„Bestuburiada“ – apie gniuždančias galimybės ir aršią konkurenciją (interviu)

Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, jaunieji Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai kviečia žiūrovus į pirmąjį susitikimą – tragikomišką spektaklį „Bestuburiada“, liečiantį vieną opiausių XXI a. žmonijos problemų – išlikimą darbo rinkoje ir tarpusavio konkurenciją. Spektaklio gimimo bei jo kelio iki profesionalios scenos žingsniais dalijasi aktorė ir kurso dėstytoja Aldona Vilutytė.

Aldona Vilutytė. Asmeninio albumo nuotr.

Aldona Vilutytė. Asmeninio albumo nuotr.

Nuo kalbos pratimų iki spektaklio

Šiuolaikinės vokiečių dramaturgės Ingrid Lausund pjesė „Bestuburiada“, nagrinėjanti moderniai vakarietiškajai visuomenei pažįstamas aktualijas, plačiai statoma pasaulio scenose, neaplenkiant ir Lietuvos. Su jaunaisiais aktoriais scenai šį kūrinį pritaikiusi aktorė Aldona Vilutytė taip pat turi asmeninį santykį su šia dramaturgine medžiaga. „Vaidinau šios pjesės pastatyme Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vieną iš personažų Kristensen. Spektaklį režisavo mano studentė Giedrė Kriaučionytė. Tuo pačiu metu jau dėsčiau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o dabartiniai aktoriai buvo antro kurso studentai. Jau tada kolegoms sakiau, kad ši pjesė – puiki medžiaga scenos kalbos pratimams – tai tarsi staigus žodžių pingpongas, reikalaujantis greitos reakcijos. Šis pastatymas gimė kaip trečio kurso scenos kalbos egzaminas. Tuomet nematėme perspektyvos, kad tai gali išsivystyti į spektaklį, bet po egzamino kurso vadovai Vidas Bareikis ir Algirdas Latėnas paragino parengti diplominį vaidinimą. Minimaliomis priemonėmis gimė spektaklis be techninių triukų, – tiesiog žaidimas situacijomis“, – pradžią prisiminė A. Vilutytė.

„Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.

„Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.

Aštriai aktuali tema per komiškumo prizmę

Pjesės personažai – penki ambicingi darbuotojai, laukiantys susitikimo su vadovu bei nugalėtojo į naują darbo vietą paskelbimo. Šiame spektaklyje – net 13 aktorių, o scenos erdvė – laukiamasis, nesvarbu, biuro, akademijos, teatro ar kitos įstaigos. Čia kiekvienas žiūrovas gali prisiminti savo profesinę patirtį ir momentu, kada tenka įtikti vadovui bei jaudintis, ką jis pasirinks. O jeigu ne tave?

„Personažų kūrimo procese studentams sakiau, kad jie prisimintų save įvairiose situacijoje – stojamųjų ir baigiamųjų egzaminų, kastingų ir atrankų į filmus bei spektaklius, – kur verda konkurencinė kova. Siekdami sėkmės, norėdami įtikti, mes neretai tampame tragikomiškais personažais. Todėl ir spektaklis yra tragikomiškas, jame persipina absurdo elementai, komiškos situacijos.

„Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.

„Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.

Mūsų kuriami personažai yra žmonės, siekiantys tikslo, bet užstrigę laukiamajame, toje pačioje erdvėje ir situacijoje. Juos vienija didelis stresas, nesaugumo jausmas, pasimetimas ir inercija. Tai ir yra bestuburiada – kai neturi savo stuburo, pozicijos, elgiesi taip, kaip geriau kitiems, o ne tau. Personažų lūpomis kalbame apie desperatiško užstrigimo stadiją, kai niekas nebedžiugina, apie baimes, nuolatinį jausmą, kad esi nevykėlis ir antrarūšis. Juk ir tikrovėje daugėja informacijos, kad jaunoji karta neatlaiko konkurencinės kovos ir suserga depresija – perkrovos įvyksta per anksti: 20 –26 metų žmonėms. Taip neturėtų būti. Kita spektaklio tema – buvimas ne savo vietoje, ne savo profesijoje, nes galbūt taip reikia.

Manau, kad šios temos yra labai aktualios, nepaisant profesijos ir veiklos. Tai šių dienų didžiųjų miestų, kuriuose vyrauja tempas, greitis, didžiuliai reikalavimai ir kartais į neviltį varančios galimybės, problema. Žmogus daug dirba, bet jam to atrodo negana – dar tiek daug visko nespėji padaryti, o galimybės rodosi neribotos“, – spektaklio temas atskleidžia Aldona Vilutytė.

Startas kūrybiniam augimui

Spektaklyje debiutuos jaunųjų aktorių 13-tukas: Aistė Zabotkaitė, Andrius Alešiūnas, Ieva Stašelytė, Kamilė Lebedytė, Marius Karolis Gotbergas, Saulė Sakalauskaitė, Jurgita Maskoliūnaitė, Mantas Bendžius, Roberta Sirgedaitė, Deividas Breivė, Greta Šepliakovaitė, Motiejus Ivanauskas ir Povilas Jatkevičius. Kūrėjams talkina kostiumų dailininkė Rūta Lečaitė, šviesų dailininkas Darius Malinauskas. Spektaklio režisierė neslepia: „Mūsų procesas buvo orientuotas ne tiek į rezultatą, bet į pokalbius, temos analizę. Tai, kad kursas ateina su savo diplominiais darbais, nėra blogai – galima stebėti, kokie jie buvo iki šios dienos, kaip jie skleisis, augs ir įsilies į teatro bendruomenę. Pristatyti kursą, pripažinsiu, – didelė atsakomybė. Labai džiaugiuosi, kad šis kursas turi galimybę toliau tęsti studijose pradėtus darbus, kad Nacionalinis Kauno dramos teatras suteikė tokią progą. Norisi pakviesti teatro publiką pamatyti, kaip šie jauni žmonės žengia pirmus žingsnius, kaip jie auga susidurdami su vis įdomesne ir gilesne dramaturgija, režisieriais bei naujais kolegomis.“

„Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.

„Bestuburiada“. V. Ruzgaitės nuotr.

Spektaklis sukurtas kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Nacionalinio Kauno dramos teatro inf.

Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
Istorijų festivalio menininkė Jenny Kagan: „Man gyvybiškai svarbu palįsti po vietos oda“
Spalio pabaigoje Kauną užplūs šimtai, gal net tūkstančiai istorijų – asmeninių, o ir bendresnių, vienijančių kvartalus, bendruomenes, epochas. Pirmojo...
Subjektyviame Garliavos apylinkių žemėlapyje – suartėjusi bendruomenė (interviu)
„Tai pirmas kartas, kai šiame projekte dalyvauja ne profesionalūs menininkai“, – sako iš Kolumbijos kilęs Hugo Herrera Tobón, jau...
Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
Istorijų festivalio menininkė Jenny Kagan: „Man gyvybiškai svarbu palįsti po vietos oda“
Spalio pabaigoje Kauną užplūs šimtai, gal net tūkstančiai istorijų – asmeninių, o ir bendresnių, vienijančių kvartalus, bendruomenes, epochas. Pirmojo...
Subjektyviame Garliavos apylinkių žemėlapyje – suartėjusi bendruomenė (interviu)
„Tai pirmas kartas, kai šiame projekte dalyvauja ne profesionalūs menininkai“, – sako iš Kolumbijos kilęs Hugo Herrera Tobón, jau...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia