Aviamodeliavimas. Sportas, turintis tikslą (Interviu)

Aviamodeliavimas – techninė, gilias tradicijas Lietuvoje turinti aviacijos sporto šaka. 1927 m. Kaune buvo įkurtas Lietuvos aeroklubas (LAK), o pirmasis lietuviškas aviamodelis dienos šviesą išvydo dar 1933 m. – jo autorius buvo Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleivis L. Kinaitis. Jau tų pačių metų pavasarį buvo užregistruotas pirmasis skrydžio trukmės rekordas. 1935 m. Kaune surengtos pirmosios oficialios varžybos ir ši sporto šaka buvo įtraukta į Tautinės olimpiados programą, o 1939 m. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas ir Baltijos šalių varžybos.

Praėjus bemaž šimtmečiui nuo pirmojo lietuviško aviamodelio sukūrimo, apie šį sportą pasikalbėjome su pastoriumi, aviamodeliavimo entuziastu Artūru Narbutu, ką tik grįžusiu iš Austrijos, Šerdingo miestelio, kur birželio 7–8 d. vyko F3A kategorijos pilotažinio skraidymo pasaulio čempionatas. A. Narbutas į susitikimą atkeliavo kartu su savo naujausiu ir mėgstamiausiu dvisparniu lėktuvėliu, pakrikštytu ukrainietišku žodžiu „Mriya“ (liet. „Svajonė“) –  tuo pačiu vardu skraido ir tikras lėktuvas Ukrainoje.

Artūras Narbutas. Teodoro Biliūno nuotr.

Artūras Narbutas. Teodoro Biliūno nuotr.

Panašiai kaip ir pirmąjį lietuvišką lėktuvėlį sumontavęs L. Kinaitis, Artūras Narbutas aviamodeliavimu susidomėjo dar mokykloje: „Pradėjau domėtis aviamodeliais dar būdamas 7 klasėje – lankiau Kaune tuo metu veikusį aviamodeliavimo būrelį. Ten pradėjau kurti pirmuosius modelius ir dalyvauti varžybose. Baigus mokyklą, ši veikla kažkaip nutrūko. Daug vėliau, kartu su šeima ir vaikais viešėdami Amerikoje, gyvenome pas žmones, kurie irgi užsiėmė aviamodeliavimu. Jie mūsų vaikams padovanojo radijo bangomis valdomą modelį. Grįžę į Kauną nutarėme jį išmėginti, bet nelabai žinojom, kaip tai padaryti. Tuomet čia, Aleksoto aerodrome, radome veikiantį Kauno aviamodeliavimo klubą, kuriame tiek mane, tiek mano vaikus išmokė skraidinti radijo bangomis valdomus modelius, o kartu ir juos pasigaminti. Kaip ir aš savo laiku, paaugę vaikai nutolo nuo šio hobio, tad tęsti reikėjo man (šypsosi). Štai taip po truputėlį įsitraukiau ir į sportines varžybas.

Nenuostabu, kad po ilgos pauzės šio sporto ypatybių tenka mokytis iš naujo – aviamodeliavimo technologijos sparčiai keičiasi ir tobulėja: „Kompiuterinės valdymo aparatūros ir lėktuvėlių gamybos technologijos nuo mano vaikystės laikų labai toli pažengė. Anksčiau aviamodeliai būdavo gaminami iš itin lengvo medžio, vadinamo balza, bet, nepaisant medienos lengvumo, modeliai vis tiek būdavo sunkūs – pageidaujamą 5 kg svorį išgauti buvo labai sudėtinga, beveik neįmanoma. O štai atsiradus stiklo audiniui, anglies pluoštui ir kitoms medžiagoms lėktuvėliai tapo gerokai lengvesni, tvirtesni, tiesesni. Be abejo, šis darbas vis tiek tebėra labai preciziškas ir užima daug laiko: modeliai gaminami tam tikrose formose, liejami, paskui surenkami. 

Ne mažiau svarbu išmanyti tokio lėktuvo programavimą, kadangi jis valdomas radijo pultu. Kiekvienas skrydžio etapas arba figūra turi tokias fazes, kurios perjungiamos skridimo metu. Perjungiant skirtingai atsilenkia lėktuvo vairai, o nuo to priklauso, kaip lėktuvas skrenda. Su neprogramuotu lėktuvu sunku pasiekti bent kiek geresnį rezultatą. Galima sakyti, pusę skrydžio sėkmės sudaro pultas (parodo sidabriniame lagamine saugiai laikomą pultą, – red. past.). Kaip girdite, pultas signalizuoja, kad yra įjungtas, nes jei pasinaudojęs pamiršti jį išjungti, lėktuvėlis gali ir neišlikti.“ 

Paklausus, ar kokį jo lėktuvėlį yra ištikusi panaši lemtis, A. Narbutas nusijuokia: „Žinoma, teko patirti lėktuvo katastrofą. Visi, net ir garsūs pasaulio pilotai, yra jų patyrę. Teko girdėti, kad vienam žmogui sklandytuvo kategorijos aviamodelis yra netgi į nugarą įskridęs. Matyt, buvo vėjuota diena“. 

Pamėgtas hobis bei ilgametė praktika Artūrą galų gale atvedė į čempionatą Austrijoje, kur rungėsi dalyviai iš visos Europos, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Tiesa, šiose varžybose teko rungtis ne su „Svajone“ (naujausiu aviamodeliu): „Priprasti prie naujo lėktuvo reikia laiko. Pasaulio taurėje skridau su kitu lėktuvu, nes šio į Ukrainą atsiimti važiavau vos prieš porą mėnesių. Variklį taip pat reikėjo užsakyti kitam pasaulio krašte, kur jų pagamina labai nedaug. Kol jį atsiuntė, įstatė, kol suprogramavom, atlikom reikiamą kiekį bandomųjų skrydžių, tinkamai sureguliavom sparnų kampus, užtrukom tiek ilgai, kad su šituo lėktuvu tiesiog nespėjau pasiruošti varžyboms. 

Varžybose rungėmės F3A kategorijoje, pilotažinio skraidymo rungtyse. Tiesa, esama ir kitų disciplinų. Pavyzdžiui, F3P – vadinamieji uždarų patalpų lėktuvėliai. Patalpose, t. y. įvairiose sporto salėse, skraidome žiemą, ten irgi vyksta varžybos. O štai F3A kategorijos varžybos vyksta tam tikroje zonoje, kurioje atstumas tarp piloto ir lėktuvo siekia apie 150 metrų (paklaida gali būti 10–15 metrų), bazės ilgis – apie pusę kilometro, o aukštis – 200 metrų. Šioje bazėje, vadinamajame lange, reikia kuo tiksliau atlikti figūrų kompleksą. Pagal atliktas figūras rašomi taškai. Tai tam tikra akrobatika.

Nors pasaulio taurėje su kolega Pauliumi Raupiu neužėmėm prizinių vietų (A. Narbutas iškovojo 42-ą, o P. Raupys 33-ią vietą, – red. past.), tačiau pasiruošimas ir šios varžybos vis vien buvo pačios įspūdingiausios iš tų, kuriose teko dalyvauti. Smagu, kad mudviem iš Lietuvos pavyko į jas papulti. Sužinojom labai daug naujo, pasisėmėm žinių, patirties. 

Artūras Narbutas. Teodoro Biliūno nuotr.

Artūras Narbutas. Teodoro Biliūno nuotr.

Tiesa, draugų retkarčiais vis paklausdavau, ar man ne laikas baigti su sportu, gal pasilikti jį tik kaip hobį. Bet būtent šių varžybų metu vienas iš Ukrainos pilotų pasiūlė: „Tu nueik ir pasišnekėk su štai tuo žmogumi.“ Tas žmogus buvo 72-ejų pilotas – nepatikėsite, kokių rezultatų jis yra pasiekęs! Vis dėlto stipriausiai pasirodė du varžovai iš Suomijos, užėmę prizines vietas — Lassi Nurila ir Jane Lape. Įdomu, kad prieš dešimtmetį buvau juos sutikęs varžybose Danijoje. Tada jie tebuvo paaugliai, niekas jų nepastebėjo, o štai praėjus dešimtmečiui skina pirmąsias vietas. Jų lėktuvai buvo ypač aukštos kokybės ir jie dalyvauja daugybėje varžybų – tai, be abejo, padeda siekiant aukštumų.“ 

Vienas iš aviamodeliavimo pasaulio taurės etapų reguliariai vyksta ir Lietuvoje, Klaipėdoje. A. Narbutas prisimena, kad seniau, kai dalyvaudavo daugiau pilotų, buvo organizuojamas ir Lietuvos čempionatas, įvairių miestų (Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir t. t.) taurės. Varžybos vykdavo kas mėnesį, o dabar tik kartą per metus: „Gaila, bet Lietuvoje mažėja jaunų šios šakos sportininkų. Kaune teliko vienas būrelis (Moksleivių techninės kūrybos centras, – red. past.), kuriame vaikai gali susirinkti ir mokytis aviamodeliavimo. Tačiau, mano nuomone, šis sportas ir modeliavimo įgūdžiai vaikams labai naudingi. Man bent jau labai pravertė.“

Aviamodeliavimas, pasak A. Narbuto, suteikia ne tik techninių įgūdžių, bet ir naujų požiūrio į gyvenimą taškų, tad šio užsiėmimo jis nemainytų netgi į nuosavą lėktuvą: „Aviamodeliavimas yra ne tik sportas, bet ir atsipalaidavimas. Tai galimybė susitikti su kitoniškais žmonėmis, pažiūrėti į pasaulį ir į gyvenimą kitomis akimis. Kiekvienas turi svajonę pavairuoti tikrą lėktuvą, bet tam reikia kiek kitokio polėkio ir pomėgio. Ką ten – paskraidai aplink miestą ir tiek. Čia įdomiau. Aviamodeliavimas yra sportas, turintis tikslą.“ 

Julija Račiūnaitė
Teeodoro Biliūno nuotr.

Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. liepos numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Mėnesio tema. Marc Wilson: „Iš dvidešimt keturių mano prakalbintų žmonių nei vienas nekalbėjo apie kaltę“
Netikiu, kad menas tiesiogiai ir iškart gali sukelti revoliuciją, bet tai gali būti proceso, atveriančio žmonėms akis, dalis. Su...
Linas Kutavičius: „Svarbios yra ir tikroji, ir psichologinė apšvietimo funkcijos“
Šviesa visais laikais buvo laikoma gėrio ir žinių simboliu. Juk ne veltui, kalbėdami apie antikinius mitus, kaip vieną iš...
Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
Mėnesio tema. Marc Wilson: „Iš dvidešimt keturių mano prakalbintų žmonių nei vienas nekalbėjo apie kaltę“
Netikiu, kad menas tiesiogiai ir iškart gali sukelti revoliuciją, bet tai gali būti proceso, atveriančio žmonėms akis, dalis. Su...
Linas Kutavičius: „Svarbios yra ir tikroji, ir psichologinė apšvietimo funkcijos“
Šviesa visais laikais buvo laikoma gėrio ir žinių simboliu. Juk ne veltui, kalbėdami apie antikinius mitus, kaip vieną iš...
Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia