Mėnesio tema. „Gyventi taip, kaip mums patinka“

Miesto svečiams visada šiek tiek pavydu įspūdžio iš pirmosios akistatos su vienu gražiausių Ramybės parko kampelių – Kauno mečete. Ją aplankiusiems mečetė, čia stovinti nuo 1930 m., sukelia ne tik estetinį pasigėrėjimą ar atradimo džiaugsmą – kaip ir Ramybės parkas (Kauno senosios kapinės), savo sudėtinga istorija ji liudija Kauną buvusį ir esantį skirtingų, bet petys petin sugyvenančių kultūrų, bendruomenių ir patirčių miestu. Nuo 1989 m. Kauno mečetė yra ne tik miestui reikšmingas istorinis monumentas, bet ir veikiantys Kauno musulmonų bendruomenės maldos namai. Apie bendruomenės istoriją bei veiklą pasakoja Sofian Okat – Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės pirmininkas, pirmą kartą iš Lilio (Prancūzija) į Kauną atvykęs dar 2005 m. studijuoti pagal mainų programą. Kaune jis sutiko savo būsimą žmoną, Lietuvos totorę. Kurį laiką šeima su dviem vaikais gyveno Prancūzijoje, o 2014 m. grįžo į Kauną ir įsiliejo į vietos musulmonų bendruomenės veiklą.

20190718-TBI_1097

Papasakokite apie Kauno musulmonų religinę bendruomenę, jos istoriją.

Tai labai ilga istorija, kadangi musulmonai Lietuvoje tikrai nėra naujakuriai. Turbūt žinote apie totorius, įsikūrusius Vytauto Didžiojo jiems dovanotose Lietuvos žemėse (1997 m. Lietuva minėjo 600-ąsias karaimų ir totorių įsikūrimo Lietuvoje metines, – red. past.). Jie ir tapo pirmosiomis šiuose kraštuose sėsliai gyvenančiomis musulmoniškomis bendruomenėmis. Kaune, beje, jų nebuvo itin gausu, tačiau XIX a. viduryje Rusijos imperijos caro įsakymu dabartinio Ramybės parko teritorija buvo padalyta keturioms konfesijoms (stačiatikiams, katalikams, evangelikams liuteronams ir musulmonams, – red. past.) ir 1860 m. būtent čia, dabartinės mečetės vietoje, buvo pastatyta medinė mečetė. Galima sakyti, kad tai seniausia musulmonų religinės praktikos vieta Kaune. 

Keičiantis laikams, keitėsi ir bendruomenė. Nors, kaip minėjau, seniau ją sudarė daugiausia totoriai, tačiau kai kurie musulmonai, carinės armijos kareiviai taip pat atvykdavo į Kauną ir prisijungdavo prie bendruomenės. Sovietmečiu visos religinės praktikos, taip pat ir islamas, buvo uždraustos. Vietiniai totoriai išlaikė bendruomeniškumą, tačiau nebeliko praktikuojančiųjų islamą – žmonės bemaž prarado tikėjimą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kaune pradėjo studijuoti musulmonai studentai iš užsienio: pirmoji atvykusiųjų karta buvo daugiausia libaniečiai. Būtent jie šioje mečetėje pradėjo gaivinti papročius, religinę praktiką. Žingsnis po žingsnio būrėsi bendruomenė, dominavo studentai iš Libano, Indijos, Pakistano, Turkijos, Centrinės Azijos. Taigi šiuo metu totoriai Kauno musulmonų bendruomenėje sudaro mažumą. Dauguma bendruomenės narių yra svečių šalių studentai, taip pat didelę dalį sudaro verslininkai iš Centrinės Azijos: Tadžikistano, Kirgizstano ir t. t. Priešingai nei kitose vietinėse religinėse bendruomenėse, didžiąją mūsų dalį sudaro jaunoji karta, 20–40 metų amžiaus. Vyresnių narių turime nedaug. Šiuo metu Kauno musulmonų religinę bendruomenę sudaro maždaug 500 narių. 

Ar tai aktyvi bendruomenė?

Ji išgyvena ir aktyvius, ir pasyvius laikotarpius. Vasara – labai ramus metas, tačiau rugsėjį, sugrįžus studentams, bendruomenė visuomet atgyja. Sunitai musulmonai, ortodoksai musulmonai čia laikosi tų pačių tradicijų kaip ir musulmonai visame pasaulyje, tai reiškia, kad mečetė organizuoja kasdienes pamaldas, į kurias kiekvienas laisvas ateiti, o daugiausiai tikinčiųjų sulaukiame pagrindinėse pamaldose penktadieniais – būna sausakimša. Turime ir savo tradicines šventes, į kurias gausiai renkamasi ne tik iš Kauno, bet ir iš Marijampolės, Alytaus ir kitų miestų, neturinčių savo maldos namų. Sekmadieniais į mečetę kviečiame vaikus – čia organizuojamoje mokyklėlėje jie mokosi arabų kalbos, gilinasi į Koraną. 

Smagu matyti atgimusią Kauno mečetę, jos aplinką. 

Kaip jau minėjau, šioje vietoje nuo 1860 m. stovėjo medinė mečetė. Šalia jos, beje, buvo dar keletas pastatų: viename jų buvo prieglauda, kitame gyveno totorių bendruomenės vyresnysis. Tačiau Kaunui tapus Lietuvos sostine, buvo nuspręsta, kad miestas turi turėti moderniai įrengtą mūrinį pastatą (projekto autoriai – architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas Netyksa, – red. past.). Jo statybos buvo pradėtos 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, – ši mečetė tapo pirmąja ir vienintele mūrine mečete Baltijos šalyse. Palyginus su lietuviškomis medinėmis mečetėmis, sakykime, Nemėžyje ar Keturiasdešimties Totorių kaime, ši mečetė išsiskiria dizainu, architektūriniais sprendimais. Dėl kupolo ir minareto formos bei proporcijų ji atrodo kur kas labiau orientalistinė. Veikė ji iki Antrojo pasaulinio karo, o karo metu kartais veikdavo, kartais – ne. 1947 m. sovietų valdžios įsakymu mečetė buvo uždaryta galutinai. Maždaug 1950 m. ji atiduota Kauno miesto valdybai. Naujoji valdžia pakeitė pastato paskirtį iš religinės į, sakykime, pasaulietinę. Mečetė kurį laiką buvo sandėliu, vėliau cirku, valgykla, biblioteka.

Koks cirkas buvo įsikūręs mečetėje?

Valentino Dikulio cirkas. Atrodo, kad čia vyko galiūnų, svorio kilnotojų pasirodymai (juokiasi). Žinoma, skamba juokingai, tačiau religiniame pastate tokiems užsiėmimams tikrai ne vieta. Šiaip ar taip, nuo panašios veiklos pastatas vis labiau dėvėjosi, o 8 dešimtmetyje šventovė buvo atiduota tuometiniam Valstybiniam M. K. Čiurlionio muziejui. Muziejus gavęs šį statinį pradėjo čia įgyvendinti orientalistinio meno galerijos projektą. Vykdant projektą, mečetės interjere buvo įrengtas balkonas, kurio seniau nebuvo, nugriauta veranda, stovėjusi pastato išorėje. Be to, kaip šio projekto dalis, šalia mečetės pastatytas fontanas – nežinau, ar nors vieną dieną jame būta vandens. Taigi darbai buvo pradėti, tačiau pastatas niekad nebuvo atidarytas kaip meno galerija.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę mečetė dalinai renovuota – tai leido pradėti veiklą pagal pirminę jos paskirtį. 2007 m. Lietuvos kultūros ministerija finansavo dar vieną renovaciją, tačiau pilna renovacija pradėta įgyvendinti tik 2017 m., kai TİKA (Turkish Cooperation and Coordination Agency, – red. past.) suteikė finansavimą pilnam mečetės vidaus ir išorės sutvarkymui. Tarp renovacijos darbų patenka ne tik apdailos, vitražų ir t. t. restauravimas, bet ir visos pastato infrastruktūros modernizavimas. Ypač džiugu, kad pagaliau atsirado šildomos grindys – seniau patalpos buvo šildomos tik radiatoriais ir melsdamiesi labai šaldavome. Dabar kaistame! (juokiasi) Sutvarkyta ir pastato aplinka. Minėtasis fontanas buvo labai prastos būklės – apleistas, apgriuvęs, pilnas šiukšlių. Kauno savivaldybė pasiūlė bendradarbiauti ir vietoje buvusio fontano įrengti vaikų zoną su batutu ir vietomis poilsiui (batuto autorius – menininkas Morfai, – red. past.).

A. Aleksandravičiaus nuotr.

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Ar Kaunas yra draugiškas miestas kultūrinių, religinių bendruomenių įvairovei?

Įvairios religinės grupės Kaune kartu sugyveno nuo labai senų laikų, taigi Kaunui yra įprasta jungti skirtingus žmones ir kultūras. Mūsų bendruomenei priklausantys, į Kauną pagal mainų programas kiekvienais metais atvykstantys studentai čia lengvai integruojasi, nepatiria rasizmo, ksenofobijos išpuolių. Manau, Lietuvos žmonės yra draugiški tiems, kurie prisideda prie visuomenės ekonominio, kultūrinio augimo ir gerovės. 

Papasakokite apie projektą „Islamas visiems“. 

Tai internetinis puslapis, priklausantis viešajai įstaigai „Švietimas ir paveldas“, jungiantis visos Lietuvos musulmonų bendruomenę ir tiek jai, tiek visiems besidomintiems islamu skleidžiantis naudingą informaciją bei naujienas apie musulmonų gyvenimą Lietuvoje. Šis projektas vertingas ir kasmet į bendruomenę įsiliejantiems naujakuriams, ir norintiems susieti gyvenimą su islamu, pavyzdžiui, planuojantiems kurti šeimą su islamą išpažįstančiu asmeniu. Taigi viena puslapio funkcija yra konsultuoti ir teikti informaciją potencialiems ir esamiems bendruomenės nariams, o kita – megzti glaudesnį ryšį su Lietuvos visuomene. Siekiame parodyti, kad esame atviri, neturime paslapčių, norime kalbėtis ir dalintis vieni su kitais. 

Rugpjūtį vyks viena svarbiausių musulmonų švenčių – Kurban Bairamas, arba Aukojimo šventė. Ką planuojate šiais metais?

Tradiciškai šventę rengsime čia, Kauno mečetėje. Po pamaldų paprastai bendruomenės vyrai vyksta į kaimą ir šventei paaukoja gyvulį (dažniausiai ėriuką, ožiuką arba veršelį,red. past). Ši tradicija paremta bibline istorija – vietoj sūnaus Izaoko Abraomas Dievui paaukojo avinėlį. Šventė pažymi hadžo ceremonijos (t. y. šventos piligrimų kelionės į Kaabą, Meką) pabaigą. Iš paaukotos mėsos įprastai gaminami puikūs patiekalai, jais ir kitais skanumynais, vaišinami šventės svečiai, bedruomenės nariai, šeimos. 

Ko pasigendate Kaune?

Kaunas – didelis miestas, kuriame nieko netrūksta. Čia, lygiai kaip ir Prancūzijoje, galime sau leisti gyventi taip, kaip mums patinka. 

islamasvisiems.lt

Julija Račiūnaitė
Teodoro Biliūno nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. rugpjūčio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Giedrė Milerytė-Japertienė: „Norėjau parodyti įvairų miestą“
„Norėjau parodyti įvairų miestą. Mes labai romantizuojame tarpukario Kauną, bet tai nebuvo tik „Metropolis“ ar Spaudos baliai“, – pasakoja...
Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Giedrė Milerytė-Japertienė: „Norėjau parodyti įvairų miestą“
„Norėjau parodyti įvairų miestą. Mes labai romantizuojame tarpukario Kauną, bet tai nebuvo tik „Metropolis“ ar Spaudos baliai“, – pasakoja...
Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia