Mėnesio tema. Rūta Leitanaitė: „Gera architektūra – ta, kuri atspindi vertybes“

Kauno technologijos universiteto gimnazijos, o ir pačios aukštosios mokyklos absolventė Rūta Leitanaitė yra pirmoji moteris, užėmusi Lietuvos architektų sąjungos pirmininko postą. Dvejus metus šias pareigas einančiai moteriai apibūdinti neužtenka žodžio „architektė“. Ji siekia sudominti žmones jų aplinka ir suartinti juos su architektūra. Viena iš Rūtos veiklos krypčių yra „Žinių radijo“ laidų ciklas „Reikia architekto“, kuriame, lydima įvairių specialistų, ji šviečia visuomenę klausimais, susijusiais su architektūra. Mes ją kalbiname kaip vienos iš esminių šiųmečio Kauno architektūros festivalio kolonų – Forumo – organizatorę. Žinoma, įdomi ne tik Forumo programa, bet ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės santykis su gimtuoju miestu bei jo gyventojais.

Rūta, kokia jūsų nuomonė apie pagrindinę festivalio temą – „Įženklinanti architektūra – kurianti ar griaunanti miesto tapatybę?“? Ir kartu – ar reikia Kaunui naujų pastatų-ženklų?

Manau, kad šiandien ši tema itin aktuali. Didieji Lietuvos miestai plečiasi, o ir mažesniuosiuose, ar privataus verslo, ar Europos Sąjungos pinigais, kyla nauji pastatai. Deja, dar labai dažnai architektūros kokybės svarba lieka trečiaeilė. Aktualiausia – investicijų atsiperkamumas ar pigiausia statybos kaina. Be abejo, pasitaiko atvejų, kai norima sukurti ir pastatą-ženklą. Tačiau kokį? Apie kokias vertybes tas „ženklas“ turi kalbėti? Privačiam verslui norisi būti matomam, išsiskirti, taip pat – brangiau parduoti ar išnuomoti patalpas, kurios įrengtos „ikoniškame“ pastate. Tuomet ir prasideda lenktynės „aukščiau, daugiau, ekstravagantiškiau“. Kiekvienas nori savo eifelio, pageidautina – sukurto bent šiokį tokį žinomumą turinčio architekto (nesvarbu, kad galbūt „žvaigždės“ projektas neturi nieko bendro su susiklosčiusia miesto struktūra, kompozicija, istorija). Tačiau kiek mieste gali būti eifelių? 

Kita vertus, sukurti pastatą, kuris taptų miesto ženklu, nėra nei pigu, nei greita, nei paprasta. Vien aukštas, blizgančia medžiaga apdailintas, stebinančios formos pastatas dar nebus ženklas, kuriuo miestas galėtų didžiuotis. 

Festivalyje norime kalbėti apie kitokius pastatus-ženklus. Tokius, kurie ne tik praturtina miestą estetiškai, bet ir suteikia teigiamą postūmį visam aplinkiniam rajonui, kuria naujas viešąsias erdves miestiečiams, paryškina miesto charakterį. Mes klausime, ar „ženkliška“ architektūra gali būti korektiška aplinkos atžvilgiu ir nedominuojanti. Į ką ji orientuota – socialinius miestiečių poreikius ar verslo bei turistų interesus? Ar tų pačių architektūros žvaigždžių sukurti pastatai tinka skirtingiems miestams? Kokia yra tokios architektūros išliekamoji vertė? Kviesime architektūros „ženkliškumo“ ieškoti ne tik formoje. Išskirtinė architektūra – tai tokia, kuri pabrėžia vietos savitumą, harmoningai papildo esamą urbanistinį audinį, teikia prioritetą socialiniam ir kultūriniam turiniui.

Taigi į klausimą, ar Kaunui dar reikia pastatų-ženklų, ar verčiau saugoti esamą miesto tapatybę, galima atsakyti: taip, reikia, tačiau tokių, kurie tą tapatybę saugo ir pabrėžia.

Kodėl dalyvavimas tokiuose renginiuose kaip KAFe miesto gyventojams turėtų būti svarbus?

Nors visuomenės susidomėjimas architektūra tikrai auga, norėtųsi dar daugiau suvokimo, kad aplinka yra labai svarbi tam, kaip jaučiamės, elgiamės, dirbame ir bendraujame, kaip suprantame savo miestą, su juo tapatinamės.

Trečią kartą vyksiantis Kauno architektūros festivalis – tai įvairiaformatė platforma kalbėti apie architektūrą, susipažinti su ja ir… su architektais! Čia kiekvienas galės rasti sau priimtiną, suprantamą, praturtinančią formą patirti architektūrą ir miestą – per žaidimą, rimtus pokalbius, realias architektūrines patirtis, susitikimus su profesionalais, informatyvias parodas. Festivalis padeda atskleisti ir priminti, kad architektūra – tai ne tik konstrukciniai skaičiavimai ir kvadratiniai metrai. Tai menas kurti aplinką, joje gimstančias emocijas, žmogaus elgesio scenarijus. O tikrieji miesto šeimininkai juk yra miestiečiai – jie ir turėtų išsakyti, kokio miesto, aplinkos nori ar nenori. Tačiau tam, kad pasakytum, ko nori, reikia bent kiek pažinti galimybes – tam ir skirtas festivalis, kurį drąsiai vadinčiau visuomenės edukacijos renginiu.

Ar kauniečiai pakankamai domisi ir rūpinasi savo architektūra?

Kaune nebegyvenu daugiau nei dešimt metų, tačiau dažnai čia lankausi, čia gyvena mano tėvai, brolio šeima, draugai. Matau, kad architektūra ir ne architektams tampa vis svarbesnė. 

Pakartosiu jau tikriausiai šimtus kartų girdėtą frazę, kad Kaunas – labai lietuviškas, patriotiškas miestas. O architektūra yra svarbi kaunietiško patriotiškumo dalis. Juk tarpukario architektūra, laikinojoje sostinėje kurti visuomeniniai, komerciniai, administraciniai, kultūriniai, sporto, mokslo pastatai buvo tikras tuometės santvarkos, vertybių, ambicijų ir lietuviškumo įkūnijimas. Jie, mano nuomone, ir yra ryškiausi, vertingiausi Kauno pastatai-ženklai, po vieną ir visi kartu kaip fenomenas. 

Džiugu matyti, kad vis daugiau kauniečių supranta, vertina ir didžiuojasi tuo paveldu, o kartu jį aktyviai puoselėja, pavyzdžiui, įsikuria ir tvarko tarpukario laikų gyvenamuosius pastatus, išsaugodami jų originalumą. Tikiu, kad pamažu ateis laikas ir kitiems kaunietišką veidą formuojantiems pastatams, pavyzdžiui, mediniams namams. 

Šiandien, kai informacija teka be galo greitai ir įvairiais kanalais, socialiniais tinklais ir kitomis priemonėmis kauniečiai sugeba susitelkti ir reikšti nuomonę ne tik apie savo kiemą, bet ir apie bendramiestinį turtą: viešąsias erdves, žaliuosius plotus, kultūros paveldą. 

Papasakokite, kokių forumo svečių, paskaitų ir diskusijų jau galime pradėti laukti? 

Forume savo įžvalgomis ir patirtimi dalinsis žymūs pasaulio ir Lietuvos architektai, architektūros tyrėjai. 

Apie Norvegijos architektūros biuro patirtį kuriant žymiąją Oslo operą papasakos vienas iš įkūrėjų, architektas Ole Gustavsenas. Pastatas, 2009-aisiais apdovanotas prestižiniu Europos šiuolaikinės architektūros Mies van der Rohe prizu, giriamas kaip šiuolaikines demokratijos vertybes įkūnijanti architektūra: aiškiai pastebima, turinti savo charakterį, kuris itin tinka prie pakrantės konteksto, ir ne gniuždanti savo didybe, o kviečianti visus žmones ateiti, žaisti, bendrauti, mėgautis muzika ir viešąja erdve. 

Kitas Forumo svečias – Xanderas Vermeulenas Windsantas (Olandija, biuras „XVW architectuur“). 2017-aisiais kartu su kolegomis iš biuro „NL architects“ sukurta „De Flat“ gyvenamojo pastato Amsterdame rekonstrukcija pelnė Mies van der Rohe pagrindinį prizą. Architektai jautriai, išsaugodami originalų modernizmo epochos pastato charakterį rekonstravo namą, sukurdami naujų viešųjų erdvių ir suteikdami laisvę gyventojams įsikurti pagal savo fantaziją. Šis precedentas (prizas pirmą kartą įteiktas už daugiabučio namo, negana to, ne naujo, o rekonstrukcijos projektą) labai atitinka festivalio temą – geriausia architektūra nebūtinai turi šaukti apie save. Gera architektūra – ta, kuri atspindi vertybes, ryšį su istorija, kontekstu, ta, kuri išradingai ir jautriai pateikia atsakymus į šiandien aktualius architektūrinius iššūkius, tokius kaip (šio pastato atveju) pokario laikų architektūros likimas, būsto prieinamumas, alternatyvūs šiandienos gyvenimo būdo ir nuosavybės modeliai.

Taip pat laukiami Forumo dalyviai – garsus Portugalijos architektas Manuelis Airesas Mateusas, ispanas Jose Selgas („SelgasCano“, 2019 m. Mies van der Rohe prizo konkurso finalininkas, Placencia kultūros centro Ispanijoje architektas), Arno Brandlhuberis (2019 m. Mies van der Rohe prizo konkurso finalininkas, „TerrassenHaus“ architektas, Vokietijos paviljono Venecijos architektūros bienalėje 2016 m. bendraautoris), Davidas Crowley (meno istorikas, Airija, National College of Art and Design) ir kiti.

Planuojame, kad dalyviai architektai eksponuos po vieną savo sukurtą darbą, labiausiai atitinkantį Forumo temą.

kafe.lt

Aistė Bielevičiūtė
Asmeninio archyvo nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. rugsėjo numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
Istorijų festivalio menininkė Jenny Kagan: „Man gyvybiškai svarbu palįsti po vietos oda“
Spalio pabaigoje Kauną užplūs šimtai, gal net tūkstančiai istorijų – asmeninių, o ir bendresnių, vienijančių kvartalus, bendruomenes, epochas. Pirmojo...
Subjektyviame Garliavos apylinkių žemėlapyje – suartėjusi bendruomenė (interviu)
„Tai pirmas kartas, kai šiame projekte dalyvauja ne profesionalūs menininkai“, – sako iš Kolumbijos kilęs Hugo Herrera Tobón, jau...
Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
Istorijų festivalio menininkė Jenny Kagan: „Man gyvybiškai svarbu palįsti po vietos oda“
Spalio pabaigoje Kauną užplūs šimtai, gal net tūkstančiai istorijų – asmeninių, o ir bendresnių, vienijančių kvartalus, bendruomenes, epochas. Pirmojo...
Subjektyviame Garliavos apylinkių žemėlapyje – suartėjusi bendruomenė (interviu)
„Tai pirmas kartas, kai šiame projekte dalyvauja ne profesionalūs menininkai“, – sako iš Kolumbijos kilęs Hugo Herrera Tobón, jau...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia