Muziejaus trečiadienis. Muziejus visoks ir visiems!

Vis dažniau kalbama apie pokyčius muziejuose, o muziejų lankomumo didėjimas rodo, kad šie pasikeitimai buvo ir yra reikalingi bei neišvengiami. Atnaujintos ekspozicijos ir interaktyvios parodos neretai kviečia lankytojus ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir patiems įsitraukti bei visais pojūčiais patirti. Tačiau ką daryti tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali to padaryti? Ką unikalaus muziejuje gali patirti aklasis ar silpnaregis, jei įdomiausi, autentiškiausi eksponatai saugumo sumetimais yra paslėpti stiklinėse vitrinose? Kaip patekti į dominančią parodą antrame aukšte, jei negali, bijai ar tiesiog nemėgsti lipti laiptais? Įvairių specialių poreikių turi žmonės su negalia, šeimos su mažais vaikais, asmenys, leidžiantys laisvalaikį su naminiais gyvūnais, skirtingo išsilavinimo, amžiaus ar pomėgių žmonės.

Šiuolaikiškas muziejus yra atviras ir skirtas visiems. Tokį siekį išsikėlęs Kauno miesto muziejus kviečia apžiūrėti Tautinės muzikos skyriaus ekspoziciją, kuri jau yra pritaikyta platesniam lankytojų ratui. 2018 metų pabaigoje muziejus įvykdė Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą „Lietuvių tautinės muzikos ekspozicijos pritaikymas specialiųjų poreikių lankytojams“. Jo metu labiausiai buvo orientuotasi į ekspozicijos pritaikymą regos negalią ir autizmo spektro sutrikimus turinčius lankytojus, tačiau, įgyvendinus projektą, tapo akivaizdu – pritaikymo reikėjo visiems! Vieniems tai praplėtė galimybes, kitiems – akiratį ir bendrą supratimą.

Tautinės muzikos skyriaus ekspozicija buvo papildyta patogiai, visiems prieinamai, neaukštuose stoveliuose atvaizduotais taktiliniais, t. y. liečiamaisiais, patalpų planais. Kiekvienos salės planas yra pateiktas atskirai toje pačioje erdvėje, kuri atvaizduojama plane. Kam to reikia? Pirmiausia, akliesiems tokiu atveju nereikia visų muziejaus patalpų įsiminti iš karto, tad nėra be reikalo apkraunama atmintis, taip pat planuose lieka vietos pažymėti kliūtis bei specialiai pateiktos informacijos taškus. Kitas aspektas yra aktualus ne tik akliesiems, bet ir gana nemažam ratui žmonių, ypač autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims – tai erdvės prisijaukinimas. Tiek žvilgsniu aprėpiant, tiek liečiant patalpos ribas ir kontūrus, galima nusiteikti neskubėti, priprasti prie ekspozicijos išdėstymo, išvengti kartais nepatogaus netikėtumo. Na, o jei tokių poreikių žmogus neturi, jis visgi skatinamas būti erdvėje, atviroje visiems – priimti, suprasti, pastebėti kitus ir bendrauti.

Tautinės muzikos skyriaus ekspozicija, papildyta taktiliniais patalpų planais. A. Gervickaitės nuotr.

Tautinės muzikos skyriaus ekspozicija, papildyta taktiliniais patalpų planais. A. Gervickaitės nuotr.

Stiklinė sienelė, pažymėta originaliu, ryškiu ornamentu. A. Gervickaitės nuotr.

Stiklinė sienelė, pažymėta originaliu, ryškiu ornamentu. A. Gervickaitės nuotr.

Šiais laikais kiekvienas sau prieinamu būdu gali rasti reikalingos informacijos internete, neiškėlęs kojos iš namų. Tad akivaizdu, kad muziejuje, pavyzdžiui, akliesiems, labiausiai reikia ne teksto, ne informacijos, pateiktos Brailio raštu, o pojūčių, patirčių, tiesioginio kontakto su pristatomu objektu ar pasakojimu. Brailio raštas tokiu atveju tampa tik maža pagalbine priemone: ekspozicijoje Brailio raštu yra pateikti garso įrašų paaiškinimai, pagrindinė informacija apie eksponatus, taip pat paveikslėliai, kaip antai apie laikotarpį ir idėjas pasakojantys kanklių dekoro elementai ant kanklių korpuso yra nutapyti, tad aklajam pasiekiami tik taktiliškai juos atvaizdavus stende.

Ieškota galimybių neregiams paaiškinti kanklių dydžių, formų, stygų medžiagiškumo įvairovę. Tačiau tam, kad žmogui tai būtų išties įdomi patirtis, visi šie dalykai buvo ne nupasakoti Brailio raštu, bet pagamintos ryškiausių eksponatų pavyzdžių kopijos. Kanklių, lamzdelių, birbynių, skrabalų, įvairių barškinamųjų ir žvanginamųjų liaudies instrumentų įvairovė pateikta natūraliausiu ir paprasčiausiu būdu – atkartojant juos ir leidžiant žmonėms jais groti, liesti, žaisti, džiaugtis. Tiek aklieji, tiek regintieji gali patirti tuos pačius dalykus, tiesiogiai nagrinėdami eksponuojamas instrumentų kopijas. Tai leidžia žmonėms pajusti ir muzikos instrumento formą, garsą, medžiagos faktūrą, kvapą ir t. t. Šis džiaugsmas tikrai nekenkia greta po stiklu eksponuojamiems seniausiems ir vertingiausiems instrumentų originalams.

Atvirai ir visiems prieinamai eksponuojamos išskirtinių eksponatų kopijos. A. Gervickaitės nuotr.

Atvirai ir visiems prieinamai eksponuojamos išskirtinių eksponatų kopijos. A. Gervickaitės nuotr.

Svarbiausia ir įdomiausia informacija akliesiems pateikiama ne tik Brailio raštu, bet ir iškiliais ornamentais, atvaizduojančiais esmines instrumentų ar jų dekoro formas. A. Gervickaitės nuotr.

Svarbiausia ir įdomiausia informacija akliesiems pateikiama ne tik Brailio raštu, bet ir iškiliais ornamentais, atvaizduojančiais esmines instrumentų ar jų dekoro formas. A. Gervickaitės nuotr.

Kartais užtenka visai nedaug – ne galvoti, kaip išrasti dviratį, o tiesiog būti atviriems. To ir linkime.

Foto 5 Foto 6

Projekto „Draugystė veža“ dalyviai. „Draugystė veža“ nuotr.

Projekto „Draugystė veža“ dalyviai. „Draugystė veža“ nuotr.

Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos ekspozicija atvira visiems ir yra pritaikyta žmonėms su negalia. Kviečiame apsilankyti muziejuje L. Zamenhofo g. 12, Kaunas. Skyriaus ekspozicija veikia antradieniais–penktadieniais nuo 10.00 iki 18.00 val., šeštadieniais – nuo 10.00 iki 17.00 val.

O jei nerandate bendraminčių, su kuriais norėtumėte apžiūrėti muziejų, registruokitės į specialią nemokamą ekskursiją rugpjūčio 1 d., 11 val. Registracija telefonu – (8 37) 422 295. Ši ekskursija labiausiai skirta regėjimo negalią turintiems asmenims, tačiau tinka ir visiems kitiems. Vietų skaičius ribotas.

Projekto „Lietuvių tautinės muzikos ekspozicijos pritaikymas specialiųjų poreikių lankytojams“ vadovė – l. e. Tautinės muzikos skyriaus vedėjos pareigas Daiva Morkūnienė

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
Muziejaus trečiadienis. Mylimiausias Nijolės darbas
Šiandien Muziejaus trečiadienio rubrikoje – dėmesys kolegoms. Spalis oficialiai paskelbtas pagyvenusių žmonių mėnesiu, tad šį kartą kalbiname edukatorę Nijolę Jurkuvienę,...
Muziejaus trečiadienis. Tuoktuvės Vytauto bažnyčioje per 1924 metų Kalėdas
Tarp naujai gautų Kauno miesto muziejaus eksponatų – gausus vertėjo, literatūros kritiko Viktoro Jocaičio šeimos archyvas. Keletas laiškų paliečia...
Muziejaus trečiadienis. Mačiūno konservai ir Žilinsko detektyvai
Šįkart rubrikoje šeimininkauja Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, turintis saują naujienų apie du savo – ir viso Kauno – herojus....
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
Muziejaus trečiadienis. Mylimiausias Nijolės darbas
Šiandien Muziejaus trečiadienio rubrikoje – dėmesys kolegoms. Spalis oficialiai paskelbtas pagyvenusių žmonių mėnesiu, tad šį kartą kalbiname edukatorę Nijolę Jurkuvienę,...
Muziejaus trečiadienis. Tuoktuvės Vytauto bažnyčioje per 1924 metų Kalėdas
Tarp naujai gautų Kauno miesto muziejaus eksponatų – gausus vertėjo, literatūros kritiko Viktoro Jocaičio šeimos archyvas. Keletas laiškų paliečia...
Muziejaus trečiadienis. Mačiūno konservai ir Žilinsko detektyvai
Šįkart rubrikoje šeimininkauja Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, turintis saują naujienų apie du savo – ir viso Kauno – herojus....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia