Kauno bienalė. Tarp Šančių ir Sremska Mitrovicos

Traukiniai, lėktuvai, greitkeliai – visi šie modernūs reikalai gerokai palengvina ne tik keliavimą, bet ir bendravimą. Įsivaizduojate, senų senovėje pasaulį pažinti norėję žmonės galėjo kliautis tik skraidančiais kilimais. Aišku, juokauju, bet malonu žurnalo numeryje, dedikuotame šiemetinės Kauno bienalės (at)kuriamai kelionės būsenai, pakalbėti ir apie šią fantastinę transporto priemonę (tekstas publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. birželio numeryje „Vojažai“, – red. past.).

„MagiC Carpets“ arba „Stebuklingi kilimai“ – tai keturmetis tarptautinis projektas, kuriam vadovauja Lietuva, atstovaujama Kauno bienalės. Projektas sujungia vietos bendruomenes ir kylančius menininkus bendroms meno veikloms įgyvendinti. Pirmaisiais projekto metais įvykdyta 20 rezidencijų, įtraukti 22 kylantys menininkai, 41 vietinis menininkas bei 16 skirtingų vietinių bendruomenių. Įsibėgėjus antriesiems „kiliminiams“ metams Kaune vieši dvi menininkės, kurių darbai bus pristatyti bienalėje. Kroatė Ana Kovačic domisi Tadu Ivanausku, tad bus progų užsukti į jo sodybą Obelynėje, o serbė Sonja Jo savo kūrybinį kilimą prišvartavo Šančiuose. Ją, kaip kūrėją, domina komunizmo ir kapitalizmo akistata, kuri ypač ryški pramoninėse vietovėse. O Šančiai juk turi ir daugiau veidų, ne tik suskeldėjusias fabrikų sienas.

Tarėmės su jau antrąkart į Kauną atvykusia Sonja susitikti Šančiuose ir pasikalbėti vaikštinėjant, bet audringai tropinis gegužės penktadienis grasino išmaudyti, tad likome centre. „Nieko, aš ir taip kasdien būnu Šančiuose, ateinu paupiu iš Kęstučio gatvės“, – sako serbė ir juokauja, kad taip Kaune bando suderinti meninę praktiką ir mankštą.

Foto: Dainius Ščiuka

Susitikimas su šančiškiais. Vykinto Bliumkio nuotr.

27-erių Sonja yra baigusi skulptūros studijas Novi Sado dailės akademijoje, kurioje dabar dėsto. Toje pačioje, kurios žymiausia visų laikų dėstytoja yra Marina Abramovič. Sonja pripažįsta, kad Abramovič ne tik geriausiai pasaulyje žinoma Serbijos menininkė, bet ir išties daugiausia įtakos šiuolaikiniam Serbijos menui turėjęs žmogus. Pati mano pašnekovė prisistato kaip netoli Novi Sado, žymaus savo „Exit“ festivaliu ir tuo, kad 2021-aisiais bus Europos kultūros sostinė (nors Sonja sakė, kad jos akademijoje apie tai kalbama nedaug), esančio miesto Sremska Mitrovicos gyventoja. Apie „Stebuklingus kilimus“ ji atitiktinai išgirdo iš bičiulio Dejano Jankovo. O kas viešniai įdomu Šančiuose?

Įdomu, kad yra Aukštieji ir Žemieji, lyg ne tik socialinė, bet ir geografinė takoskyra tarp okupacijos metais privilegijuotųjų ir darbininkų. Įdomūs gyvenamieji namai. Įdomūs ir fabrikai, kurių pastatų fasaduose galima pamatyti net kelių periodų plytų, lyg istorinį kapitalą. O kapitalas juk egzistuoja bet kokiuose režimuose, klausimas tik – kieno rankose.

Įdomu tyrinėti šiandienį Šančių tempą. Taip pat susitikti su vietos gyventojais ir išsiaiškinti, kaip jie prisimena savo darbą Šančių fabrikuose, kaip jaučiasi dabar. Sako, vyko puikios diskusijos bibliotekoje, liejosi asmeniniai prisiminimai apie fabrikuose sutiktas žmonas, švęstas šventes. Visa tai padėjo susidaryti tą, lokaliai globalų, Šančių vaizdą. Ir tada jau kurti instaliaciją „Be griuvėsių nebus ir naujo pasaulio“ , kurią sudaro dvi dalys – Šančiuose ir Kauno paveikslų galerijoje. Šančių polliklinikoje – įvairiomis priemonėmis išreikštas asmeninių istorijų lydinys, kviečiantis susitvarkyti atmintį („Kaip ištaisyti savo istoriją“) o Paveikslinėje – tarpdisciplininis klausimas „Kaip atsikratyti savo istorijos“, tai yra, kaip mus ilguoju laikotarpiu veikia ideologija ir politikų retorika, kartu ir receptas nuo nostalgijos laikams, kai visi turėjo duonos ir darbo. Nostalgija, žinoma, žavinga, bet ne visada sveika, ypač prisimenant realią sovietų okupacijos kasdienybę.

Sonja Jo. Foto: Dainius Ščiuka

Sonja Jo. Dainiaus Ščiukos nuotr.

Serbai šios okupacijos nepatyrė, bet turėjo diktatorių Tito, o Jugoslavijos žlugimas, vykęs, kai Lietuva jau džiaugėsi atkurta Nepriklausomybe, privirė daug kruvinos košės Balkanuose. Todėl kalbai pasisukus apie tai, kad 2019 m. kaip tik minime Laikinosios sostinės šimtmetį ir bandome įvairiais būdais pasimokyti gerų dalykų iš neramaus, bet itin derlingo Kaunui tarpukario, Sonja sako, kad serbai tokio įkvepiančio „aukso amžiaus“ neturi. Istorija – skaudi tema pokalbiams, todėl tokia įdomi menui.

Egzotikos ieškantys „senosios“ Europos, o ir JAV gyventojai vis dar neretai – ypač kelionių kontekste – kalba apie kelis dešimtmečius nebeegzistuojantį Rytų bloką. Visgi, net ir būdami už uždangos, Balkanus juk matėme kaip užsienį su visomis šios sąvokos egzotikomis ir privalumais. Sonja džiaugėsi susitikimo su šančiškiais metu sutikusi vieną ypatingą pašnekovą – vyresnio amžiaus vyriškis jai papasakojo istoriją, kaip dar sovietų okupacijos laikais keliavo prekiauti į tuometinę Jugoslaviją ir uždirbo dolerių. O ieškant bendrumų tarp Baltijos ir Balkanų, menininkė pamini, kad lietuviai jai atrodo tokie patys atsipalaidavę kaip serbai. Čia jau komplimentas.

Apie savo meninės praktikos ateitį Sonja kalba optimistiškai, tai yra, mato didelę tokio projekto kaip „MagiC Carpets“ vertę ir įtaką būsimiems darbams, rezidencijoms, kelionėms. Malonu girdėti, kad lietuvių sumegztas (reveransas bienalės mamai tekstilei!) kilimas jau turi tarptautinę vertę. Gal tik kiek apmaudu, kad serbė savo, kaip menininkės, ateities nemato gimtojoje šalyje – visa tai, sako ji, dėl politinio klimato, valdžioje esančiųjų nesiskaitymo su žmonių vizijomis ir poreikiais. Tiesa, kurlink Sonją neš stebuklingas meno kilimas, ji dar nežino. Grįžusi namo iš Lietuvos visą vasarą ketina praleisti valtyje Savos upėje ir pamąstyti, ką veikti toliau. Tarp starto ir finišo, visai kaip mes Kaune, kur Nemune ėmė ir nutūpė iš praeities grįžusi „Raketa“. Šis greitaeigis komunizmo ir kapitalizmo lydinys irgi galėtų tapti meno kūrinio objektu, tiesa?

behance.net/JoSonja
bienale.lt

Gunars Bakšejevs
Dainiaus Ščiukos nuotr.

Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. birželio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Giedrė Milerytė-Japertienė: „Norėjau parodyti įvairų miestą“
„Norėjau parodyti įvairų miestą. Mes labai romantizuojame tarpukario Kauną, bet tai nebuvo tik „Metropolis“ ar Spaudos baliai“, – pasakoja...
Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
Šokio spektaklis „Paukščiai“ klaus: ar šiame pasaulyje veikia demokratija? (interviu)
Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, Vilniuje, „Kablys+Kultūra“ (Kauno g. 5), ir gruodžio 10 d., antradienį, Kaune, Kameriniame teatre (Kęstučio g....
Giedrė Milerytė-Japertienė: „Norėjau parodyti įvairų miestą“
„Norėjau parodyti įvairų miestą. Mes labai romantizuojame tarpukario Kauną, bet tai nebuvo tik „Metropolis“ ar Spaudos baliai“, – pasakoja...
Rolandas Kazlas: „Palata“ prabėga kaip ir visas žmogaus gyvenimas“
Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare jau dešimtmetį gyvuoja spektaklis „Palata“, į kurį bilietai išgraibstomi akimirksniu. Žiūrovai turbūt sutiktų, kad...
Barselonos „Sagrada Familia“ išnarpliojęs Alex Dobaño kviečia į seminarus Kaune (interviu)
Įsivaizduokime, kad Kaunas ir Kauno rajonas yra atviras, patogus ir draugiškas visiems, kad visi gali daryti tai, kas jiems...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia