Muziejaus trečiadienis. Mylimiausias Nijolės darbas

Šiandien Muziejaus trečiadienio rubrikoje – dėmesys kolegoms. Spalis oficialiai paskelbtas pagyvenusių žmonių mėnesiu, tad šį kartą kalbiname edukatorę Nijolę Jurkuvienę, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje dirbančią jau… 45 metus. 

N. Jurkuvienė su lankytojais stovi prie Bartolomeo Guidobono paveikslo „Lotas su dukterimis“ (XVII a. I p. ). ČDM archyvo nuotr.

N. Jurkuvienė su lankytojais stovi prie Bartolomeo Guidobono paveikslo „Lotas su dukterimis“ (XVII a. I p. ). ČDM archyvo nuotr.

„Tai mano pirmasis ir galbūt paskutinis darbas, kurį labai myliu“, – su šypsena veide teigia tautodailininkė. Darbas muziejuje buvo užprogramuotas Nijolės genuose nuo vaikystės – nuo jos šeimos pažinties su Čiurlioniu iki asmeninės muziejininkės pažinties su pačiu Mykolu Žilinsku. Gimusi Druskininkuose, viename gražiausių Lietuvos kurortų, kur savo vaikystę praleido ir M. K. Čiurlionis, Nijolė prisipažįsta, kad nuo mažens ją ir jos pasaulėžiūrą formavo Čiurlionio kūryba, Druskininkų aplinka, Raigardo slėnis ir jos senelių, prosenelių kalbos apie Čiurlionių šeimą. 

Moters prisiminimuose iškyla pasakojimai apie garsų menininką kaip apie labai talentingą vaiką, kuris jau nuo 5 metų grojo pianinu, labai gražiai piešė, kad vienas ponas pasiėmė jį mokinti, o tas ponas, pasirodo, buvo Mykolas Oginskis. Tad net ir mokyklos laikais Nijolė bėgdavo pasižiūrėti Čiurlionio kūrybos: „Mano senelio sesuo Druskininkų bažnyčioje buvo giedorka, kalbėjo apie šitą ponaitį, nes Čiurlionį vadindavo ponaičiu. Kodėl jį taip vadino? Dėl to, kad buvo nepaprastai mandagus, labai šiltas žmogus, labai nuoširdus ir kada grįždavo iš Varšuvos, vietoje tėvo vargonaudavo.“

Studijuodama dailę Vilniaus dailės akademijoje (tuo metu – Vilniaus dailės institute), moteris visuomet svajojo dirbti muziejuje. Jame ir įsidarbino iškart po studijų, pradėjusi dirbti gide liaudies meno ekspozicijoje. Atmintyje išlikę dzūkės močiutės žodžiai: „Vaikeliuk, mokykis, ir būtinai važiuok Kaunan, tai – lietuviškas miestas, ir paišyk, kalbėk tik lietuviškai.“ 

Akimirka iš Nijolės Jurkuvienės vedamos edukacijos. Sovietų okupacijos metai. ČDM archyvas

Akimirka iš Nijolės Jurkuvienės vedamos edukacijos. Sovietų okupacijos metai. ČDM archyvo nuotr.

Tarptautinė muziejų diena 1996 m. Čiurlionio dailės muziejaus vaikų dailės studija. ČDM archyvo nuotr.

Tarptautinė muziejų diena 1996 m. Čiurlionio dailės muziejaus vaikų dailės studija. ČDM archyvo nuotr.

Paroda, skirta tarptautinei muziejų dienai 1999 05 18. ČDM archyvo nuotr.

Paroda, skirta tarptautinei muziejų dienai 1999 05 18. ČDM archyvo nuotr.

Mylimiausiame darbe. ČDM archyvo nuotr.

Mylimiausiame darbe. ČDM archyvo nuotr.

Per savo veiklas, praktiką ir tiesioginį darbą pastebėjus, kad vaikai labai mėgsta piešti, Nijolė ėmėsi mokyti vaikus šio amato, o vėliau įkūrė Vaikų meno laboratoriją, kuri muziejuje veikia jau 35 metus. Tačiau netrukus pastebėjo – tam, kad sudomintum jauną žmogų ir būtum autoritetas, reikia žinoti ne tik dailės istoriją ar visus pradmenis, bet visą informaciją pateikti ir perteikti kitaip, įdomiau, įtraukiau. Nemažai įtakos muziejininkės motyvacijai turėjo ir pats maestro Mykolas Žilinskas, kurį Nijolė dar atsimena gyvą: „Žilinskas buvo nepaprastai stipri asmenybė, stiprus vyras, reikalavęs daug ne tik iš savęs, bet ir iš kitų.“

Laikui bėgant baltų simbolika ir ženklai tapo pačia stipriausia N. Jurkuvienės puse, jėga ir silpnybe:

Štai vienas iš pavyzdžių – gyvybės medis. Kiekvienas žmogus turi savo žvaigždę. Tai – tarsi amžinybė, tarsi mandala. Žmogaus gyvenimas sukasi veikloje, judėjime. Dvi šakelės – jos tarsi susijungia, toliau matome saulės ženklą. Du paukšteliai žiūri vienas į kitą, tarsi juos kažkas suvedė. Spalva susijungia su medžio energija.

Gyvybės medis

Gyvybės medis

Baltų simbolikoje labai daug energetinių, stiprių ženklų ir simbolių, kurie reprezentuoja pasaulio sandarą. Dažnai ši simbolika, be galo sudomina vaikus. Tačiau tautodailininkės darbo kontekste – ne tik liaudies menas, bet ir flamandų dailė, M. Žilinsko kolekcija. Moksleivius domina ir Biblijiniai siužetai bei simbolika – juos Nijolė dažniausiai analizuoja su dešimtokais, vienuoliktokais ir dvyliktokais. Tam, be abejonės, būtinas atskiras pasirengimas – šventojo rašto studijavimas kone kiekvieną dieną. Net ir sovietmečiu šios temos nelikdavo pamirštos. Nijolė nevengdavo liaudies meno tematikos, kurios ekspozicijoje buvo kryžiai: „Viską įvilkdavau taip, kad niekas man nepareikštų jokių pretenzijų. Vaikai ypač stebėdavosi  kryžiaus ir žmogaus kūno korpuso paralele – horizontalia ir vertikalia simbolika“. 

Tai – tik keletas istorijų iš ilgametės muziejaus darbuotojos lūpų. Dar daugiau įdomių pasakojimų – visą spalio mėnesį  senjorams nemokamuose renginiuose. 

Su Nijole Jurkuviene kalbėjosi Andrijana Filinaitė

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje visą spalį vyksta nemokami renginiai senjorams: ciurlionis.lt/2019/09/23/spalis-senjoru-menuo

Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia