„MagiC Carpets“. Tūkstantis ir viena magiškų kilimų istorija

Apie magišką arba skraidantį kilimą dažnas greičiausiai girdėjo dar būdamas vaikas, devintą valandą nulis nulis vakare gulėdamas pataluose ir klausydamas mamos ar tėčio sekamos pasakos apie dangų skrodžiančus princą Huseiną, Aladiną, Kapitoną Stormfieldą arba Kvailelį Ivaną, Babos Jagos apdovanotą tuo pačiu magišku kilimu, kuriuo, jei tik pasakoriai tėvai būtų galėję, mus pačius mieliau būtų nuskraidinę ne į didingas Persijos ar slavų žemes, o greitkeliu tiesiai į Sapnų karalystę.

2017 m. Kauno bienalės iniciatyva magiški kilimai pakilo iš pasakų knygų puslapių ir tapo ketverius metus truksiančiu tarpkultūriniu trylika Europos šalių jungiančiu „MagiC Carpets“ projektu. Jis, atvirkščiai nei prieš miegą sekamos pasakos, ne migdo, o budina. Platformos idėja – suteikti galimybę kylantiems menininkams keliauti į kitus Europos kampus ir ten dirbti su vietinėmis bendruomenėmis, gvildenant nemenko kalibro opius identiteto, teritorijos ir bendruomenės klausimus. Tokius, kaip viešų vietų įprasminimas, dialogas tarp dažnai apsnūdusios senosios kartos ir jaunuomenės, miesto erdvėje išlikusių ir jautrią istorinę vertę laikančių vyrių klibinimas ir tvėrimas naujam etapui, taip priverčiant senovinius reliktus atgimti ir efektyviai funkcionuoti dabarčiai. „MagiC Carpets“ teigia, kad menas šiais laikais prarado prabangą būti tik dekoratyvus – dabar jis tarnauja didesniems ir prasmingesniems užmojams įgyvendinti, o projekte dalyvaujantys menininkai, keliaujantys į naujas, neištirtas šalis, gauna progą į vietos bendruomenės gyvenimą ir problemas pažvelgti iš šalies, per skirtingos kalbos, kultūros, tikėjimo barjerus ir, juos įveikus, kartu imtis kūrybos.

Agnės Abromaitytės nuotr.

Agnės Abromaitytės nuotr.


Liepos 3 d. Kauno menininkų namuose vyko metinis projekto aptarimas. Anglų kalba čia skambėjo su gruzinišku, itališku, latvišku, lietuvišku, austrišku, vokišku, čekišku, rumunišku, airišku, portugališku ir kroatišku akcentais. Įvairių šalių atstovai pasakojo, ką rezidencijose pavyko nuveikti per antruosius projekto gyvavimo metus.

Kaip sukurti erdvę, kurioje menininkams taptų lengviau įsilieti į bendruomenę? Kaip į bendruomenę aktyviai įtraukti miesto gyventojus? Kaip apibrėžti, suburti ir suformuoti tikslinę grupę, su kuria reziduojantis menininkas dirbtų? Kaip išlaikyti bendradarbiavimą tarp besisvečiuojančių ir vietinių kūrėjų ir padrąsinti vietinius menininkus vėliau kurti savarankiškai, o ne tik padėti atvykėliams? Kokia gali būti ilgalaikė nauda iš trumpalaikio menininko apsilankymo? Tokie esminiai klausimai nuskambėjo projektui įsibėgėjant, o atsakymų ieškota dialogo tarp reziduojančio menininko ir vietos bendruomenės būdu.

Viena iš „MagiC carpets“ gvildenamų temų – miesto teritorijos ir jos ribų klausimas. Italijos ir Latitudo bendruomenės atstovė Giulia Pardini pristatė Romoje reziduojančių menininkų šveicaro Yves Mettler ir portugalės Patricia Geraldes idėjas. Atsižvelgdami į problematišką Romos priemiesčių Laurentino 38 ir Corviale kasdienybę, menininkai sukūrė „Flowing Cities“ architektūrinį konceptą, kuris remiasi ne į realius, materialius pastatus, o į tai, kas neapčiuopiamo slypi už jų – miesto legendas, pasakojimus ir tradiciją.

Abu Romos rajonai – ant finansinės, socialinės ir politinės krizės ribos, gyvenvietėse prastai išplėtota infrastruktūra, kai kur neveikia pašto, banko paslaugos, buksuoja viešojo transporto sistema. Dauguma rajonų gyventojų – darbininkai, susiduriantys su finansiniais keblumais. Be to, opi tampa narkotikų problema, akademinis jaunimo neaktyvumas, mokyklos nelankymas.

Corviale rajono pašonėje stūkso milžiniškas, apleistas pastatas, vietinių vadinamas Serpentone  (liet. „gyvatė“), kuris pagal pirminį projektą turėjo atlikti prekybos ir verslo centro funkciją, tačiau, pabaigus statybas, į pastatą nelegaliai ėmė kraustytis žmonės.  Dabar Serpentone yra tapęs namais daugiau kaip 700 šeimų, daugelis butų yra nelegaliai gyvenami.

Vietinių gyventojų teigimu, būtent Serpentone kadaise sustabdė stiprų vėją, pūtusį iš pietvakarių ir grasinusį Romai galingu škvalu. Būtent apie tai ir yra „Flowing Cities“ idėja. Menininkė Patricia Geraldes atsisakė vien neigiamų asociacijų, susirangiusių aplink rajoną, ir workshopų serijos metu kvietė Carviale gyventojus dalintis savo prisiminimais ir momentais, susiijusiais su gyvenimu vaiduoklio pašonėje. Pildėsi dienoraščiai, memuarai, piešiniai ir koliažai. Projektas buvo pavadintas „1 kilometro ilgio istorija“ir susjungė megapolio centrą su riba, senuosius gyventojus ir jaunimą, idėją su realybe.

Yves Mettler, architektas, savo darbe fokusavosi ties šiuolaikinėmis miesto struktūromis ir jų gyvavimu laikmečių sankirtoje bei nagrinėjo, kaip tas pačias erdves mato miesto senbuviai ir jaunimas.  Reziduodamas Romoje, Laurentino 38 rajone, Yves praleido daug laiko Pontedincontro asociacijoje, teikiančioje su edukacija, akademine veikla susiijusią pagalbą, alternatyvias erdves jaunimui ir vaikams iš Laurentino 38 rajono. Yves vaikus skatino atkreipti dėmesį į savo aplinką ir tai, kokią įtaką ji turinti jauniems gyventojams. Panašu, kad tokio žingsnio reikėjo – vaikai negalėjo atsakyti net į klausimą, kokios spalvos yra kaimyninis pastatas priešais Pontedincontro centrą, matomas kasdien. Architektas, siūlydamas vaikams gilintis į savo aplinką, kartu suponavo, kad nuo jų pačių ir priklauso, kokia ta aplinka bus ateityje.

Agnės Abromaitytės nuotr.

Agnės Abromaitytės nuotr.


Teritorinius klausimus nagrinėjo ir Rumunijoje, Slon kaime rezidavę režisieriai – serbų kilmės Vojin Ivkov ir čekas Michal Kindernay. Slon gyvenvietė kalnuose, anot Rumunijos „MagiC Carpets“ kuratorės ir Meta Cultural Foundation atstovės Raluca Elena Doroftei, nėra itin supažindintas su kultūra. Rodydama rezidencijos nuotraukas, Raluca nepraleido ir arklių bei karvių kaimenių vaizdų: „Tai irgi didelė dalis mūsų bendruomenės“.

Michal Kindernay savo darbe ir apsistojo prie natūralių, kasdieniškų Slon kaimelio procesų tyrinėjimo. Režisieriaus kamera buvo nukreipta tiek į Slon žmones, vietinius ūkininkus ar keleivius, tiek į gamtą – gyvulius bei vabzdžius, kurie tapo finalinio menininko projekto – filmo „Insection“ – dalimi.

Vojin Ivkov tuo tarpu susidomėjo vietinių bendruomene, tradicija ir vykstančiu pokyčiu. Dauguma rumunų, gyvenančių kaimuose, taip pat ir Slon, yra linkę kraustytis į miestus. Paklausus vietinių vaikų apie jų ateities ambicijas, dauguma jų svajose per daug neišsiplėčia ir teigia, kad suaugę norėtų „dirbti restorane, žaisti futbolą arba išvykti iš Rumunijos ir bandyti tapti aktoriumi“. Menininkas, reziduodamas bendruomenėje, bandė atrasti santykį tarp senosios, jaunosios kartos ir jas jungiančios žemės. Per tradicines kaimo vaikų ir senolių dainuojamas dainas Vojin sukūrė bendrą Slon kaimo vaizdą. Trumpametražis filmas „Elephant songs“ – apie Slon (slon serbų kalboje reiškia dramblį) gyvenančias kartas, jų bendrus ir skirtingus siekius bei virsmus.

Norėdami vietiniams vaikams atidaryti kūrybos duris, režisieriai sukūrė workshopų seriją, kurios metu vaikams dėstė mobiliojo kino pagrindus – pasitelkdami jau turimus resursus, Vojin ir Michail išdėstė, kad kiekvieno turimas telefonas turi daugiau galios, nei sugauti pokemoną.

Lietuviškos trispalvės spalvų kilimas nusileido Folkstone, Jungtinėje Karalystėje. Ten, Folkestone Fringe platformoje rezidavo vilnietė Aistė Jančiūtė, aktyviai nagrinėjusi žmogaus ir miesto identiteto sąjungą. Blankindama ribą tarp fizinės svorio būsenos ir to, kaip žmogų slegia psichologinis krūvis, Aistė naudojo erdvės, tekstūros, žmogaus ir miesto keliamus pojūčius. Žmogiškos juslės, pagrindinis dėmuo menininkės projekte „Inside The Laboratory of Senses WEIGHT“, svorio sąvoką padėjo išnagrinėti fiziškai, psichologiškai ir filosofiškai, taip padedant surasti savo žmogiškąjį identitetą situacijose, kuriose empirinis savęs suvokimas yra kontroliuojamas, nulemiamas aplinkos.

Šių metų „MagiC Carpets“ atstovės Kaune – kroatų menininkė Ana Kovačić ir serbė Sonja Jo. Po Kauno Bienalės „PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT“ stogu kūrėjos nagrinėjo žmogiškuosius ir istorinius transformacijos, kismo procesus ir ieškojo panašumų tarp jų palikto pėdsako Lietuvoje ir menininkių gimtose šalyse. 

Ana Kovačić, įkvėpta Lietuvos zoologijos profesoriaus Tado Ivanausko, ryšį pastebėti stengėsi tarp dviejų nuolat nerimstančių ir migruojančių – paukščių ir žmonių. Projektu „Migruojančios rūšys – judėjimo apmąstymai“, išsidėsčiusiu trijose Kauno vietose – autobusų stotyje, T. Ivanausko Zoologijos muziejuje ir jo sodyboje Obelynės parke instaliacijų bei video formatais Ana norėjo atkreipti dėmesį į tiek Kroatijoje, tiek Lietuvoje vyraujančią tendenciją palikti tėvynę dėl solidesnio finansinio savęs realizavimo svetur. Anos Kovačić kūrinys Kaune svečiuosis iki rugsėjo 29 dienos.

Sonja Jo, Kaune rezidavusi mėnesį, nagrinėjo ideologinio 1990 m. Lietuvoje braškėjusio lūžio paliktus pėdsakus, savo prizme pasirinkusi bene didžiausią kapitalą krovusio pramoninio Šančių rajono pukšėjusių fabrikų darbuotojų perspektyvą. Diskutuodama ir atgaivindama šančiškių prisiminimus, Sonja rišo mazgus tarp galingos politinės ideologijos ir jos įtakos žmonių gyvenimui ir kasdienybei – nors jos gimtoji Serbija sovietų okupacijos nepatyrė, panašius atgarsius kėlė diktatoriaus Tito valdymo metai bei Jugoslavijos žlugimo šaliai palikti randai. Menininkės projektas „Be griuvėsių nebus ir naujo pasaulio“ gyvas instaliacijos pavidalu, o jos papasakotą Šančių istoriją galima išgirsti Šančių poliklinikoje bei Kauno paveikslų galerijoje.

Plačiau apie Sonjos viešnagę taip pat galima paskaityti birželio mėnesio „Kaunas Pilnas Kultūros“ numeryje, kurio skaitmeninę versiją rasite čia.
Daugiau informacijos apie abiejų menininkių darbus: www.bienale.lt.

Agnės Abromaitytės nuotr.

Agnės Abromaitytės nuotr.


Tretiesiems projekto metams iškelti klausimai bei tikslai – ryšio stiprinimas su potencialia bendruomene bei menininku, komunikacijos tobulinimas, platesnis auditorijos ratas bei projekto programa, įkvėpta tiesioginių visuomenės poreikių ir norų. Dar po metų bus matyti, kokie vėjai ir kur neš menininkų kilimus ir kokios istorijos bus nuaustos. 

Aukštesnis skrydis virš visų trylikos projekte dalyvaujančių šalių antrųjų metų projektus, sumanymus bei idėjas – magiccarpets.eu/news, taip pat – instagram.com/magiccarpets.eu.


Agnė Abromaitytė

Integruoto šokio teatro meno vadovė: „Visuomenė susideda iš įvairių žmonių, o tai turėtų atsispindėti ir kultūroje“
Nuoširdžios šypsenos, apsikabinimai ir gebėjimas išreikšti save man visada primena apie žmogišką šilumą ir norą dalintis. Ir net ne...
Fluxus konservai – Paveikslų galerijos dovana „Maisto bankui“
Gruodžio 18 d., trečiadienį, 16 val. Paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16) kviečia į akciją, kurios metu lankytojų sunešti...
Švedijos ambasadorė: „Vienas iš mūsų šalies vyriausybės tikslų – sustabdyti smurtą prieš moteris“
Kauno technologijos universitete (KTU) atvirą paskaitą „Lygybė apsimoka: lyčių lygybė Švedijoje ir feministinė užsienio politika“ skaičiusi Švedijos Karalystės ambasadorė...
„Romuvoje“ – jaukios švieselės ir šventinis „Komedijų klubas“
Jau trečiąjį sezoną Kauno kino centras „Romuva“ kviečia nuotaikingai pratęsti šventes pačiame jaukiausiame „Komedijų klube“. Gruodžio 27–30 dienomis žiūrovai...
Integruoto šokio teatro meno vadovė: „Visuomenė susideda iš įvairių žmonių, o tai turėtų atsispindėti ir kultūroje“
Nuoširdžios šypsenos, apsikabinimai ir gebėjimas išreikšti save man visada primena apie žmogišką šilumą ir norą dalintis. Ir net ne...
Fluxus konservai – Paveikslų galerijos dovana „Maisto bankui“
Gruodžio 18 d., trečiadienį, 16 val. Paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16) kviečia į akciją, kurios metu lankytojų sunešti...
Švedijos ambasadorė: „Vienas iš mūsų šalies vyriausybės tikslų – sustabdyti smurtą prieš moteris“
Kauno technologijos universitete (KTU) atvirą paskaitą „Lygybė apsimoka: lyčių lygybė Švedijoje ir feministinė užsienio politika“ skaičiusi Švedijos Karalystės ambasadorė...
„Romuvoje“ – jaukios švieselės ir šventinis „Komedijų klubas“
Jau trečiąjį sezoną Kauno kino centras „Romuva“ kviečia nuotaikingai pratęsti šventes pačiame jaukiausiame „Komedijų klube“. Gruodžio 27–30 dienomis žiūrovai...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia