
„Patackas“ yra žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ tinklalaidė, kurios epizodai skirti paliesti tai, kas ne visuomet telpa į spaudos puslapius ar apskritai raides. Pirmojo „Patacko“ herojumi tapo poetas Gintaras Patackas, supratingai pažiūrėjęs į idėją tinklalaidę praminti jo pavardę. Dėkojame ir jau sveikinamės su antruoju svečiu.
Donaldas Kajokas (g. 1953) mano, kad jei kam pavyktų išaiškinti poezijos paslaptį, ateitų pasaulio pabaiga. Pats Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos – ir daugybės kitų, įskaitant 1995 m. „Poezijos pavasario“ laurus už knygą „Drabužėliais baltais“ ir visą jūrą įvertinimų už 2012 m. išleistą romaną „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“ – laureatas jau kuris laikas yra atsidėjęs prozai, bet tikrai ne dėl to, kad būtų tą paslaptį įminęs. Visgi gali būti, kad paties D. Kajoko magija – tame, kad jam visai nesvarbu, ką galvoja kiti jo kartos rašytojai.
Man daug svarbiau, ką aš galvoju.
Apie žaibus, Rytus, juodraščius, nebeegzistuojančią bohemiškąją saviguodą ir tai, kad nereikia nieko keisti, su svečiu kalbasi Algirdas Šapoka. Klausantis rodosi, kad ten, kur ir devyni Londono rūkai pasiklystų, bet iš tiesų ir VDU Menų fakulteto garso įrašų studijoje. Antruoju tinklalaidės „Patackas“ epizodu simboliškai baigiame gegužę, kurios tema žurnale „Kaunas pilnas kultūros“ šiemet – poetai. Žurnalą galite pasklaidyti radę mieste (visuomet – Kauno menininkų namuose) ar internete.
Titulinė nuotr. – Algimanto Aleksandravičiaus. Portretų serija „Fotografuota redakcijoje „Metai“, Vilnius, 2019 m. gegužė
„Patacko“ partneris: