Vieniši Stanislovo Glinskio arlekinai ir deformuoti natiurmortai

Tapytojo Stanislovo Glinskio darbai nėra sulaukę platesnių menotyrininkų analizių ar tyrinėti platesniame kontekste, tačiau tai menininkas, kuris per savo kūrybos dešimtmečius atrado savitą tapybos manierą, stilių bei surengė ne vieną parodą Lietuvoje ir užsienyje. S. Glinskio kūrybos stilistika susiformavo tarybiniu laikotarpiu kaip opozicija oficialiajai sovietmečio tapybai. Jo darbai jungia realistinės ir simbolistinės tapybos linkmes. Menininkas kuria išgrynintą portretą, peizažą, natiurmortą, ne tik išryškindamas kuriamo objekto formą, bet ir suteikdamas jam papildomas prasmes, užuominas, potekstes.

Autorius prie sovietmečiu keliamų reikalavimų ir sąlygų nesitaikė. Jis prisimena, kaip 1969 metais tuometiniame Petro Cvirkos salone buvo neleista eksponuoti parodos, nes ji išsiskyrė savo vieninga stilistika. Po revizijos ekspoziciją sudarė tik portretai. Tuo metu vyko kova su abstraktyvia tapyba, todėl S. Glinskis atsisakė šio stiliaus ir liko ištikimas realizmo žanrui, kurį tobulino, grynino ir jungė su simbolizmu. Paveiksluose autorius daug dėmesio skiria spalvai, nuotaikai bei kompozicijai, nesvarbu ar tai peizažas, natiurmortas ar portretas.

Tapybos darbo „Žuvys“ (1980 m.) stilistika yra minimali, tačiau deformuojanti, išryškinanti, metaforiškai kalbanti apie laikinumo, efemeriškumo, paprastumo ir komplikuotumo sąveikas.

Tapybos darbo „Žuvys“ (1980 m.) stilistika yra minimali, tačiau deformuojanti, išryškinanti ir metaforiškai kalbanti apie laikinumo, efemeriškumo, paprastumo bei komplikuotumo sąveikas.

Autorius yra surengęs kelias dešimtis parodų Lietuvos bei užsienio galerijose ir muziejuose. Tačiau tarybiniai metai nebuvo palankūs socialistinio realizmo kanono neatitinkantiems autoriams, todėl dailininko kūryba buvo eksponuojama ir vertinama ne visur. Daugiau galimybių atsirado atkūrus nepriklausomybę. Dailininkas mini, kad svarbiausia, jo retrospektyvinė paroda buvo surengta 1991 metais Kauno paveikslų galerijoje. Menininko kūryba buvo pristatoma ir užsienio galerijose ir muziejuose: Danijoje, Olandijoje Vokietijoje, Prancūzijoje, Izraelyje, Kanadoje ir JAV. Toronto lietuvių kultūros centre S. Glinskis dalyvavo tapybos darbų parodoje „Baltic wind“. Dalis menininko darbų šiuo metu yra privačių kolekcijų dalis.

S. Glinskio tapybinė stilistika sujungia minimalistinius bei ekspresyviuosius kūrybos elementus. Deformuota maniera puikiai išryškėja portrete, natiurmorte, peizaže, o kuriamą nuotaiką akcentuoja paveikslo kompozicijos detalės. Tai yra išskirtinis tapytojo paveikslų bruožas. S. Glinskis paveiksluose nevengia spalvinių kontrastų, jo tapyboje dominuoja rudeniškų spalvų gama. Autorius dažname savo stilizuotame modernistiniame peizaže sukeičia spalvas, taip jo žiemos peizaže medžių šakos nusidažo ekspresyviomis raudonomis, mėlynomis ar žaliomis spalvomis. Pasikartojantis arlekino, klouno įvaizdis tapybos darbuose kuriamas kontrasto principu: ryški išvaizda bei puošni apranga derinama su liūdesiu ir nerimu. Kiekvieną S. Glinskio darbą lydi savita jo sukūrimo istorija.

Darbe „Kortos su kauke“ (2006 m.)  dominuoja tapytojo mėgstamas  kaukės įvaizdis, kuris šiame darbe  šiame kūrinyje yra pateikiamas kaip simbolis, išreiškiantis ironišką autoriaus požiūrį į  aplinką kaip gyvenimo iliuziją, netikrumą kaip egzistencijos pagrindą, šis darbas tarsi pratęsia kaukės, klouno, arlekino temą, išryškindamas žmogaus vienatvę ir jo egzistencijos laikinumą, kada vienintelis išlikimo garantas yra  slėpimasis po kauke, prisiimtas vaidmuo, gyvenimas užribyje.

Darbe „Kortos su kauke“ (2006 m.) dominuoja tapytojo mėgstamas kaukės įvaizdis, kuris šiame darbe yra pateikiamas kaip simbolis, išreiškiantis ironišką autoriaus požiūrį į aplinką kaip gyvenimo iliuziją bei netikrumą kaip egzistencijos pagrindą.

Ankstyvąjį dailininko kūrybos laikotarpį (1960-1969 m.) žymi daugiau kūrybinės žanro, formos ir stilistikos paieškos. Šiuo laikotarpiu susiformuoja individualus S. Glinskio kūrybinis braižas: tamsūs koloritai, minimalistinė raiška, vaizduojamojo objekto deformacija. Gana daug darbų yra sukurta viduriniuoju kūrybos laikotarpiu (1969-1991 m.). Šio periodo metu dailininko kūryboje atsiranda pamėgti klouno ir seno žmogaus įvaizdžiai bei istorinių ir kultūrinių aliuzijų turintys. Taip pat įtvirtinamas natiurmorto ir peizažo žanrai, kuriuose didžiausias dėmesys yra skiriamas formai, spalvai ir dinamikai sukurti. Autoriaus prioritetu tampa bendro simbolinio vaizdo, o ne detalizuoto urbanistinio ar gamtinio peizažo, kūrimas.

Vėlyvajame savo kūrybos etape, prasidėjusiame po 1991 m. S. Glinskis ne tik tęsia savo kūrybos temas, bet ir eksperimentuoja. Į jo darbus sugrįžta abstrakcija, žaidimas forma, spalva. Šalia tradicinio portreto atsiranda kubistinės stilistikos portreto interpretacija „De jure“, abstrakčiomis formomis išreikšta „Begalybė“. Autorius nutolsta nuo realistinio vaizdavimo, jo natiurmortuose ir peizažuose vis daugiau dėmesio skiriama formai, ritmikai ir koloritui.

„Klounas“ (1990 m.), kuriame yra ryškinama savojo personažo istoriškumas ir jo kaita, polemizuojama su kultūrine tradicija, pateikiama nuolatinio netikrumo, gyvenimo iliuzijos tema.

„Klounas“ (1990 m.), kuriame yra ryškinama savojo personažo istoriškumas ir jo kaita, polemizuojama su kultūrine tradicija. Darbe perteikiama nuolatinio netikrumo, gyvenimo iliuzijos tema.

Įvairių laikotarpių autoriaus darbuose dominuoja skirtingos spalvos – nuo niūrių tamsiai mėlynos ir pilkos iki ryškios geltonos, raudonos bei žalios spalvų įvairovės. Dailininko portretuose ryški vienatvė. Natiurmortuose ir peizažuose autorius kiek išlaisvėja, nevengia didesnių tapybinių deformacijų, susitelkia ties objekto detalių kodavimu. Tapytojo darbuose svarbi estetika ir forma, itin daug dėmesio yra skiriama ženklų ir simbolių bei tam tikrų detalių vizualinei kalbai. Iš vienos pusės S. Glinskio kūryba reprezentuoja tam tikrą sovietmečiu susiformavusią tapybinės stilistikos alternatyvą, iš kitos pusės – tai individualus autoriaus tapybos braižas, kuriam jis ištikimas jau beveik penkis kūrybos dešimtmečius.

Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė

Paskelbta Kauno kino festivalio programa
„Miestas renkasi kine“ – tokiu šūkiu į kino sales ir kitas kino erdves kviečia rugsėjo 26 – spalio 27...
Kaune atidengtas paminklas Vaižgantui ir jo Kaukui
Penktadienį, minint 150-asias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo)...
Maršrutas rugsėjo 20 – 22 dienoms
PENKTADIENIS, 09 20 Kultūros paveldo dienos: „Hanzos pirklio istorija“, keli laikai „Kaunas IN Tourism“, Rotušės a. 15 Kaip ir...
„Bestuburiada“ – apie gniuždančias galimybės ir aršią konkurenciją (interviu)
Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, jaunieji Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai kviečia žiūrovus į pirmąjį susitikimą – tragikomišką spektaklį „Bestuburiada“,...
Paskelbta Kauno kino festivalio programa
„Miestas renkasi kine“ – tokiu šūkiu į kino sales ir kitas kino erdves kviečia rugsėjo 26 – spalio 27...
Kaune atidengtas paminklas Vaižgantui ir jo Kaukui
Penktadienį, minint 150-asias visuomenės veikėjo, rašytojo, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metines prie Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo)...
Maršrutas rugsėjo 20 – 22 dienoms
PENKTADIENIS, 09 20 Kultūros paveldo dienos: „Hanzos pirklio istorija“, keli laikai „Kaunas IN Tourism“, Rotušės a. 15 Kaip ir...
„Bestuburiada“ – apie gniuždančias galimybės ir aršią konkurenciją (interviu)
Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, jaunieji Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai kviečia žiūrovus į pirmąjį susitikimą – tragikomišką spektaklį „Bestuburiada“,...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia