Muziejaus trečiadienis. Vasarojam! Artistų atostogos ir Romualdo Džiugo šaržai

Vasarą, jei ji tikrai vasariška, norisi pasinerti į vėsų jūros ar ežero vandenį, pasimėgauti šaltu gėrimu, suvalgyti porciją ledų arba bent prigulti pavėsyje… Nesvarbu, ką rodo termometras – šįkart Kauno miesto muziejus „Muziejaus trečiadienio“ rubrikos skaitytojams siūlo praskleisti uždangą į asmeninį tarpukario teatro muzikų gyvenimą ir pasidomėti jų vasaros atostogomis. Kartu pristatome obojininko Romualdo Džiugo (1908–1992) šaržuose įamžintus teatro artistus ir jų pomėgius.

Štai kaip vasaros atostogas 1928 ir 1933 metais leido Valstybės teatro artistai ir ką apie tai pasakojo meno savaitraščiui „7 meno dienos“. 

Teatro dailininkas Vladas Didžiokas dėl geresnio žūklės laimikio žadėjo net šv. Mišias užpirkti, tačiau beveik ištraukęs „poros dėsėtkų kilogramų lydį“ pažado atsisakė ir žuvį prarado („lydys – cvinkt – ir atsikabino. Juokų Dievas nesupranta – aš tik pajuokavau, o Jis…“). Solistas Antanas Sodeika koncertavo JAV ir „neigė“ „sausąjį įstatymą“, dailininkė Olga Dubeneckienė atostogas leido ir dekoracijų bei kostiumų eskizus piešė Palangos kopose, o dainininkė Vladislava Grigaitienė – Juan les Pins kurorte Pietų Prancūzijoje, iš kurio kokosų riešutų važinėjo į Nicą, o ledų – į Kanus. Beje, šis kurortas 1928 metais buvo labai populiarus tarp teatralų – jame lankėsi ne tik Vladislava Grigaitienė, bet ir dainininkas Aleksandras Kutkauskas, dirigentas Mykolas Bukša, teatro direktorius ir diplomatas Jurgis Savickis, baleto šokėjai Pavelas Petrovas, Olga Malėjinaitė ir daugelis kitų. Režisierius Borisas Dauguvietis žurnalistui skundėsi svečių, kurie vakarais „blogai ant kojų stovėjo“, gausa ir vietų juos paguldyti trūkumu. Jis, priaugęs svorio ir jau būdamas 102 kg, sakėsi esąs „nei tai gaidžio, nei tai vištos svorio“ sportininkas. Kipras Petrauskas? Jis atostogas leido Rapale, Berlyne, Ženevoje ir žiūrėjo futbolą („gerai gyvatės žaidžia“). O režisierius Konstantinas Glinskis tvarkėsi Linksmadvario dvare, kur „valgydamas ridikėlius svajojo apie geresnę ateitį“. 

1933 metais artistai dažniau atostogavo Lietuvos miškuose ir prie ežerų. Kipras Petrauskas medžiojo ir žvejojo, vasaros  laiką dalijo tarp Kauno, Palangos, Rygos ir tėviškės – Ceikinių. Borisas Dauguvietis prisipažino supratęs nesąs „nei artistas, nei režisierius, nei pedagogas, nei žurnalistas, o paprastas kaimo bernas“, nes pjauti žydinčius dobilus, tvarkyti pūdymą, kinkyti arklį jam yra didžiausia laimė. Varėnos miškuose laiką leido solistas Ipolitas Nagrodskis, Zarasų krašte žvejojo dramos artistai Jadvyga Oškinaitė, Kazys Juršys, Juozapas Siparis, Tytuvėnuose – Antanas ir Stasys Sodeikos („pagavau trijų kilogramų leščių“). Pianistas ir dirigentas Leiba Hofmekleris lakstė motociklu Palangoje ir už greičio viršijimą mokėjo baudas policijai. Daugybė artistų poilsiavo „lietuviškame Tel Avive“ – Kulautuvoje: solistai Vladislava Grigaitienė („gyvenau madniam kurorte, Kulautuvoj“), Aleksandras Kutkauskas („žaidžiau tenisą, du „gamaku“ tarp pušų pasikabinęs, nes aikštelės ten nėra“), Chanonas Šulginas („maudžiaus ir gaudžiau foreles Skriptavos upelyje“). Užsienyje atostogas leido Vincė Jonuškaitė („vasarą praleidau Londono teatruose, Viduržemio jūrėse ir karštam Tripolyje, Afrikoje“), Karlsbado kurorte lankėsi Konstantinas Glinkis („beje, Berlyne teko susidurti su hitlerizmo atmosfera. Vokiečiams aš pasirodžiau per juodas ir mane palaikė ne ariškos kilmės sutvėrimu“), Paryžiuje – Marija Lipčienė. Pasitaikė ir liūdnesnių prisipažinimų, kaip Jono Būtėno („Su tuščia kišene niekur neišvažiuosi. Palanga buvo čia pat, užu Karmelitų“). 

Deja, nieko negalime papasakoti apie Romualdo Džiugo vasaras. Šio ilgaamžio muzikanto, pedagogo ir šmaikščių šaržų kūrėjo pavardė pirmą kartą pasirodo mokinių sąrašuose leidinyje „Valstybės muzikos mokykla 1920–1930“ (1930) ir iškilmingo (Vytauto Didžiojo) Kauno Valstybės muzikos mokyklos mokinių koncerto programoje, kur penktakursis P. Šuberto klasės mokinys R. Džiugas atliko Heinrich Griebel Introdukciją ir variacijas op. 2 ir kartu su J. Lechavičiumi (fleita), P. Vencevičiumi (klarnetas),  L. Vilkausku (valtorna) ir I. Buršteinu (fagotas) atliko August Klughart Kvintetą op. 79, sukurtą 1898 m. (1)

Romualdas Džiugas. Autoportretas (šaržas). XX a. II p.  Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Autoportretas (šaržas). XX a. II p.  Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Smuikininko Ruvimo Stenderio šaržas. 1936 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Smuikininko Ruvimo Stenderio šaržas. 1936 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Baleto šokėjo Eugenijaus Bandzevičiaus šaržas. 1939 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Baleto šokėjo Eugenijaus Bandzevičiaus šaržas. 1939 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Dar besimokydamas jis pradėjo groti Valstybės teatro orkestre, vėliau Radiofono orkestre ir prie teatro orkestro pulto grojo iki 1982 metų – beveik visą gyvenimą. 1939 metais pradėjo dėstyti Kauno konservatorijoje (2) – pakeitė Paulių Valterį Robertą Schubertą (3). R. Džiugas dėstė iki 1957 metų, parengė studiją „Apie obojaus išvystymo raidą“ (1948). Tarp jo mokinių – K. Biliūnas, P. Stepulis, S. Domarkas, J. Rimas, V. Kertenis, A. Jagminas ir kiti. 

Romualdas Džiugas. Dainininko Stasio Sodeikos šaržas. 1938 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Dainininko Stasio Sodeikos šaržas. 1938 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Kontrabosininko Antano Masaičio šaržas. 1962 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Kontrabosininko Antano Masaičio šaržas. 1962 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Studentų V. Jakimavičiaus, J. Rimo ir P. Kavaliausko šaržas. 1964 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Studentų V. Jakimavičiaus, J. Rimo ir P. Kavaliausko šaržas. 1964 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Ir čia ne visi R. Džiugo talentai! Dar jis buvo kino aktorius. Beje, tai ne visai tiesa, bet pajuokauti galima. Tiesiog sovietmečiu šmaikštuolis Lietuvos konservatorijos dėstytojas R. Džiugas pateko į kino kroniką „Tarybų Lietuva“ Nr. 41 (1963, rež. L. Maculevičius) kaip „antrasis talentas“, kurioje buvo nufilmuota Kauno dirbtinio pluošto gamyklos statyba, Prienų r. „Švyturio“ kolūkio gyvulių fermos vadovo palydos į pensiją, Kubos delegacijos vizitas į Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklą, stambiaplokščių namų kvartalo statyba Vilniuje, Verkių gatvėje, „Tautų draugystės“ hidroelektrinė prie Drūkšių ežero, Kauno radijo gamyklos profilaktoriumas prie Kauno marių ir Maskvos „Cirkas stadione“ gastrolės Kaune su jūros liūtais, merginomis su ruoniais baseine ir dresuotomis meškomis.

7.

Romualdas Džiugas. Smuikininko Stasio Gliaudelio šaržas. 1965 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Romualdas Džiugas. Smuikininko Stasio Gliaudelio šaržas. 1965 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Kauno miesto muziejaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
kaunomuziejus.lt

(1) Šiame koncerte dalyvavo geriausi Valstybės muzikos mokyklos mokiniai – programą galite pamatyti ekspozicijoje „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“ Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namuose, K. Petrausko g. 31.

(2) 1933 metais Valstybės muzikos mokykla tapo Konservatorija.

(3) Paulius Walteris Robertas Schubertas 1923–1924 darbavosi Klaipėdoje, nuo 1924 m. grojo Valstybės teatro orkestre, nuo 1927 m. Valstybės muzikos mokykloje. (Valstybės muzikos mokykla 1920–1930, Valstybės muzikos mokyklos leidinys, 1930 m.) P. W. R. Schubertas taip pat buvo įamžintas R. Džiugo šaržuose, tiesa, ne iš pačios geriausios pusės.

Muziejaus trečiadienis. Baltijos kelias istorinėje perspektyvoje
Šią savaitę rubrikos „Muziejaus trečiadienis“ skaitytojus Kauno miesto muziejus kviečia paminėti itin gražią ir svarbią sukaktį – Baltijos kelio...
Muziejaus trečiadienis. Restauratoriams visi daiktai brangūs vienodai
„Aš esu smalsi ir man viskas patinka“, – sako šio „Muziejaus trečiadienio“ herojė restauratorė Laima Statkienė, savo darbo kabinete...
Muziejaus trečiadienis. „Undinė“ ir Lietuvos boulingo pradžia
Šių metų kovo mėnesį Kaunas neteko vieno iš savo simbolių – laisvalaikio centro „Undinė“, kuris vos atsidaręs 1993 m....
Muziejaus trečiadienis. Daugiau nei 3000 liaudies „dievukų“
Šįkart rubrika „Muziejaus trečiadienis“ kviečia apsilankyti vietoje, kuri išties atvira visiems, bet… ne visi apie tai žino. Tereikia savo...
Muziejaus trečiadienis. Baltijos kelias istorinėje perspektyvoje
Šią savaitę rubrikos „Muziejaus trečiadienis“ skaitytojus Kauno miesto muziejus kviečia paminėti itin gražią ir svarbią sukaktį – Baltijos kelio...
Muziejaus trečiadienis. Restauratoriams visi daiktai brangūs vienodai
„Aš esu smalsi ir man viskas patinka“, – sako šio „Muziejaus trečiadienio“ herojė restauratorė Laima Statkienė, savo darbo kabinete...
Muziejaus trečiadienis. „Undinė“ ir Lietuvos boulingo pradžia
Šių metų kovo mėnesį Kaunas neteko vieno iš savo simbolių – laisvalaikio centro „Undinė“, kuris vos atsidaręs 1993 m....
Muziejaus trečiadienis. Daugiau nei 3000 liaudies „dievukų“
Šįkart rubrika „Muziejaus trečiadienis“ kviečia apsilankyti vietoje, kuri išties atvira visiems, bet… ne visi apie tai žino. Tereikia savo...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia