Muziejaus trečiadienis. Medžio filosofo meilė muzikai

Muzika – dažnai neatsiejama skirtingų talentų turinčių žmonių gyvenimo dalis. Filosofas Vydūnas skambino arfa, Tautiškos giesmės kūrėjas Vincas Kudirka griežė violončele, Maironis turėjo kankles, kad galėtų pasiklausyti jų skambesio. Ne visų žymių žmonių laisvalaikio įpročius žinome, tačiau muziejininkai jau nebenustemba sužinoję, kad garsus inžinierius, poetas, dailininkas ar statybininkas laisvalaikiu grojo muzikos instrumentu, o policininkas gamino muzikos instrumentus.

Kauno miesto muziejuje saugomas ne vieno žymaus žmogaus muzikos instrumentas – dailininkui Kaziui Šimoniui priklausiusios kanklės ir lamzdelis, taip pat kanklės, kuriomis mokėsi skambinti balerina Aliodija Ruzgaitė. O visai neseniai Tautinės muzikos skyriaus rinkiniai pasipildė ir unikalia lūpinių armonikėlių, kuriomis grojo žymus liaudies skulptorius, medžio drožėjas Ipolitas Užkurnys, kolekcija.

Žymaus lietuvių tautodailininko, skulptoriaus Ipolito Užkurnio (1926–2004) paliktoje muzikos instrumentų kolekcijoje – 9 lūpinės armonikėlės, keletas švilpynių, varpai bei kanklės. Gimęs ir augęs Lietuvos kaime, Ipolitas Užkurnys turėjo išskirtinį kūrėjo talentą – pradėjęs drožti nuo 1965 m., sukūrė per 1400 skulptūrų, iš jų – apie 250 skulptūrinių kompozicijų, kurios puošia įvairiausius Lietuvos kampelius. Menininko talentas pasireiškė ne tik skulptūroje, bet ir literatūrinėje kūryboje.

Jeigu man būtų leista antrą kartą užgimti,

Aš norėčiau užgimti medžiu.

Ąžuolu augti. Žaliuoti, kelti į dangų šakas,

Teikti praeiviui pavėsį, galynėtis su vėtrom.

Tik nenorėčiau, kad nupjautų su „Družba“.

O jeigu jau vėtros įveiktų, išverstų,

Tuomet man neleiskit supūti –

Iš kamieno vaidilą išdrožkit,

Iš šakų vaidilučių pridrožkit,

Iš šakelių – žaisliukų vaikams.

O iš to, kas dar liko,

Padarykit suolelį,

Kad praeivis sau rastų ramybę.

(Iš eilėraščio „Odė medžiui“, publikuota: Marcelijus Martinaitis, Zita Žemaitytė. Ipolitas Užkurnys. Vilnius, 1987)

Ipolitas Užkurnys, Vilnius, 1980 m. Andriaus Ulozevičiaus nuotrauka.

Ipolitas Užkurnys, Vilnius, 1980 m. Andriaus Ulozevičiaus nuotrauka.

Ipolitas Užkurnys. Lietuvaitė su kanklėm. M. K. Čiurlionio kelio stogastulpis. Fragmentas. 1976 m. J. Vaicekauskas.

Ipolitas Užkurnys. Lietuvaitė su kanklėm. M. K. Čiurlionio kelio stogastulpis. Fragmentas. 1976 m. J. Vaicekauskas.

Apie muziką savo tekstuose kūrėjas neužsimena, nors skulptūrose ar skulptūrinėse kompozicijose muzikantus vaizduoja gana dažnai – kanklininkus, varpininkus, armonikininkus, dūdorius. Muzikuojančio kaimo žmogaus įvaizdis meistrui buvo savas. Matyt, todėl, kad ir pats mėgo muzikuoti.

Vaikystėje ir jaunystėje piemenavęs, I. Užkurnys mokėjo pagaminti skerdžiaus triūbą, švilpynę ir jas pūsti. Dėl itin stambių rankų I. Užkurnys negalėjo skambinti kanklėmis, nors jas turėjo. Kad išgirstų kanklių skambesį, stygas užgaudavo medine paties pasidaryta kuokele. O daugiausia pats grodavo lūpine armonikėle. Kad tai mėgstamiausias meistro instrumentas, liudija ir į muziejų patekusi kolekcija: nors armonikėlių nedaug, tačiau rinkinys įdomus. Tai – XX a. pradžioje ir viduryje pagaminti instrumentai, tokie, kokiais mėgo groti liaudies muzikantai. Vokiška armonikėlė „Echo“ – pagaminta 2-ame XX a. dešimtmetyje – kiekvieno liaudies muzikanto svajonė. Pasakojama, kaip piemenaudami vaikai ilgai taupydavo pinigus šiai armonikėlei, kuria paskui galėjo groti visą gyvenimą – „Hohner“ firmos instrumentai ypač patvarūs. Kolekciją puošia ir dar keletas vokiškų instrumentų. O pati mėgstamiausia armonikėlė, matyt, buvo Kinijoje pagaminta „Lark“ – jai meistras padirbęs medinį dėkliuką-laikiklį, kad savo stambiomis rankomis galėtų patogiau pasiimti instrumentą. Niekada muzikos nesimokęs, I. Užkurnys mėgdavo groti dainų melodijas ir improvizuoti – kūrėjo talentui reikėjo išraiškos laisvės.

Lūpinė armonikėlė „Lark“, pagaminta XX a. II pusėje Kinijoje, su mediniu I. Užkurnio pasigamintu įdėklu ir armonikėlės dėžutė. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Lark“, pagaminta XX a. II pusėje Kinijoje, su mediniu I. Užkurnio pasigamintu įdėklu ir armonikėlės dėžutė. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Hero“ su dėžute, pagaminta XX a. 7 deš. Kinijoje. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Hero“ su dėžute, pagaminta XX a. 7 deš. Kinijoje. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Tosca“, pagaminta Vokietijoje XX a. 3–5 deš. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Tosca“, pagaminta Vokietijoje XX a. 3–5 deš. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Golden Butterfly“, pagaminta XX a. vid. Kinijoje. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Golden Butterfly“, pagaminta XX a. vid. Kinijoje. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Goliath“ su dėžute, pagaminta firmoje „Hohner“ XX a. 4 deš. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Goliath“ su dėžute, pagaminta firmoje „Hohner“ XX a. 4 deš. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Echo“. Pagaminta firmos „Hohner“ XX a. 2 deš. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Lūpinė armonikėlė „Echo“. Pagaminta firmos „Hohner“ XX a. 2 deš. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Karklo žievės švilpynė. Pagamino I. Užkurnys. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Karklo žievės švilpynė. Pagamino I. Užkurnys. Eglės Adomulytės nuotrauka.

Už išsaugotą kolekciją Kauno miesto muziejus dėkoja Auksei Aurelei Užkurnienei.

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė dr. Laura Lukenskienė

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
Muziejaus trečiadienis. Mylimiausias Nijolės darbas
Šiandien Muziejaus trečiadienio rubrikoje – dėmesys kolegoms. Spalis oficialiai paskelbtas pagyvenusių žmonių mėnesiu, tad šį kartą kalbiname edukatorę Nijolę Jurkuvienę,...
Muziejaus trečiadienis. Tuoktuvės Vytauto bažnyčioje per 1924 metų Kalėdas
Tarp naujai gautų Kauno miesto muziejaus eksponatų – gausus vertėjo, literatūros kritiko Viktoro Jocaičio šeimos archyvas. Keletas laiškų paliečia...
Muziejaus trečiadienis. Mačiūno konservai ir Žilinsko detektyvai
Šįkart rubrikoje šeimininkauja Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, turintis saują naujienų apie du savo – ir viso Kauno – herojus....
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
Muziejaus trečiadienis. Mylimiausias Nijolės darbas
Šiandien Muziejaus trečiadienio rubrikoje – dėmesys kolegoms. Spalis oficialiai paskelbtas pagyvenusių žmonių mėnesiu, tad šį kartą kalbiname edukatorę Nijolę Jurkuvienę,...
Muziejaus trečiadienis. Tuoktuvės Vytauto bažnyčioje per 1924 metų Kalėdas
Tarp naujai gautų Kauno miesto muziejaus eksponatų – gausus vertėjo, literatūros kritiko Viktoro Jocaičio šeimos archyvas. Keletas laiškų paliečia...
Muziejaus trečiadienis. Mačiūno konservai ir Žilinsko detektyvai
Šįkart rubrikoje šeimininkauja Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, turintis saują naujienų apie du savo – ir viso Kauno – herojus....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia