiasdešimt. Pirmiausia buvo menas, bet visada domino ir technologijos. Įstojau į Novi Sado menų akademiją, bet po semestro mokslus mečiau. Tuo metu maniau, kad tai ne man. Keletą metų kūriau 3D modelius, animaciją. Akademiją visgi baigiau – beje, visai neseniai. Grįžęs į mokslus jau buvau susikūręs savo idėjų raiškos metodą, prie jo ir likau. Programuoti teko pačiam išmokti, kai prireikė programėlės kūriniui. Bet nesu geras programuotojas – specialistas, pasižiūrėjęs i mano kodą, pasakytų, kad tai spagečių kratinys. Bet svarbu, kad veikia.

Konstantinas Đuričkovićius. G. Žaltauskaitės nuotr.

Konstantinas Đuričkovićius. G. Žaltauskaitės nuotr.

Ar Novi Sade esi didesnio kūrėjų kolektyvo, o gal naujos bangos, dalis?

Gyvenu su savo mergina, ji irgi menininkė, tai ar galime save vadinti buitiniu kolektyvu? Jei rimtai, ne. Norėčiau, kad taip būtų. Bet ir man pačiam tai dar nauja, ką tik išlindau iš akademinės gimdos.

Būtent akademijoje susipažinai su „MagiC Carpets“ kuratore Neringa Stoškute, tiesa?

Tiesa. Pats neaplikavau – taip jau sutapo įvykiai. Už viską atsakinga Neringa, ji puiki kuratorė! Jai patiko mano kilimų projektas, ji  kaip tik ieškojo menininkų. Taigi aš čia.

Žinau, kad tavo darbai „Bičiulyste“ nesibaigia – Kauno miesto kamerinis teatras kaip tik publikavo spektaklio vaikams „Momo“ anonsą. Jame skelbiama, kad animaciją spektakliui kursi tu. Ar tai vėl netyčinė pažintis?

Oho, jau paskelbta! Dar vyksta procesas. Su režisieriumi Gildu Aleksa taip pat susipažinome Novi Sade. Jis ten dalyvavo vietinių „MagiC Carpets“ surengtoje rezidencijoje. Susitikome. Smagiai, labai smagiai pabendravome. O dabar yra taip, kad gruodį laukia spektaklio premjera. Pasiūlymų padirbėti su kauniečiais turiu ir daugiau, bet nežinau, ar viskam rasiu laiko.

Ką manai apie „Bičiulystės“ vietą – buvusias kapines? Nors dabar tai oficialiai parkas, ne visi atokiau nuo jo gyvenantys kauniečiai žino vietos istoriją. Tikiu, po Istorijų festivalio, kuris suteikė galimybę iš arčiau susipažinti su praeitimi, žinančių ir priimančių bus daugiau. Bet įdomi ir tavo, svečio, emocija.

Pasakyčiau, kad tai keista vieta, bet tai ir įdomiausia. Kai tyrinėji tokios kompleksiškos vietos istoriją, ją supančius mitus, supratimas išsigrynina pagal tai, ką tau sako žmonės. Tie, kurie gyvena aplink parką, dažnai jame vaikščioja. Dabar tai jų pasakojimas. Jie – pasakotojai. Kitos kartos bus jau šių žmonių istorijų pasakotojai. Taip vyksta idėjų ir patirčių distiliacija, liks tik mitas.  Vietos mitas, kuris bus ir žmonių mitas. Su tuo leidžiu žaisti savo vaizduotei. Savo darbu nesiekiau komentuoti Lietuvos ar konkrečiai šio parko istorijos įvykių. Norėjau pristatyti bendrystės mitą. 

Ar bičių koriai kaip simbolis svarbūs ir serbams?

Svarbūs, bet šį motyvą pasirinkau, nes jis svarbus jums. Kai Neringa man parašė laišką kviesdama atvykti, iškart nusipirkau keletą knygų apie lietuvių mitologiją ir istoriją. Neslėpsiu, kad iki tol turėtų žinių apie Lietuvą kūrybai nepakako. Taigi įsiskaičiau, paieškojau paralelių ir Lietuvos mitą savo vaizduotėje pasidėjau tarp šiaurietiškojo ir slaviškojo mitų. Visai kaip šis parkas, ar ne? Tai irgi religijų ir tautybių kryžkelė, kurios viduryje – draugystė ir svetingumas. Giminystė. Bičiulystė. 

Žinai, kad jei išnyks bitės, išnyks ir žmonija?

Taigi dėl to skulptūra ir yra skaitmeninė! Ji ten liks ir po festivalio. 

Amžinai, kol nedings internetas?

Cha cha, iš esmės taip.

„Bičiulystė“. G. Žaltauskaitės nuotr.

„Bičiulystė“. G. Žaltauskaitės nuotr.

„Bičiulystė“. G. Žaltauskaitės nuotr.

„Bičiulystė“. G. Žaltauskaitės nuotr.

Bet neturėdamas programėlės jos netyčia neatrasi. Čia kaip su pokemonais. Gal ateityje nebeprireiks programėlių, virtualūs objektai tiesiog bus?

Aš kažkaip net neabejoju, nors nelabai dėl to džiaugiuosi. Manau, „Google“ akiniai ar kažkas panašaus po kelerių metų taps įprastu aksesuaru, ir ši mintis mane gąsdina. Jei jau taip nutiks, kodėl gi šių galimybių neišnaudojus menui? Nors tuo pačiu neabejoju, kad, kai rasis visiems prieinamos priemonės kurti, virtuali erdvė bus smarkiai kontroliuojama.

Bet tavo skulptūra jau bus ten. Kitos turės atsižvelgti į kontekstą.

Pamatysim!

O kaip tu manai, ar virtualios erdvės apgyvendinimas padės išspręsti realias planetos problemas, tokias, kaip klimato kaita, atmosferos tarša?

Mes, kvailiai, manome, kad internetas ekologiškas, o skaitmeniniai daiktai perspektyvesni už realius. Visgi kiekvienam skaitmeniniam žingsniui, o ir jam žengti reikalingai technikai, naudojame iškasenas. 80 proc. energijos vis dar išgaunama iš anglies. Parsisiunti filmą – anglies gabalėlis sudega. Apie tai reikia susimąstyti. Bet ideologiškai, iš modernaus pasaulio piliečio, vidutinio vartotojo, perspektyvos šiandien tai labai sudėtinga. Gal viskas taip, kaip turi būti? Gal gerai, kad klimatas kaista?

Svarbu, kad bitės išgyventų.

 

magiccarpets.eu
istorijufestivalis.eu

Kotryna Lingienė © Kaunas pilnas kultūros

Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
Iš arti su šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ organizatorėmis
„Palaipsniui iš kuklaus renginio festivalis išaugo į solidžią šiuolaikinės muzikos vitriną, kurioje kasmet – panašiai ir kartu skirtingai skleidžiasi...
Meno leidinių mugės vadovė: „Kaune tokio pobūdžio renginio niekada nebuvo“
Lapkričio 16–17 d. Kaune pirmą kartą vyksianti meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“ lankytoją kviečia ne tik daugiau sužinoti...
Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
Iš arti su šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ organizatorėmis
„Palaipsniui iš kuklaus renginio festivalis išaugo į solidžią šiuolaikinės muzikos vitriną, kurioje kasmet – panašiai ir kartu skirtingai skleidžiasi...
Meno leidinių mugės vadovė: „Kaune tokio pobūdžio renginio niekada nebuvo“
Lapkričio 16–17 d. Kaune pirmą kartą vyksianti meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“ lankytoją kviečia ne tik daugiau sužinoti...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia