Mėnesio tema. Romuvis ant dviračio

XIV amžiuje pakrikštijus Lietuvą prigesę baltų aukurų laužai vėl pamažu pradėjo įsidegti XX amžiaus antrojoje pusėje, kai susikūrė senovės baltų religijos bendrija „Romuva“. Ji greitai atrado kelią ir į Kauną. Nors vis dar oficialiai nepripažinta, ši bendruomenė puoselėja baltiškąsias tradicijas. Kauno „Romuvos“ bendruomenės vedlys ir vaidila – Valdas Pukas: jo dėka pastatytas naujas aukuras ir įrengtas Perkūno ąžuolo riedulių kalendorius, švenčiamos šventės, prie kurių jis kviečia prisidėti visus susidomėjusius. Pasikalbėti jis mus pasikvietė į Šančius, prie romuvių aukuro.

Kaip šis tikėjimas atsirado jūsų gyvenime? Ar visada buvote šios bendruomenės narys?

Mano tėvai buvo katalikai, esu krikštytas, tačiau man nebuvo suteiktas pasirinkimas. Mokykloje labai domėjausi istorija ir gamta – auklėtoja man buvo kaip antra mama, suteikė dvasingumo. Kai pats susilaukiau vaikų, iškilo klausimas, kaip elgtis. Ar sekti tradicijomis ir juos krikštyti? Supratau, kad noriu leisti jiems pasirinkti savo tikėjimo kelią. Kartu su jais ir pats supratau, kad mano vieta romuvių tikėjime. Kai juos nuvežiau prie ąžuolo, jie prisiglaudė, aš juos palaiminau. Tiesiog pajutau, kad taip ir turi būti. Tuomet pradėjau domėtis, o dabar aktyviai šiame tikėjime dalyvauju jau 28 metus. Vadinu save senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju. Man svarbiausia – gamta ir darnos su ja ieškojimas, daugiau nieko gyvenime ir nenoriu. Būna labai skaudu matyti, jeigu kažkas skriaudžia gamtą arba jos nesaugo. 

Kur ir kokios yra romuviams šventos vietos Kaune? 

Įregistruotų šventų vietų Kaune nėra. Tačiau beveik visos šventos vietos turi panašių požymių: jos gamtoje, ant piliakalnių, netoli upės. Kaune yra keletas aukurų: Vieškūnų, Veršvų, Aukštųjų Šančių piliakalniuose bei Santakoje. Santakos aukuro nelaikau šventu romuvių tikėjimui, kadangi jis nebuvo tuo tikslu pastatytas. Nors vieta yra labai graži ir energetiškai gera, kadangi ten susitinka dvi upės, tačiau jis pastatytas sovietų okupacijos metais, mokyklos teritorijoje, šalia stadiono, ir buvo skirtas uždegti per įvairias šventes. Jis ir savo forma nėra labai tinkamas – kvadratinis, aštrių kampų. Nors Kauno „Romuva“ anksčiau prie jo susirinkdavo, tačiau nusprendėme pastatyti tikrai tinkamą ir tikėjimui skirtą aukurą Aukštuosiuose Šančiuose, kur dabar visi ir renkamės.

Kaip tikėjimas pasireiškia jūsų kasdienybėje?

Kiekvieną dieną pradedu sėsdamas ant dviračio ir važiuodamas į Žemųjų Šančių ąžuolyną, kur turiu savo ąžuolą. Pirmiausia sveikinu Saulę, nes be jos nei vienas iš mūsų nebūtų gyvas. Pagarbinu ąžuolą, tuomet – Perkūną ir Praamžį. Namuose turiu šventvietę, aukurą, dažniausiai jį ir uždegu per įvairias šventes. Kai gimė pirmas anūkas, šalia mano aukuro užaugo ąžuoliukas. Tikrai ne mano pasodintas, tiesiog iš niekur. Tai laikau savotišku ženklu, kad ta vieta yra tikrai gera ir gali būti šventa. Su kaimynais dažnai švenčių metu susiburiame prie aukuro, uždegame jį ir dainuojame sutartines ar dainas. Per visos Kauno romuvių bendruomenės šventes susitinkame čia, Aukštuosiuose Šančiuose.

20190719-TBI_2206

Kaip dažniausiai žmonės susipažįsta su jūsų religija?

Dažniausiai mus pastebi tiesiog praeidami pro šalį, kai švenčiame savo šventes. Ir žmonėms tai labai įsimena. Taip ta informacija ir sklinda: iš lūpų į lūpas, internetu, socialiniais tinklais. Kai kurie apie mūsų religiją sužino per vestuves gamtoje, prie aukuro, – tai visai neseniai tapo populiaru ir, mano manymu, labai gražu. Stengiamės ir vaikus įtraukti į įvairiausias šventes, jie netgi paruošia vaidinimus. Ne tik jiems būna smagu stovėti rate, dalintis su visais duona, dainuoti, bet ir tėvams stebėti įdomu. 

Kaip vyksta įšventinimo į romuvius apeigos? 

Tai vyksta per pirmosios pavasario žalumos, arba Jorės, šventę. Lietuva tokia graži pirmosios žalumos metu, nėra nieko gražesnio, ir yra tiek daug tos žalumos spalvų. Viskas vyksta Molėtų rajone, prie Kulionių piliakalnio, kur susirenka visos Lietuvos romuviai. Visi norintys būti įšventinti kartoja priesaikos žodžius, kiekvienas romuvis turi savo ženklą, kurį įšventinimo metu krivis palaimina. Maniškis – Saulės ženklas, žalčiai, kurie sukuria amžiną gyvybės ratą. Vėliau visi kartu leidžiame laiką. Tai pati gražiausia ir didžiausia romuvių šventė, kurioje, beje, apsilanko labai daug jaunimo. Bet kuris žmogus gali apsilankyti šioje ar kitose šventėse. Galima stebėti iš šono, tačiau norinčius iš tiesų pajusti, kokią energiją tai sukuria, visada kviečiame jungtis į ratą ir dalyvauti kartu. 

Kaip pasikeitė tradicijos nuo ikikrikščioniškųjų laikų? Galbūt atsirado naujų?

Naujų tradicijų neatsiranda per daugiausiai, tačiau vis iš naujo atrandame senąsias – tai vestuvės gamtoje prie aukuro, vaiko palaiminimas ar vardo suteikimas. Naujesnė tradicija radosi iš įvairių liaudies menininkų, kurie savo darbuose atvaizduoja senovės pasaulį ir baltiškąsias tradicijas. Tai puikus būdas susipažinti su mūsų tikėjimu. Taip pat yra romuvių stovyklos tradicija. Stovyklą organizuoja vyriausioji krivė Indraja Trinkūnienė. Jos metu vyksta paskaitos, žygiai, šokių pamokos ir taip toliau.

Kaip šiuolaikinė visuomenė vertina jūsų religiją? Kokių komentarų išgirstate?

Reaguoja įvairiai, komentarų esu girdėjęs visokių. Tačiau suprantu, kad tie neigiami komentarai yra iš nežinojimo. Buvome ir sekta vadinti, ir visaip kitaip. Sulaukiam ir kenkėjiškų veiksmų: mūsų aukuras net du kartus buvo nuverstas, ąžuolui buvo nulupta žievė. Bet kai žmonės pamato mūsų šventes ir susipažįsta su veikla, neigiami komentarai baigiasi. Šiaip ar taip, jie tiesiog mus grūdina. 

Kaip jūsų bendruomenė jaučiasi dėl to, kad Seimas visai neseniai nesuteikė „Romuvai“ pripažintos religinės bendruomenės statuso?

Šis sprendimas šokiruojantis – tai absoliutus nesusipratimas. Manau, jį lėmė vyskupo laiškas. Žmonės net pradėjo juodinti „Romuvą“. Mūsų bendruomenę sprendimas įžeidė, kita vertus, tai parodo, kokia vis dėlto stipri ir gyvybinga yra romuvių bendruomenė, jei prieš ją reikia taip stipriai nusiteikti. Pasakysiu paprastai: tie, kurie balsavo prieš, ir tie, kurie mus taip stipriai juodina, yra kryžiuočių palikuonys. Mūsų tikėjimas žinomas visame pasaulyje, net pats Dalai Lama mus pripažįsta. Mus sprendimas supurtė, jis parodė, kaip Lietuvoje dar trūksta tolerancijos – juk mūsų tikėjimas niekam netrukdo, bažnyčioms jokio poveikio nedarom, tačiau net ir nepriklausomoje Lietuvoje vis tiek nesulaukiame pripažinimo. Šiuo metu sukurta elektroninė peticija Europos Žmogaus Teisių Teismui, kurią gali pasirašyti visi nesutinkantys su šiuo Seimo sprendimu. Tai nėra skundas, tačiau akivaizdaus fakto paviešinimas, pareiškimas, kad taip elgtis negalima.

romuva.lt 

Aistė Bielevičiūtė
Teodoro Biliūno nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. rugpjūčio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Giedrė Milerytė-Japertienė: „Norėjau parodyti įvairų miestą“
„Norėjau parodyti įvairų miestą. Mes labai romantizuojame tarpukario Kauną, bet tai nebuvo tik „Metropolis“ ar Spaudos baliai“, – pasakoja...
Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Giedrė Milerytė-Japertienė: „Norėjau parodyti įvairų miestą“
„Norėjau parodyti įvairų miestą. Mes labai romantizuojame tarpukario Kauną, bet tai nebuvo tik „Metropolis“ ar Spaudos baliai“, – pasakoja...
Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia