„Lietuva first!“, arba pokalbis su geriausiu Kauno draugu Lipės apskrityje 

„30 draugystės metų daugiau negu prisiminimai. Lietuva first!“ – tvirta ranka, dailia rašysena dedikavo kauniečiams savo naująjį fakto literatūros romaną „Neumark“ didelis Lietuvos draugas, žymus Vakarų Vokietijos kultūros veikėjas, devyniasdešimtmetis publicistas Fritzas Barteltas. Prieš atpasakojant dar vieną susitikimą su šiuo iškiliu žmogumi, Kauno miesto Santakos garbės ženklo laureatu, pradžioje stabtelėkime prie jo turiningos biografijos.

Ponas Barteltas, 1928 metais gimęs Warthebruche, aktorystės ir teatro meno mokėsi Rostoke, Putbuse ir Plauene. Politikos mokslus, germanistiką, etnologiją studijavo Miunchene ir Miunsteryje. Vėliau ilgai buvo Šiaurės Reino-Vestfalijos Lipės apskrities Detmoldo kultūros instituto direktorius. 

Ir štai tas malonus žmogus, kompetentingas Vakarų Vokietijos Lipės krašto kultūros veikėjas, prieš tris dešimtmečius, 1989 metų gegužę, pasirodė tada dar sovietiniame Kaune.

Kodėl ir kaip, sužinojome ankstyvą šių metų pavasarį iš paties Fritzo Bartelto, susitikę jo svetingame erdviame Vilendo gatvės bute, prabangiame Vakarų Berlyno Šarlotenburgo rajone.

„Griūvant sovietinei imperijai, šylant politiniam klimatui, 1989 metais buvo pasirašyta Lipės apskrities ir Kauno miesto draugystės bei bendradarbiavimo sutartis. Be kitų – profesinių, ūkinių, sportinių, – sutartyje buvo numatyti ir kultūriniai ryšiai. Juos užmegzti mane įpareigojo tuometinis Lipės apskrities vadovas Udo Hazė. Kaip vėliau paaiškėjo, sunku būtų buvę rasti palankesnę progą – Kaune vyko „Poezijos pavasaris“, didžiulė literatūros šventė, pirmą kartą iš JAV Lietuvon atvykusio Bernardo Brazdžionio pagerbimas. Ilgai svarsčiau, važiuoti ar ne. Kaip Vakarų vokiečio, manęs laukė daug netikėtumų. Tiesioginių reisų nebuvo. Teko vykti per Demokratinę Vokietiją. Iš Šionefeldo oro uosto išskridau į Maskvą, o iš jos – į Vilnių. Vilniaus oro uoste mane sutiko Kauno rašytojų vadovas Petras Palilionis“, – papasakojo pašnekovas. 

20190406_131418-foto

Kokį prisimenat tų dienų Kauną?

Labai žalią, labai pavasarišką. Ir labai man draugišką. Nors gatvių pavadinimai dar tebebuvo lietuvių ir rusų kalbomis, nors vienur kitur dar galėjai sutikti sovietinius kariškius, išgirsti jų prislopusią šneką, jautei, kad miestas jau gyvena Atgimimo išvakarėse. Mane tiesiog sukrėtė Laisvės alėjoje prie medžio priklijuotas piešinys, vaizdavęs Stalino ir Hitlerio aljansą…

Lietuvon atvykot kaip lauktas svečias, kaip draugas… Prisimenant ne regėtą karikatūrą, o tikrąjį Stalino ir Hitlerio sandorį, siaubingąjį karą, atleiskit už klausimą, ar negalėjo būti kitaip?

Ne, negalėjo! Karui baigiantis, buvau vos 16 metų. Be to, neįsivaizduoju savęs šaudančio į žmones…

Na, ir ačiū Dievui… Gerb. Fritzai, nesunku įvardyti Kauno ir Lipės draugystės metus: jų trisdešimt. Kur kas kebliau suskaičiuoti visus kontaktus, apibūdinti vienų pas kitus svečiuotes. Kas Jums buvo svarbiausia? Kas labiausiai įsiminė?

Lipės ir Kauno kontaktų buvo daugiau negu tarp Vakarų ir Rytų Vokietijų… Politikų, medikų, gaisrininkų, sporto, meno kolektyvų. Ne viena oficiali pažintis greitai peraugo į asmenišką. Pirmojo vizito metu lankiaus Kauno muziejuose, dailininkų dirbtuvėse, susipažinau su profesionalių ir liaudies menininkų kūryba. Visa tai man padarė nemenką įspūdį. Grįžęs pradėjau galvoti, kaip padėti Lietuvos menininkams. Tuo metu pradėjo veikti Švalenbergo kūrybos namai, buvo įsteigtos stipendijos menininkams. Vieni pirmųjų tomis galimybėmis pasinaudojo Romualdas Čarna, Osvaldas Jablonskis, Alfredas Šatas, Laima Drazdauskaitė, Mykolas Šalkauskas, kiti žymūs Kauno dailininkai. 

Vienas pirmųjų į Švalenbergą išvyko dailininkas Osvaldas Jablonskis. Publikuojame vieną jo Vokietijoje sukurtų eskizų

Vienas pirmųjų į Švalenbergą išvyko dailininkas Osvaldas Jablonskis. Publikuojame vieną jo Vokietijoje sukurtų eskizų

Manyčiau, ne vienam mūsiškiui tai buvo pirmas plačiai atvertas langas į laisvąją Europą. Ir taip kasmet?

Mano direktoriavimo metais Švalenbergo kūrybos namuose kūrė, rengė parodas, poilsiavo 18 Lietuvos dailininkų. Palankiausiomis sąlygomis vieną čia sukurtą darbą jie turėdavo palikti Lipėje, kitus galėdavo čia pat parduoti. Tai taip pat buvo nemenka parama. Pasikeitus politinei apskrities vadovybei, Lipės kraštotyros instituto direkcijai, man išvykus gyventi į Berlyną, tie ryšiai susilpnėjo…

Dabartine šneka tariant, tai buvo labai vykęs, labai mums reikšmingas Jūsų projektas. Deja, dabar tenka gyventi tik jo prisiminimais.

Nieko ypatinga, viskas keičiasi. Kaip kiekvienoje šeimoje iš pradžių karšti santykiai vėliau perauga į normalius, tradicinius. Viskas priklauso nuo asmenybių ir aplinkybių. Lietuvai išsilaisvinus iš okupacijos, Lipės apskrities ir Kauno miesto santykiai negalėjo nepakisti. Tačiau nenutrūko! Džiaugiuos tuo mūsų draugystės trisdešimtmečiu, būsimais renginiais. Deja, sveikata nebeleidžia dalyvauti. 

Ką gi, taurę už Jus teks pakelti be Jūsų… Garbusis Fritzai, mes Jums už viską labai dėkingi, bet, leiskit pajuokauti, gal ir ne visai skolingi… Turiu omeny gražią Jūsų šeimą…

Tikrai taip! Pirmosios viešnagės metu Lietuvoje vertėjavusi germanistė Giedrė tapo mano puikia žmona ir veiklia pagalbininke. Baigusi Berlyne dailėtyros studijas, ji tęsia mano pradėtus darbus. Mūsų bute žmona įsteigė privačią dailės galeriją „Trofėjas“. Joje savo darbus jau eksponavo ne vienas Baltijos šalių menininkas.

 

Petras Palilionis
Autoriaus nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. rugsėjo numerio rubrikoje „P.S.“. Žurnalo archyvą rasite čia.

 

Lietuvos dailininkų sąjunga Kauno ir Lipės apskrities bendradarbiavimo sukakties proga Kauno valstybinėje filharmonijoje (E. Ožeškienės g. 12) rugsėjo 16–22 d. rengia dailininkų-Lipės krašto stipendininkų parodą. 

Taip pat visi kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Vokiečių dienas Kaune rugsėjo 16–22 d. Daugiau informacijos apie renginius rasite čia.

Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
Istorijų festivalio menininkė Jenny Kagan: „Man gyvybiškai svarbu palįsti po vietos oda“
Spalio pabaigoje Kauną užplūs šimtai, gal net tūkstančiai istorijų – asmeninių, o ir bendresnių, vienijančių kvartalus, bendruomenes, epochas. Pirmojo...
Subjektyviame Garliavos apylinkių žemėlapyje – suartėjusi bendruomenė (interviu)
„Tai pirmas kartas, kai šiame projekte dalyvauja ne profesionalūs menininkai“, – sako iš Kolumbijos kilęs Hugo Herrera Tobón, jau...
Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
Istorijų festivalio menininkė Jenny Kagan: „Man gyvybiškai svarbu palįsti po vietos oda“
Spalio pabaigoje Kauną užplūs šimtai, gal net tūkstančiai istorijų – asmeninių, o ir bendresnių, vienijančių kvartalus, bendruomenes, epochas. Pirmojo...
Subjektyviame Garliavos apylinkių žemėlapyje – suartėjusi bendruomenė (interviu)
„Tai pirmas kartas, kai šiame projekte dalyvauja ne profesionalūs menininkai“, – sako iš Kolumbijos kilęs Hugo Herrera Tobón, jau...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia