Muziejaus trečiadienis. Restauratoriams visi daiktai brangūs vienodai

„Aš esu smalsi ir man viskas patinka“, – sako šio „Muziejaus trečiadienio“ herojė restauratorė Laima Statkienė, savo darbo kabinete rodydama būsimoms Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinių parodoms bei kelionėms į užsienį ruošiamus eksponatus. Odinis aplankas, Veneros skulptūra, tautodailės kūrinys, senovinis krėslas – nors šis kabinetas nedidelis, darbas čia verda keliais frontais vienu metu.

IMG_0728

Išsibarstę po rekonstrukcijos laukiantį Mykolo Žilinsko dailės galerijos pastatą iš viso dirba vienuolika restauratorių. Vieni jų specializuojasi aukso rėmų, kiti – tapybos darbų restauravime, bet neretai tenka suvienyti žinias bei jėgas ir tartis, kaip geriausiai prikelti vieną ar kitą eksponatą iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų. Ir ne tik iš jų – į šią restauratorių komandą kreipiasi ir kiti muziejai, ir pavieniai asmenys.

L. Statkienės specializacija – baldai. Moteris, baigusi tris juvelyrikos studijų kursus Telšiuose, vėliau įstojo į pirmąkart rinktą kursą dabartinėje Kauno kolegijoje. Su šia mokymo įstaiga restauratorė bendradarbiauja ir šiandien – sako, neretai tenka apie šią romantišką ir net kiek egzotišką specialybę svajojančioms merginoms paaiškinti, kad darbas nėra lengvas fiziškai: „Įsivaizduokite, ką reiškia, tarkime, spintą išardyti, o vėliau vėl surinkti“. Bet svarbiausia, kad patiktų, tai yra, kad hobis sutaptų su darbu. Nors Laimai tai ne tiesiog hobis – jos tėtis pats dėstytojavo, vesdavo juvelyrikos praktikas, tad, juokaudama sako, augo „ant pjuvenų“. O Laimos prosenelis – baldžius… Kaip pasakoja mūsų pašnekovė, restauruojant baldus reikia žinių apie įvairias medžiagas – medį, gobeleną, perlamutrą, metalą. Taigi ir kitus objektus restauruoti jai įdomu, pastaruoju metu ypač smagu prisiliesti prie porceliano dirbinių. O ar dirbant su itin brangiais daiktais susikaupiama labiau? „Man visi daiktai brangūs vienodai, neskirstau jų pagal vertę“. 

Profesionaliai restauruotas baldas ar daiktas nelygu naujam – būtent todėl, tarkime, memorialiniuose muziejuose, dvaruose lankytojai nekviečiami prisėsti ant istorinių sofų ar išgerti arbatos prie kokiam nors grafui priklausiusio stalelio. „Štai pažiūrėkite, atnešė man tokią kėdę – po sovietiniu aksomo pakaitalu radau paslėptą tikrą odą, ji buvo suplyšusi, taigi lopiau, o viduje – žolė, ašutai, medvilninė drobelė, kitos originalios medžiagos, paveiktos laiko. Galėtume viską pakeisti naujomis medžiagomis, bet tai jau nebus XIX a. baldas“, – pasakoja Laima. Jos darbo kredo – išsaugoti ir palikti ateinančioms kartoms. 

Kad jau prakalbome apie kėdes, negalėjome nepaklausti, ar jose nėra tekę rasti kokių brangenybių. Vėl juokas! „Visko būna, pavyzdžiui, adatų, šaukštelių, šukų, net užkritusių pašto ženklų – gal ir ne lobis, bet man asmeniškai tai daro įspūdį, atskleidžia daiktų istoriją, taigi esu sukaupusi tokių radinių kolekciją“. Ir net nedidelės skylutės odinės kėdės atkaltėje gali šį tą papasakoti – greičiausiai kėdės savininkas namuose laikė katiną.

Radinių kolekcijos eksponatas - pasidabruotas šaukštelis

Radinių kolekcijos eksponatas – pasidabruotas šaukštelis

Iš restauratorių dirbtuvių objektai tuoj pat iškeliauja į parodų sales ar kitur, čia „baigtų“ darbų nepamatysi – bet yra kalnas storų aplankų, kuriose procesai skrupulingai sudokumentuoti ir aprašyti. O mes galime pasidalinti kelių objektų fotografijomis „prieš ir po“. 

PRIEŠ Ms-1009-a.1.rest

ČDM nuotr.

ČDM nuotr.

PRIEŠ_MG_7371Mt 1454

ČDM nuotr.

ČDM nuotr.

 

ČDM nuotr.

ČDM nuotr.

ČDM nuotr.

Čia pat, po M. Žilinsko dailės galerijos ekspozicijų salėmis, veikia ir „Muziejus neregiui“, kurį aplankyti gali kiekvienas norintis – tereikia paprašyti atėjus į galeriją. Bet apie jį pasakoti galima tiek daug, kad tai – kurio nors būsimo „Muziejaus trečiadienio“ tema. 

ciurlionis.lt

Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia