Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“

Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą?

Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus, kūriau taip, kaip kūrybą supratau, kaip diktavo mano lietuviška širdis. Klausiau tautos ir visuomenės balso, su meile ir atsidėjimu vykdžiau man dedamas visuomenininko prievoles. Taip aš galiu nusakyti savo gyvenimą.

Šio muziejaus trečiadienio rubrika skiriama profesoriui Antanui Žmuidzinavičiui, pasitinkant jo gimtadienį, spalio 31-ąją. Dailininkas išsiskyrė savo talentu kurti peizažus, kurie yra ne kas kitas, o jo dvasios ir sielos atspindys.

Žmuidzinavičiaus dirbtuvės

Žmuidzinavičiaus dirbtuvės

Vos įžengus į tarpukario modernizmo dvasia alsuojančius, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio 1928 m. suprojektuotus vieno garsiausių Lietuvos dailininkų Antano Žmuidzinavičiaus namus, apima jaukumo jausmas. Čia girgžda autentiškas parketas, pro banguotus langus skverbiasi šilta rudens saulės šviesa, o mane su įprasta šypsena veide pasitinka A. Žmuidzinavičiaus memorialinių namų vadovė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė. Namų interjere išvydusi Kauno tarpukario interjerams nebūdingą vyšninę durų spalvą, klausiu Jurgitos kokia jos atsiradimo šiame bute istorija.

„Išties daug ką žavi Žmuidzinavičiaus namų interjeras – ypatingai asmenis, atvykusius iš užsienio. Jie dažnai klausia iš kur atsirado ši vyšninė spalva? Kuomet antrą kartą Žmuidzinavičius keliavo po JAV, jis labai domėjosi interjerais, matė nemažai raudonmedžio baldų ir kitų detalių, tačiau piniginės sąlygos tuo metu buvo visiškai kitokios. Dailininkas negalėjo sau leisti tokios prabangos. Tad savo namų duris, iš kurių ypatingai išsiskiria lenktos durys, nusprendė nudažyti“, – pasakoja Jurgita. 

Raudonmedžio imitacija

Raudonmedžio imitacija

Žmuidzinavičius su žmona ir dukra Giedre. Čikaga. 1923

Žmuidzinavičius su žmona ir dukra Giedre. Čikaga. 1923

Šios lenktos durys tarpukario laikotarpiu vedė į Žmuidzinavičių tarnaitės kambarėlį. Iš čia išplaukia įdomi istorija (kurių šiuose namuose yra ne viena…). Tarnaitė, dirbusi dailininko namuose, buvo labai religinga. Eilę metų ji prašė Žmuidzinavičiaus nutapyti Šv. Mergelės Marijos paveikslą. Galų gale dailininkas išpildė jos prašymą ir nutapė Šv. Mergelę Mariją su tautiniais drabužiais. Tarnaitė dar ilgai priminė profesoriui, jog paveikslas turėjo būti kitoks. 

Kiekvienas šių namų kampas pasakoja savo istoriją. O ypatingai – sienos, kurios nukabintos paties Žmuidzinavičiaus bei jo kolegų ir draugų darbais. Įžengus pro didžiosios svetainės duris akys nukrypsta į sieną, kurią puošia draugų ir pažįstamų dovanos. Tarp jų galime išvysti šiek tiek pakitusį dailininko namų projektą, kurtą architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, M. K. Čiurlionio Žmuidzinavičiui už darbą Lietuvos dailės draugijoje dovanotą „Auką“ (1909 m.), P. Rimšos, J. Zikaro, K. Šimonio, P. Kalpoko darbų. Kitoje svetainės dalyje visuomet kabėdavo ir iki šiol kabo tik Žmuidzinavičiaus darbai. Iškiliausias iš jų yra „Paskutinis spindulys“, kuriame vaizduojama pagyvenusio amžiaus pora – Žmuidzinavičių šeimos artimi draugai, žmonos brolis Vladas ir Emilija Putvinskiai. 

Žmuidzinavičiaus svetainė

Žmuidzinavičiaus svetainė

Žmuidzinavičiaus svetainė

Žmuidzinavičiaus svetainė

M. K. Čiurlionis. „Auka“

M. K. Čiurlionis. „Auka“

V. Landsbergio-Žemkalnio projektas

V. Landsbergio-Žemkalnio projektas

Dailininko draugai apie jį atsiliepdavo kaip apie labai šviesų žmogų. „Su gamtininku Tadu Ivanausku profesorius dažnai važiuodavo į keliones. Čia galime palyginti du dėmenis – jei Ivanauskas aplinkoje matydavo vienus dalykus, tai Žmuidzinavičius pastebėdavo visai kitus. Ivanauskas net yra parašęs, kad Žmuidzinavičiui pavydi jo atvirumo ir giedrumo. Tai, ko gero, davė dzūkiška prigimtis“, – teigia J. Rimkutė-Vainiuvienė.

Seirijuose gimęs menininkas gyveno paprastai, tuo dažnai stebisi lankytojai  – namas atrodo ganėtinai kuklus tokio lygio dailininkui. Šiuose namuose vertybės buvo kitokios – Žmuidzinavičius su savo žmona Marija visuomet priimdavo žmones, kuriems reikėjo pagalbos: tuos, kurie atvykdavo studijuoti, net ir žmones, grįžusius iš tremties. Ir to niekuomet neslėpė. Šeimoje vyravo aukštas moralės kodeksas. Visgi, nors Žmuidzinavičius ir buvo labai atviras, tačiau namuose įprastų bohemiškų susibūrimų, tokių, kokius rengdavo dailininkas Petras Kalpokas ar skulptorius Petras Rimša, nevykdavo. Į V. Putvinskio gatvėje esančius namus per šventes dažnai užsukdavo artimi draugai – daktaras Juozas Nemeikša, Beatričė Grincevičiūtė, kuri mėgdavo dainuoti su Žmuidzinavičiumi prie namie esančio pianino. 

Su žmona Laisvės alėjoje. 1937

Su žmona Laisvės alėjoje. 1937

Didžiąją savo laisvo laiko dalį profesorius skirdavo tapymui įvairiose Lietuvos vietose. Dažnai jo darbo diena prasidėdavo 7 val. ryte, kuomet sėdėdamas prie pusryčių stalo planuodavo artimiausius dienos darbus. Struktūruotas darbas buvo vienas iš pagrindinių Žmuidzinavičiaus bruožų. Tačiau net ir be galo užimtoje dienotvarkėje, dailininkas rasdavo laiko 12 valandos kavai. Tai, pasak Jurgitos, buvo šventas reikalas. Tuo metu, praktiškai kasdien, buvo galima ateiti pas dailininką išgerti kavos, bet ne ilgiau nei 45 minutes. Žmogus, užėjęs į svečius pas dailininką, turėjo labai apgalvoti, ko jis atėjo, ir kokia tema kalbės, nes Žmuidzinavičius nemėgo tuščių pokalbių apie nieką. Į žalių grindų studiją trečiame aukšte užsukdavo ir dailininko studentai, kurių buvo labai mylimas už patarimus, pamokas, ir netgi griežtoką charakterį su humoru.

Dailė, visuomeninis darbas, jaunųjų dailininkų ruošimas. Darbas, pilnas jėgos, atsidavimo džiaugsmo, nusivylimų. Darbas, pilnas pasisekimų, suklupimų. Praleidau tą savo gyvenimą kaip nuostabų sapną, kaip žavų miražą.

 

Šiai dienai Žmuidzinavičiaus darbų kolekciją sudaro virš 2000 darbų. Tai – ne vien tapyba, bet ir grafika, įvairios iliustracijos. Muziejuje saugoma 900 darbų, kiti – vis dar keliauja, o kai kurie iš jų yra privačiose kolekcijose. Buvusioje dailininko studijoje pastato trečiajame aukšte galima išvysti daugybę mažų formatų paveikslų, o žvelgiant į darbus, tapytus užsienyje (pvz., Paryžiuje), matome pasikeitusią dailininko tapymo manierą – juose spalvos kitokios – ryškesnės, sodresnės.

Žmuidzinavičius dirba

Žmuidzinavičius dirba

Memorialinių namų vadovės Jurgitos teiraujuosi, kada buvo tas lemiamas momentas, kuomet profesorius pradėjo kolekcionuoti Lietuvos ir užsienio lankytojus taip dominančius velnius?  „Kai buvo rengiama pirmoji lietuvių dailės paroda, 1907 m. Žmuidzinavičius, kaip vienas iš parodos organizatorių ir rengėjų, rinkdamas liaudies meną, iš Žemaitijos gavo velniuką su uodega.

Vėliau santykis su velniais tik gėrėjo – rašytojas ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas atvežė Velnio skulptūrą ir padovanojo Žmuidzinavičiui, su palinkėjimu: 

Aš linkiu Tau, Antanai, visą gyvenimą velnius rinkti.

 

Tad kiekvienais metais, laikui bėgant, tai tapo tradicija: draugai ir pažįstami pasekė Vaižganto pokšto pavyzdžiu.

Trumpam nukrypstant nuo pokštų temos ir brėžiant paralelę tarp velnio, kaip blogio simbolio, bei tuometinio sovietinio režimo, Žmuidzinavičiui teko susidurti ir su pačiu Sovietų Sąjungos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi Nikita Chruščiovu. Tą kartą žmogui, prisidėjusiam prie Stalino represijų, Antanas Žmuidzinavičius norėjo iš visos širdies trenkti. Tačiau net ir niūriausiu Lietuvos istorijoje laikotarpiu, dailininką sustabdė vienas dalykas: šio veiksmo pasekmė būtų lėmusi jo ir artimųjų išvežimą į Sibirą. Savo rezistenciją menininkas išreiškė kitais būdais, galbūt dėl to ir buvo sekamas iki pat savo gyvenimo saulėlydžio: „Kai šaukia tauta ir valstybė, niekas neturi teisės atsisakyti. Klausydamas tautos balso ėjau ten, kur mane šaukė, dirbau tokį darbą, kurį man pavedė. Tai buvo mano priedermė dalyvauti ten, kur trūko inteligentiškų pajėgų.“

Visą garsaus menininko ir jo šeimos istoriją galėsite išgirsti specialiai tam skirtoje ekskursijoje jau spalio 31 d. 18 val. A. Žmuidzinavičiaus memorialiniuose namuose (V. Putvinskio g. 64). 

Daugiau informacijos ir registracija: ciurlionis.lt/2019/10/22/su-gimtadieniu-profesoriau

Su A. Žmuidzinavičiaus memorialinių namų vadove Jurgita Rimkute-Vainiuviene kalbėjosi Andrijana Filinaitė 

Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia