Mėnesio tema. „(Ne)matoma architektūra“: Ištraukti iš šešėlio

„Kauno pilno kultūros“ rugsėjo numeryje daug rašome, o iki pat lapkričio pabaigos Kauno architektūros festivalio proga dar daugiau visais kanalais kalbėsime apie miestą įženklinančius pastatus. Nebūtinai, bet dažnu atveju jų mastelis ir architektūrinė išraiška pranoksta kaimynus, šie pastatai gerai pastebimi iš įvairių miesto vietų, o miestas iš jų atsiskleidžia visu gražumu. Bet čia mes vis apie tai, kas matoma. O jei nematai?

Jei turi regėjimo, o gal judėjimo negalią, tuomet, žinoma, už fasado spalvą svarbesnė yra pastato ergonomika, jo erdvių išdėstymo logika, pasiekiamumas ir kiti niuansai, itin pastebimi tiems, kurių orientavimasis aplinkoje ar judėjimas yra riboti. Taigi tenka pripažinti, kad daug plačiau nei pandusai visuomenėje aptarinėjami kūrybiniai pastatų sprendimai, estetiniai elementai, galų gale stiliaus ar epochos išraiška prieinami ne kiekvienam. 

Projektą „(Ne)matoma architektūra“ kartu su Kauno menininkų namais inicijavo architektė Rasa Chmieliauskaitė. „Įkvėpė suvokimas, kad pats tingiausias aplinkos pažinimo būdas yra regėjimas, kad nuteisti architektūros objektą pakanka kelių sekundžių, o istoriniai faktai ar detalių profesiniai terminai negarantuoja objekto „skaitymo“ malonumo“, – sako viena iš Kauno architektūros festivalio organizatorių. Su ja apie paveldo objektų pritaikymą įvairioms visuomenės grupėms žurnale kalbėjomės šių metų kovą. Malonu, kad turime pretekstą pratęsti pažintį su reikšmingomis Rasos idėjomis. 

Taigi kas tai per projektas? Žinoma, reikia pastatų. Gerai atpažįstamų ir išsiskiriančių. Tokių Kaune turime. Tada reikia architektų. Irgi turime! Taip pat ir urbanistų. Reikia ir dalyvių, kurie galėtų perduoti tiems „tingiesiems“ nežinomus aplinkos ir pastatų pažinimo būdus. Čia į pagalbą atėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS), kvietimą prisijungti prie dirbtuvių išplatinusi tarp savo narių. Visi drauge leidosi į ekskursijas, vėliau vyko „design thinking“ metodu paremtos dirbtuvės. Kol laukiame jų rezultatų, domiuosi, kaip projektą „(Ne)matoma architektūra“ vertina skirtingais keliais į jį atklydę žmonės.

Ernesto Lylaus nuotr.

Ernesto Lylaus nuotr.

Architektas Matas Vilkauskas man pasakojo, kad prisijungė ir kaip savo profesijos atstovas, ir kaip smalsus žmogus, norintis sužinoti šį tą nauja: „Pats esu mažai susidūręs su tuo, kaip gyvena vienokią ar kitokią negalią turintys žmonės – žinoma, projektuodamas pastatus atsižvelgi į reglamentus, seki reikalavimus, bet iš praktinės pusės su tų reikalavimų priežastimis susidurti buvo tikrai įdomu.“ Architektas pasakoja dirbtuvių ir ekskursijų metu kreipęs dėmesį į tai, kaip regos negalią turintys žmonės orientuojasi erdvėje, kas jiems padeda, o kas trukdo, ir tikisi, kad naujas žinias savo darbe naudos intuityviai. 

Žinoma, Matui buvo smalsu ir pačius pastatus patirti naujai: „Nors architektai ir šiaip domisi detalėmis, medžiagiškumu, bet šįkart ypač atidžiai viską čiupinėjome, įsiklausėme, kaip patalpos aidi, koks ėjimo garsas.“ Vienas iš architekto aplankytų objektų – IX forto muziejus ir memorialas nacizmo aukoms atminti, kuriame jau buvo lankęsis anksčiau, bet tik dabar, kaip pats sako, pilnai suvokė objekto vientisumą

Po istorinius Kauno objektus taip pat vaikštinėjo Andžejus Ravanas, aktyvus aklųjų ir silpnaregių bendruomenės narys. Jį į dirbtuves pakvietė LASS Kultūros ir meno projektų vadovė Lina Puodžiūnienė: „Ji dažnai pasiūlo visokių įdomių veiklų.“ 

Perkūno name Andžejus lankėsi pirmąkart, o IX forte yra buvęs mokyklos laikais: „Visgi šįkart buvo kitaip – paprastoje ekskursijoje tau papasakoja apie istorinius įvykius, o dabar daugiau sužinojau apie patį monumentą. Galėjome tiesiogine žodžio prasme prisiliesti prie objektų, pajusti jų skirtumus ir architektūrinius ypatumus – ekskursiją vedę architektai tikrai žinojo, kaip pastatus pristatyti neregiams, smulkiai pasakojo apie reljefą, teksturas, faktūras – tokie dalykai neregiui dažnai lieka šešėlyje.“

Beje, Andžejus – šiaip jau tikras vilnietis, taigi negalėjau atsispirti pagundai jo paklausti ir to, ar Kaunas ir Vilnius – skirtingi, o gal kaip tik labai panašūs miestai? „Man jie labai skirtingi. Kauno senamiestis, o ypač centras – labai jaukūs. Dar iki Laisvės alėjos rekonstrukcijos mėgdavau čia atvažiuoti ir tiesiog ja pasivaikščioti, tai labai patogi gatvė neregiui – na, jei lygintume su sostinės Gedimino prospektu. Tai ir draugams nuolat sakydavau, jie būdavo nustebę.“

Andžejus ir kitas dirbtuvių dalyvis Tomas. Ernesto Lylaus nuotr.

Andžejus ir kitas dirbtuvių dalyvis Tomas. Ernesto Lylaus nuotr.

Tai, kad neregintys žmonės girdi geriau, tėra stereotipas – jie tiesiog labiau įsiklauso į aplinką. Apie tai irgi buvo įdomu pasikalbėti su dirbtuvių „(Ne)matoma architektūra“ dalyviu iš Vilniaus. Andžejus sako, kad pastatai tikrai skamba skirtingai: „IX forto muziejuje itin aukštos lubos, ši erdvė jaučiasi būtent per garsą.“ O žinote, kaip apytiksliai pamatuoti atstumą nuo sienos iki sienos ar nuo lubų iki grindų? Spragsint pirštais. 

Ekskursijose po Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyrių (K. Donelaičio g.) ir Perkūno namą dalyvavo ir Kauno menininkų namuose dirbanti eseistė Paulina Drėgvaitė, prie projekto prisijungusi ir norėdama patyrinėti jo virtuvę, ir iš naujo pažinti gerai pažįstamus objektus. Ji pasakoja, kad toks ekskursijų modelis – veikimas tandemais, kai regintis žmogus vaikšto kartu su neregiu ar silpnaregiu – leido pajusti pastatus iš daugybės pusių: tekstūros, temperatūros, aukščio, kvapo, atkreipiant dėmesį į, regis, savaime suprantamus pastato elementus: „Buvo labai įdomu pažinti ir savo pačios skubotumą, kasdien susiduriant, gyvenant architektūros apsuptyje.“

Kitą dieną po kiekvienos ekskursijos dirbtuvių dalyviai rinkdavosi į dirbtuves. Čia, apsikrovę įvairiausiomis medžiagomis, pagal iš anksto šiam projektui sukurtą metodiką bandė atkurti patirto architektūros stiliaus pojūtį, kūrė modelius – ne ką tik aplankytų pastatų, ne konkrečių objektų apskritai, bet, pasitelkus fantaziją, vienai ar kitai epochai būdingų architektūrinių elementų.

Gerdos Žemaitytės nuotr.

Gerdos Žemaitytės nuotr.

Dar savo pašnekovų klausiau, kokią jie mato projekto prasmę ir pritaikymą ateityje. Paulina sako, kad jai patiko intencija keisti mąstymo modelį pastatus projektuojant: „Užuot pritaikius post factum, pastatus vertėtų jau projektuoti mąstant apie įvairesnes socialines grupes – manau, kad tai pritaikoma ir platesniam miesto pristatymui, ir kultūros laukui. Norėtųsi, kad tai nebūtų pavėluota mintis ar prievolė, o tiesiog savaime suprantamas dalykas.“ 

Andžejus gi paminėjo sniego gniūžtės efektą: „Gal globalaus poveikio ir nebus, bet jaučiau, kad dirbtuvėse dalyvavusiems architektams mūsų bendravimas paliko didelį įspūdį, ir ne tik iš profesinės pusės – manau, jie pasidalins asmeniniais atradimais su kolegomis.“

Šių dirbtuvių rezultatai bus pristatyti Kauno architektūros festivalio metu – lapkričio 26 d. vyks paroda, edukacinių leidinių apie architektūross stilius neregiams ir matantiems pristatymas ir paskaita apie aplinkos prieinamumą žmonėms, turintiems su regėjimo negalią. Turėtų būti įdomu ir nauja net tiems, kurie gali džiaugtis erelio akimis.

kafe.lt

Kotryna Lingienė
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. rugsėjo numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Iš Tel Avivo į Kauną – tarptautinis modernizmo miestų forumas
Rugsėjo 12–13 dienomis Kaune ir Vilniuje įvyks II tarptautinis modernizmo miestų forumas „Nuo modernaus iki šiuolaikinio: XX amžiaus architektūros...
Mėnesio tema. Kovos planas
„Žiūrint, nagrinėjant jo sumanymus, tikrai linksma darosi, kad galų gale sulaukėm architekto, kuriam drąsiai tą milžinišką darbą galime patikėti....
Mėnesio tema. Architektūros dialogai ir gyvenimo ženklai su A. ir G. Prikockiais
Nuo mistiškos gotikos iki tautinio identiteto paieškų tarpukario modernizme, nuo įmantrių baroko formų iki ramaus ir subtilaus klasicizmo –...
Mėnesio tema. Rūta Leitanaitė: „Gera architektūra – ta, kuri atspindi vertybes“
Kauno technologijos universiteto gimnazijos, o ir pačios aukštosios mokyklos absolventė Rūta Leitanaitė yra pirmoji moteris, užėmusi Lietuvos architektų sąjungos...
Iš Tel Avivo į Kauną – tarptautinis modernizmo miestų forumas
Rugsėjo 12–13 dienomis Kaune ir Vilniuje įvyks II tarptautinis modernizmo miestų forumas „Nuo modernaus iki šiuolaikinio: XX amžiaus architektūros...
Mėnesio tema. Kovos planas
„Žiūrint, nagrinėjant jo sumanymus, tikrai linksma darosi, kad galų gale sulaukėm architekto, kuriam drąsiai tą milžinišką darbą galime patikėti....
Mėnesio tema. Architektūros dialogai ir gyvenimo ženklai su A. ir G. Prikockiais
Nuo mistiškos gotikos iki tautinio identiteto paieškų tarpukario modernizme, nuo įmantrių baroko formų iki ramaus ir subtilaus klasicizmo –...
Mėnesio tema. Rūta Leitanaitė: „Gera architektūra – ta, kuri atspindi vertybes“
Kauno technologijos universiteto gimnazijos, o ir pačios aukštosios mokyklos absolventė Rūta Leitanaitė yra pirmoji moteris, užėmusi Lietuvos architektų sąjungos...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia