Muziejaus trečiadienis. Daugiau nei 3000 liaudies „dievukų“

Šįkart rubrika „Muziejaus trečiadienis“ kviečia apsilankyti vietoje, kuri išties atvira visiems, bet… ne visi apie tai žino. Tereikia savo norą išsakyti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojams, kurie jus palydės į Liaudies meno skyrių. O kas jame?

Liaudies meno skyrius, kurio apie 50000 eksponatų turinčius rinkinius sudaro vaizduojamoji dailė, taikomasis menas, tekstilė ir fotografinė bei archyvinė medžiaga – vienas seniausių Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Jis siejamas su 1907 m. įsteigta lietuvių menininkus vienijusia Lietuvių dailės draugija ir jos organizuotomis lietuvių dailės parodomis. Jau pirmojoje jų, surengtoje 1907 m. Vileišių rūmuose Vilniuje, greta profesionaliosios dailės eksponuota ir apie 1500 liaudies meno kūrinių, kurių nemaža dalis yra patekusi į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus rinkinius. Tuo metu pradėta svajoti apie lietuvių liaudies meno muziejų – Tautos namus, tačiau kūrinių rinkimą ir sklaidą sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas.

Tarpukariu liaudies meno rinkimas ir sisteminimas atsigavo. To svarbą ypač akcentavo dailininkai Kazys Šimonis, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Galdikas, Adomas Varnas ir kt. Nors suvokta, kad liaudies kūrybą geriausia rinkti ekspediciniu būdu, tačiau aplinkybės kurį laiką vertė tenkintis tuo, ką pristatydavo meno mokyklos auklėtiniai, universiteto studentai, istorikai, privatūs asmenys.

Pirmoji dailininko Vytauto Bičiūno vadovauta etnografinė ekspedicija įvyko 1927 m. Jos dalyviai Antanas Tamošaitis, Rimtas Kalpokas, Juozas Mikėnas, Viktoras Kuprevičius pavieniui keliavo po skirtingus etnografinius regionus, rinkdami lietuvių liaudies meną ir dienoraščiuose fiksuodami įsimintinesnius kaimo buities epizodus. 1927 m. buvo įsigyta tekstilės rinkinyje saugoma prezidento Kazio Griniaus prijuosčių kolekcija. Į ekspedicijas vyko profesionalūs dailininkai, Kauno meno mokyklos dėstytojai ir moksleiviai bei pavieniai rinkėjai. Jie ne tik rinko pačius eksponatus, bet ir piešiniuose, fotografijose bei rankraščiuose fiksavo kaimo kasdienybę ir šventadienius. Šiandien jau etnografine atmintimi tapusi ši dokumentinė medžiaga saugoma Liaudies meno skyriaus archyve, kviečiančiame įvairių sričių tyrinėtojus ir plačiąją visuomenę atvykti susipažinti su savo šaknimis.

Liaudies tekstilė iš NČDM Liaudies meno skyriaus rinkinio.

Liaudies tekstilė iš NČDM Liaudies meno skyriaus rinkinio.

Balys Buračas. Vaikai supasi. Sidarių k. Radviliškio raj. Fotografija iš liaudies meno skyriaus archyvo rinkinio. Ng 5474

Balys Buračas. Vaikai supasi. Sidarių k. Radviliškio raj. Fotografija iš liaudies meno skyriaus archyvo rinkinio.

Lietuvių liaudies menas ne kartą reprezentavo jauną valstybę ir tarptautinėje meno arenoje. Pirmą kartą – 1925 m. Italijoje, Monzoje, II tarptautinėje dekoratyvinio meno parodoje. Čia buvo eksponuojami dievdirbių drožiniai, geležinės kryžių viršūnės, padidintos Adomo Varno lietuviškų kryžių nuotraukos. Lietuvių ekspozicija sužavėjo Europos meno žinovus. Autoritetingas to meto italų menotyrininkas Luigi Caglio savo recenzijoje rašė, kad lietuvių liaudies menas „savo sudėtingu, lyg esminiu pradu yra įtaigiausias liaudies meno reiškėjas Europoje“. Kitų recenzentų įžvalgos taip pat mirgėjo mintimis apie lietuvių liaudies menininkų kūriniuose atsispindintį „gilų jausmą“ ar net „visos rasės sielą“.

Geležinės kryžių viršūnės atvirų skulptūros fondų prieigose. Fotografavo Deivis Slavinskas.

Geležinės kryžių viršūnės atvirų skulptūros fondų prieigose. Fotografavo Deivis Slavinskas.

1927 m. lietuviškos kaišytinės prijuostės, juostos ir kilimėliai „gūnelės“ žavėjo Šiaurės rytų Europos pirmosios kilimų parodos lankytojus Paryžiaus Dekoratyvinio meno muziejuje. Vėliau liaudies kūryba atstovavo Lietuvą Skandinavijos šalyse. Lietuvos kaimo dievdirbių kūriniai didžiulio dėmesio sulaukė 1935 m. Baltų liaudies meno parodoje Paryžiuje, Trokadero etnografiniame muziejuje. Na o 1937 m. Lietuva buvo apdovanota Didžiuoju prizu Paryžiuje vykusioje Tarptautinėje meno ir technikos moderniajame gyvenime parodoje už skulptoriaus Juozo Mikėno pagal lietuvių liaudies drožinį sukurtą monumentalų „Rūpintojėlį“. Abu kūrinius – ir J. Mikėno „Rūpintojėlį“, ir jo liaudiškąjį prototipą – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus lankytojai šiandien gali rasti muziejuje. Tiesa, norint gyvai pamatyti prototipą, teks nusileisti į muziejaus lankytojams atvirus lietuvių liaudies meno fondus, kur be šio kūrinio laukia ir daugiau liaudies meno apžavų. Čia restauruotose autentiškose dar laikinosios M. K. Čiurlionio dailės galerijos, veikusios iki iškylant Vytauto Didžiojo kultūros muziejui, vitrinose eksponuojamas senosios liaudies skulptūros rinkinys. Įspūdį lankytojui daro ir eksponatų gausa, ir jų skleidžiamas emocinis krūvis, ir neseniai įrengtas „šviesų teatras“, suteikiantis apsilankymui atviruose liaudies skulptūros fonduose ypatingą atrasto slėpinio nuotaiką. Greta XVIII a. II p.–XX a. I p. liaudies „dievukų“ čia galima pamatyti ir keletą XVI–XVII a. siekiančių bažnytinės skulptūros pavyzdžių (nešiojamąjį altorėlį, altoriaus koloną, Dievo Motinos ir šventųjų skulptūras). Taip pat šioje erdvėje apsigyveno ir lankytojų itin mylima XX a. vid. Elžbietos Daugvilienės kūryba. Jos unikalia, niekur kitur pasaulyje nesutinkama autorine technika kurti kūriniai 1863 m. sukilimo tema nepalieka abejingų nei užsienio, nei vietinių lankytojų. Kone visi apsilankę atviruose skulptūros fonduose išeidami prašo būti nufotografuoti šių kūrinių fone.

Nežinomas liaudies meistras. Rūpintojėlis (J. Mikėno „Rūpintojėlio“ iš Tarptautinės meno ir technikos moderniajame gyvenime parodos Paryžiuje prototipas). 19 a. Čekonių k., Debeikių vls., Lietuva, medis, dažai, h 60,3 cm. Lv 1611. Fotografavo Audrius Kapčius.

Nežinomas liaudies meistras. Rūpintojėlis (J. Mikėno „Rūpintojėlio“ iš Tarptautinės meno ir technikos moderniajame gyvenime parodos Paryžiuje prototipas). 19 a. Čekonių k., Debeikių vls., Lietuva, medis, dažai, h 60,3 cm. Lv 1611. Fotografavo Audrius Kapčius.

3.Atviri liaudies skulptūros fondai: Sopulingųjų Dievo Motinų, Pietų ir šv. Jonų Nepomukų spinta. Fotografavo Deivis Slavinskas.

Atviri liaudies skulptūros fondai: Sopulingųjų Dievo Motinų, Pietų ir šv. Jonų Nepomukų spinta. Fotografavo Deivis Slavinskas.

Atviri liaudies skulptūros fondai: bažnytinės skulptūros spintos ir Elžbietos Daugvilienės unikalia autorine technika (1886–1959) kūriniai. Fotografavo Deivis Slavinskas.

Atviri liaudies skulptūros fondai: bažnytinės skulptūros spintos ir Elžbietos Daugvilienės unikalia autorine technika (1886–1959) kūriniai. Fotografavo Deivis Slavinskas.

Apie kuklią, savyje užsisklendusią kūrėją buvo sužinota tik po jos mirties 1959 m., kuomet palėpėje rasti šiuo metu atviruose fonduose eksponuojami jos darbai. E. Daugvilienė priklausė kartai, kurioje dar buvo gyvi 1863 m. sukilimo atgarsiai. Mergaitė augo nuolatos klausydamasi močiutės pasakojimų apie savo žuvusį senelį – 1863 m. sukilimo dalyvį. Šie pasakojimai jautrios mergaitės sieloje paliko gilų įspūdį, vėliau paslapčia išlietą skulptūrose sukilimo tema. Jokioje meno mokykloje Elžbieta niekada nesimokė, tiesiog turėjo įgimtą potraukį kūrybai. Šešerių metų ji jau gamino popierines gėles pardavimui, norėdama padėti anksti našle likusiai ir sunkiai besiverčiančiai motinai. Vėliau įstojo mokytis į moteriškų skrybėlaičių dirbtuvę ir tuo vertėsi visą gyvenimą. Pasakojama, kad kiekviena save gerbianti Kauno ponia turėjo bent vieną nepaprasto grožio ir meistriškumo E. Daugvilienės skrybėlaitę. Namuose Elžbieta kurdavo staltiesėles, pagalvėles, dėžutes, rėmelius. Bandė piešti, deginti piešinius medžio lentelėse. Gamino kaukes.

Elžbieta Daugvilienė. Baudžiavinės kartuvės. 1945–1955 m. Skirpsto žievė, autorinė technika. 317 x 112 cm. Lv 2414. Fotografavo Rimantė Ropytė.

Elžbieta Daugvilienė. Baudžiavinės kartuvės. 1945–1955 m. Skirpsto žievė, autorinė technika. 317 x 112 cm. Lv 2414. Fotografavo Rimantė Ropytė.

Be meninių polinkių moteris pasižymėjo ir meile gamtai. Dažnai būdavo joje, stebėdavo augalus, medžius. Taip bestebėdama ir pradėjo savo kūrybinį eksperimentą – anksti pavasarį prisirinkusi skirpsto žievės, išmirkydavo ją ir modeliuodama, įvairiai lankstydama adata bei stipriu siūlu siūdavo prie drobės. Gilesniam bei tvirtesniam reljefui išgauti naudojo vielos ir medžio karkasą. Tokiu būdu, tūkstančius žievės gabalėlių siuvant vieną prie kito, ryškėjo sukilėlių veidai, figūros, neįtikėtino įtaigumo kompozicijose virstančios medžių kamienais.

Įtaigūs ir kiti liaudies skulptūros eksponatai – nuo mažiausio vos 3 cm Rūpintojėlio, lietuvių labai mylėto šv. Jono Nepomuko, spaudos draudimo metais pamėgtos Mergelę Mariją skaityti mokančios šv. Onos skulptūrinės kompozicijos ir kt. šventųjų iki netrukus vidiniame muziejaus kiemelyje atidengsimų beveik 7 m. žinomiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio kryžių.

 Menotyrininkė Vilma Kilinskienė

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Liaudies meno skyrius
ciurlionis.lt

 

Muziejaus trečiadienis. Lėlinės animacijos pionierius Vladislovas Starevičius grįžta į Kauną
Kai žiūrėsite Weso Andersono „Šaunųjį poną lapiną“ („Fantastic Mr. Fox“) ar Timo Burtono „Košmarą prieš Kalėdas“ („The Nightmare before...
Muziejaus trečiadienis. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis
Šį kartą muziejaus trečiadienio rubrikoje švenčiame 98-ąjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus gimtadienį – su viduramžių lobiais, legendomis,...
Muziejaus trečiadienis. Advento rimtis ir pramogos
Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis,...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
Muziejaus trečiadienis. Lėlinės animacijos pionierius Vladislovas Starevičius grįžta į Kauną
Kai žiūrėsite Weso Andersono „Šaunųjį poną lapiną“ („Fantastic Mr. Fox“) ar Timo Burtono „Košmarą prieš Kalėdas“ („The Nightmare before...
Muziejaus trečiadienis. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis
Šį kartą muziejaus trečiadienio rubrikoje švenčiame 98-ąjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus gimtadienį – su viduramžių lobiais, legendomis,...
Muziejaus trečiadienis. Advento rimtis ir pramogos
Sulig adventu visame Vakarų pasaulyje prasideda didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Krikščioniškoje tradicijoje adventu vadinamas keturių savaičių dvasinio susikaupimo laikotarpis,...
Muziejaus trečiadienis. Memorialiniai namai – nuo pramogos iki edukacijos
Šį kartą rubrikoje pristatome Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus memorialinių namų lapkričio mėnesio veiklas, skatinančias kalbėti apie edukacijos svarbą....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia