Čiurlionio kelias, arba milijonas varnelių ant Č

Paskutinę pavasario savaitę per Lietuvą nuvilnijo nacionalinis kultūros kelias – „Čiurlionio kelias“. Jo pristatymo renginiai vyko miestuose, kuriuose yra gyvenęs, veikęs, kūręs, mylėjęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,  kuriuose galite aplankyti menininko įkvėptus, jo kūrybą aktualizuojančius objektus. Tai pirmoji tokia iniciatyva, besidriekianti 487 km ir jungianti Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą. Tokius kultūros kelius turi ir mielai mina vokiečiai, ispanai, daugelis kitų tautų ir šalių, kai kuriais galima atpėdinti ir iki Lietuvos – Kaune galite aptikti piligrimams kryptį žyminčias Šv. Jokūbo kriaukles. O Lietuvoje kol kas tik pradedam žiūrėti plačiau nei savivaldybių ribos ir muziejų skyrių durys.

Kodėl tai svarbu ir įdomu kaip tik dabar, nuo Čiurlionio mirtie prabėgus daugiau nei šimtui metų? Vis dar ilgėjant vakarams ir randantis daugiau progų ilgoms ar trumpoms atostogoms? Na, yra taip, kad inovacijoms, naujienoms, unikaliems sprendimams, netikėtiems ėjimams, karštiems renginiams laiko skiriame kiekvieną mielą dieną. Norime to ar nenorime. O va žengti kažkieno jau pramintais takais – ne visada. Ne visada atrodo verta, ne visada ir bepastebi juos, kai aplink tiek tavo dėmesio siekiančių dirgiklių. Todėl pasibuvimas su vis dar didžiausiu mūsų menininku Čiurlioniu – dieną, dvi, gal net savaitę, juk paskaičiuota, kad kelią sudaro apie milijoną žingsnių – gali tapti ne tik idėja šeimos išvykai, bet ir priežastimi pagaliau sustoti ir įvertinti, kurie dirgikliai iš tiesų verti tavo nervų.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1875 m. rugsėjo 22 d. gimė dabartinėje Varėnoje, vargonininko šeimoje. 1911 m. balandžio 10 d. mirė Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Kaunas nebuvo itin svarbus miestas jo gyvenime (istoriškai patvirtinti yra, atrodo, vos du jo apsilankymai čia), bet tarpukariu miesto įgytas Laikinosios sostinės lėmė, kad didžioji regimosios Čiurlionio kūrybos dalis saugoma būtent čia. Bet ne tik kūryba juk grindžiamas „Čiurlionio kelias“.

Būtent dėl to Kaune – septynios kelio stotelės. Nemaža tikimybė, kad visose jau esate buvę, tik gal ne visas sietumėt su kompozitoriumi ir dailininku. Pradėkim nuo to, kodėl, kaip teigia dokumentai, Čiurlionis dukart lankėsi Kaune, gubernijos pakraščio mieste-tvirtovėje. Pirmąjį kartą teko tai padaryti atvežant antrąją lietuvių dailės parodą, antrąjį, greičiausiai, išvežant. Taigi pirmoji kelio stotelė – Kauno geležinkelio stotis į kurią 1908 m. turėjo atbildėti menininkas su savo meile Sofija. Tuomet – jau nebeegzistuojanti Adamčiko progimnazija, kurioje ir įvyko minėtoji paroda. Pastatas stovėjo netoli dabartinės Kauno miesto savivaldybės (Laisvės al. 96), pamatyti galima bent jau atminimo lentą.

Keliaujam toliau. Į kurį kalną pirma norit – Pelėdų ar Aleksoto? Pradėkim nuo pastarojo  – kol išsiruošit, gal jau veiks funikulierius. Čia, dabartinės apžvalgos aikštelės vietoje, tais pačiais 1908 m. Čiurlionis su Sofija Kymantaite grožėjosi miesto panorama ir Nemunu, pasprukę iš Antrosios lietuvių dailės parodos atidarymo. Aš irgi nemėgstu atidarymų, tad apie šią apžvalgos aikštelę nuo šiol pamąstysiu dažniau.

Ar atsivesite čia savo Sofiją, o gal Mikalojų? ČDM nuotr.

Ar atsivesite čia savo Sofiją, o gal Mikalojų? ČDM nuotr.

Pelėdų kalnas – laikinosios Čiurlionies darbų galerijos vieta. Galerija ir Kauno meno mokykla tarpukariu  iškilo tuomet dar Ąžuolų kalne, čia netruko namelį pasistatyti skulptorius Juozas  Zikaras, meno mokyklos teritoriją pelėdomis apjuosė Vincas Grybas. Galerija veikia ir šiandien, ji – Kauno kolegijos žinioje, čia vyksta ir nebūtinai studentų parodos. Užeiti galite net su augintiniu. O Čiurlionio darbai vėliau nukeliavo žemyn į patį Kauno centrą.

Laikinoji, bet amžina. Kaip ir Kaunas. ČDM nuotr.

Laikinoji, bet amžina. Kaip ir Kaunas. ČDM nuotr.

Taigi tik dabar siūlau aplankyti žinomiausią ir didžiausią„Čiurlionio kelio“ objektą, jo vardo nacionalinį muziejų, paskutinį architekto Vladimiro Dubeneckio darbą, statytą visų piliečių ir net Amerikos lietuvių lėšomis, lyg karūna puošiantį Kauną vienoje istoriškai svarbiausių ir kultūriškai turtingiausių jo ašių – V. Putvinskio gatvėje. Beje, visai netoli, Maironio gatvėje – ir dar viena stotelė, su pačiu Čiurlionio asmeniu bendra daug neturinti. Tai – tarpukariu iškilęs vienas miesto vietoženklių, Lietuvos bankas. II Pasaulinio karo metu banko seife buvo saugoma dalis M. K. Čiurlionio paveikslų, kuriuos, deja, apgadino potvynis. Bet dabar metas į muziejų.

Kelio pristatyme antradienį, popietinei saulei šildant M. K. Čiurlionio galerijos Kaune vitriną, dalyvavo ir menininko palikuonys – vieną kelio stotelių, memorialinį Sofijos Čiurlionienės butą-muziejų su sūnumi Džiugu iki šiol prižiūrinti Dalia Zubovaitė-Palukaitienė (fotoistoriją iš šio buto-muziejaus galite rasti žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ š. m. vasario numeryje ir internete), ir Rokas Zubovas. Jis, atrodo, apie prosenelį ir šio kūrybą, kurią prilygino svarbiausiai mūsų kultūros arterijai (kaip Nemunas – Lietuvai), šnekėtų valandų valandas, pertraukose paskambindamas Čiurlionio kūrybos ar užleisdamas vietą prie mikrofono profesoriui Vytautui Landsbergiui. Pastarojo kalboje teko išgirsti puikių detalių, kurios tikrai galėtų papildyti „Čiurlionio kelią“. Tai kad ir Kauno geležinkelio tiltas, kurį savo prisiminimuose aprašė Čiurlionis – kartu su broliu jis Nemunu į Jurbarką plukdė Šv. Roko paveikslą, ir tiltas buvo pirmasis objektas, pasufleravęs, kad Kaunas jau beveik čia pat. Profesorius, kalbėdamas apie Čiurlionio prasmę tada ir šiandien, sudėliojo visus taškus ant i – tiksliau, varneles ant č. Nepacituosi jau dabar, bet jei turėsite kada progą paklausyti, kaip jis kalba apie Čiurlionį, nepraleiskite.

Rokas Zubovas. ČDM nuotr.

Rokas Zubovas. ČDM nuotr.

Profesorius Vytautas Landsbergis, žinoma, buvo ir vienas „Čiurlionio keliui“ skirto koncerto dalyvių. Skambėjo ne tik Čiurlionis, bet ir šiuolaikinė lietuvių kompozitorių muzika. ČDM nuotr.

Profesorius Vytautas Landsbergis, žinoma, buvo ir vienas „Čiurlionio keliui“ skirto koncerto dalyvių. Skambėjo ne tik Čiurlionis, bet ir šiuolaikinė lietuvių kompozitorių muzika. ČDM nuotr.

Kol kas Čiurlionio kelionė prasideda ir baigiasi Lietuvoje. Bet ar galima mąstant apie jo palikimą mintimis nelakioti po Peterburgą, Varšuvą, Leipcigą? Tad kelio tiesėjų mintyse jau rezgami tolimesni etapai. Pirmiausia 2020 – 2021 m. bus plėtojama kelio kultūrinių paslaugų sistema, sudaroma ir vykdoma dabar veikiančių muzikos festivalių ir konkursų pagrindu bendroji veiklų ir specialiųjų renginių programa. Tikimasi, kad po kelerių metų tai bus Rytų ir Vidurio Europos kultūros kelias, sujungsiantis Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją. O 2025-aisiais – ir 150-osios Čiurlionio gimimo metinės.

P.S. Kviečiu skaityti ir prieš gerus metus žurnale „Kaunas pilnas kultūros“ publikuotą straipsnį „Čiurlionio kodas“, kuriame buvęs ilgametis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis atskleidė daugybę istorijų apie Čiurlionio darbų keliones po artimąjį ir tolimąjį užsienį, prieš ir po Nepriklausomybės atkūrimo. Visai tinka ir prie naujausio, 2019 m. birželio žurnalo numerio temos – „Vojažai“. Kaip, beje, ir pats „Čiurlionio kelias“.

P.P.S. Dar šiek tiek užkulisinės informacijos apie nematomą, bet svarbų darbą ir jo bendradarbius: „M. K. Čiurlionio nacionalinio kultūros kelio kūrimą ir plėtros programą koordinuooja Lietuvos  muziejų asociacija, kartu su LR Kulttūros ministerija subūrusi kultūros ir meno institucijas, kurios visus metus vykdo Čiurlioniui skirtas kultūrinės atminties ir meninės skaidos programas. Šiai bendrai veiklai susijungė Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia (kartu su Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriumi), Varėnos r. savivaldybė ir Kultūros centras, Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų miesto muziejus bei M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys); M. K. Čiurlionio namai Vilniuje bei Nacionalinė dailės galerija (Lietuvos dailės muziejaus padalinys), Kauno miesto savivaldybė ir Kaune veikiantis Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Rietavo savivaldybė ir Oginskių kultūros istorijos muziejus, Plungės r. savaivaldybė ir Žemaičių dailės muziejus, Palangos miesto savivaldybė su Kurorto muziejumi ir Palangos gintaro muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys). Visi šie kultūrinio lankymo ir meno renginių organizavimo objektai taip pat vykdo šviečiamasis programas, kurios aktualizuoja gausias Čiurlionio atminties vietas tų objektų apylinkėse (pvz. kūrėjo atminties ir kūrybinioį kvėpimo vietas Druskininkuose iki Raigardo slėnio ir Liškiavos)“.

ciurlioniokelias.lt

Gunars Bakšejevs

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuotraukos

Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Renginių ciklas Australijos lietuviui V. Kazokui atminti užsuks ir į Kauną 
V. Kazokas gimė 1919 m. Mečiūnų kaime (Kapčiamiesčio valsčiuje). Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m....
Kauno menininkų namuose kelionę po Lietuvą baigia videomeno peržiūrų ciklas
Penktadienį, spalio 25 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) vyks videomeno peržiūros „Blyksniai“. Tai lietuvišką...
Kaune – paskaita „Diagnozė: dizaino veterinarija“
Praeitą savaitę lietuvių kilmės medicinos dizaineris Girius Antanaitis Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro kvietimu „Titanike“ surengė atvirą paskaitą...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Renginių ciklas Australijos lietuviui V. Kazokui atminti užsuks ir į Kauną 
V. Kazokas gimė 1919 m. Mečiūnų kaime (Kapčiamiesčio valsčiuje). Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m....
Kauno menininkų namuose kelionę po Lietuvą baigia videomeno peržiūrų ciklas
Penktadienį, spalio 25 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) vyks videomeno peržiūros „Blyksniai“. Tai lietuvišką...
Kaune – paskaita „Diagnozė: dizaino veterinarija“
Praeitą savaitę lietuvių kilmės medicinos dizaineris Girius Antanaitis Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro kvietimu „Titanike“ surengė atvirą paskaitą...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Muziejaus trečiadienis: „Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“
Paskutinę pavasario savaitę per Lietuvą nuvilnijo nacionalinis kultūros kelias – „Čiurlionio kelias“. Jo pristatymo renginiai vyko miestuose, kuriuose yra gyvenęs, veikęs, kūręs, mylėjęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis,  kuriuose galite aplankyti menininko įkvėptus, jo kūrybą aktualizuojančius objektus. Tai pirmoji tokia iniciatyva, besidriekianti...
Daugiau
Globoja
Leidžia