Muziejaus trečiadienis. Sveiki, Kosakovskiai!

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Kauno technologijos universiteto biblioteka jau ne pirmą kartą kviečia publiką geriau pažinti grafų Kosakovskių giminę ir turtingą  jų palikimą. Neseniai muziejuje atidaryta grafų bibliotekai skirta paroda paslaptingai pavadinta „Po Naktikovo ženklu“. Apie ją – juos – šį trečiadienį ir pasakoja jungtinė muziejaus ir bibliotekos darbuotojų kompanija..

Kosakovskiai (Kasakauskiai, Kasakauskai) – garsi XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK), o XIX a. pr. – Lietuvos bajorų giminė. Kilo iš Mazovijos (pirmtakai Korvinai čia atsikėlė apie XIII a. pr. iš Panonijos (buvusi Romos imperijos provincija). Herbas pavadintas pagal kaimo Slepowrony (liet. Naktikovai) pavadinimą. „O tasai varnas, virš kryžiaus ir pasagos nešantis herbinį signetą, tarsi išreiškia principus, tikėjimą, riteriškumą ir aristokratišką garbę, sergstimą ir perduodamą iš kartos į kartą.“

1764 m. Mykolas Kosakovskis nusipirko Vaitkuškio dvarą iš Vilniaus gurguolininko Mykolo Skorulskio. Po 1812 m. ūkį perėmė Stanislovas Feliksas Kosakovskis. Nuo 1862 m. dvarą valdė Stanislovo Felikso sūnus Stanislovas Kazimieras Kosakovskis. Jis dvarą rekonstravo, ir tuomet prasidėjo didingiausias Vaitkuškio klestėjimo laikotarpis, sukaupta didžiulė biblioteka bei meno kolekcija. Dvaras garsėjo ryšiais su žymiais pasaulinės literatūros atstovais. Aleksandra de Laval-Kosakovska  (1811–1886), gyvendama Vaitkuškyje, 1846–1858 m. susirašinėjo su prancūzų poetu ir rašytoju Alfredu de Vigny – vienu garsiausių romantizmo atstovu. Gerai pažinojo ir susirašinėjo su prancūzų rašytoju Onore de Balzaku (jo žmona Evelina Hanska – S. F. Kosakovskio teta). Į Vaitkuškį buvo atvykęs dailininkas, kompozitorius, intelektualas, ištikimas savo krašto patriotas Napoleonas Orda, gyvenęs ir kūręs Lietuvai sunkiais laikais – carų valdžios metais, taip pat tapytojas ir grafikas Elvyras Andriolis, kt. Gimtadienių bei kitomis progomis vykdavo mėgėjiški vaidinimai, buvo rodomi „gyvieji paveikslai“, į kuriuos įsitraukdavo ne tik šeimos nariai, bet ir svečiai.

Vaitkuškis buvo kupinas šeimos atminties. Didžiulėse ąžuolo spintose, kuriose nuo amžių buvo kaupiamas žinių lobynas, puikavosi vertingi krašto veikalai ir dokumentai: istorijos, religijos, filosofijos, politikos, meno veikalai bei grožinė literatūra lenkų, italų, rusų, prancūzų, anglų, vokiečių, lotynų kalbomis. Rūmų sienas puošė italų, lenkų dailininkų ir paties Kosakovskio paveikslų kolekcija.

Mirus S. K. Kosakovskiui, dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Eustachijus. Dvaras buvo nuomojamas. 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dvare apgyvendinti internuoti Lenkijos kareiviai. 1940 m. sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. 1941 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais naciai dvare įkūrė žydų getą, iš čia jie buvo varomi į Pivonijos mišką nužudyti.

IMG_8533 IMG_8525 IMG_8520

Dalis sukaupto kultūrinio meninio paveldo arba dingo pokario suirutės laikais, arba buvo išvežta į Rusijos muziejus, dalis dailės kolekcijos pateko į Lenkiją ir sudegė per Varšuvos sukilimą. Tik nedideli Vaitkuškio dvaro rūmų bibliotekos ir kitų rinkinių fragmentai pateko į muziejus ir valstybines bibliotekas. Nemažai knygų buvo išvogta. Archeologijos komisija, besirūpinanti dvaruose buvusių vertybių išsaugojimu, gavo Švietimo ministerijos leidimą atsirinkti vertingiausius archyvinius dokumentus. Taip į muziejų pateko dalis Kosakovskių kultūrinio palikimo, kuris ir eksponuojamas parodoje kartu su KTU bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugoma Kosakovskių kolekcija.

Parodoje eksponuojamos ir fotografijos iš tūkstančių S. K. Kosakovskio (1837 06 21–1905 11 04) įamžintų vaizdų – ši išskirtinė Lietuvos ir Lenkijos fotografijos istorijoje asmenybė nusipelno atskiro aptarimo. Garsios aristokratų šeimos palikuonis Vaitkuškyje sukūrė modernią ir gerai įrengtą fotografijos studiją. Nuotraukos iš Vaitkuškio studijos, sudėtos 65 albumuose, – tai unikalus Lenkijos ir Lietuvos XIX a. pabaigos istorijos, architektūros, mados ir kasdieninio gyvenimo liudijimas. Grafas Kosakovskis buvo žinomas dėl savo mokslinės (kanoniško lenkų heraldikos kūrinio „Kai kurių lenkų giminių istorinės genealoginės monografijos“ autorius), visuomeninės (Ukmergės prezidentas) bei kultūrinės (tarp kita ko, jis buvo vienas iš Varšuvos fotografijos draugijos įsteigėjų, Varšuvos dailės skatinimo draugijos įkūrėjas ir viceprezidentas) veiklos.

S. K. Kosakovskis buvo tradicinių pažiūrų aristokratas, tačiau žavėjosi demokratišku buržuazinės kultūros išradimu – šviesoraščiu. Priklausė mėgėjams, fotografuoti pradėjęs tik sulaukęs 57 metų, tačiau savo veiklą organizavo pagal profesionalios fotoįmonės standartus. Intensyviai fotografuodamas, per dešimtmetį sukaupė apie 8000 stiklo negatyvų, tačiau po mirties liko visiškai užmirštas, o jo milžiniškas fotoplokštelių rinkinys be pėdsakų dingo per Pirmąjį pasaulinį karą.

Grafas fotografavo įvairiose Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos vietovėse, bet daugiausia -Varšuvoje, kur gyveno žiemą, ir savo gimtajame Lietuvos dvare Vaitkuškyje, kur praleisdavo šiltojo sezono mėnesius. Netoli Ukmergės esantis Vaitkuškis tapo svarbiausia S. K. Kosakovskio kūrybos vieta. Čia 1894 m. grafas įsteigė laboratoriją ir ją pavadino Mėgėjiška fotostudija „Vaitkuškis“. Kasmet šioje dirbtuvėje būdavo pagaminama šimtai nuotraukų.

Ištisą dešimtį metų S. K. Kosakovskis fiksavo dvaro interjerus, apylinkes ir vietos gyventojus: šeimą, giminaičius, vaikų mokytojus, tarnus, Ukmergės apskrities dvarininkus, katalikų dvasininkus, laisvųjų profesijų atstovus, carinės administracijos pareigūnus, lietuvių valstiečius, žydų amatininkus, čigonus. Tai – kolektyvinis lokalios bendruomenės portretas.

Nors Vaitkuškio darbų apimtys prilygo nedidelės komercinės fotostudijos produkcijos mastams, nė vieno atspaudo S. K. Kosakovskis niekada nepardavė. Fotografijas jis kaupė savo albumuose arba dovanodavo giminaičiams, bičiuliams ir dvaro tarnautojams.

Fotografijos, atrinktos iš muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriaus, – unikalus grafo Stanislovo Kosakovskio palikimas. 65 albumai, kuriuose įklijuota per 6000 fotografijų, keli šimtai pavienių nuotraukų ir grafo sudarytas fotografijų registras į muziejų pateko 1927 metais. Nuotraukos sukurtos grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio. Jis, bendradarbiaudamas su Ukmergės fotografu Juozapu Krajevskiu, nuotraukas spausdino Vaitkuškio rūmuose įrengtoje fotolaboratorijoje.

IMG_8543 IMG_8544

Atrenkant nuotraukas parodai, išskirtinis dėmesys skirtas vaizdams, kuriuose vienokiu ar kitokiu būdu įamžintos knygos. Fotografijų su knyga priskaičiuojama per 200. Pasitelkiant knygą fotografijose kurtas apsišvietusio, apsiskaičiusio, išmintingo žmogaus įvaizdis. Knyga matoma pačiose įvairiausiose vietose ir situacijose: ji padedama ant stalelio, laikoma rankose užversta ar atversta – tiesa, fotografuojamojo žvilgsnis dažnai nukreiptas ne į tekstą, o į objektyvą. Bibliotekoje ne visada laikytasi rimties (tylu, kad net girdėti, kaip musė zvimbia), kuri būtina norint susikaupti skaitant ar užrašant prisiminimus. Čia pat šurmuliavo gyvenimas: buvo puošiama kalėdinė eglė, dengiami velykinių vaišių stalai, vyko teatrališkos scenos. Su knygomis rankose nufotografuoti ne tik grafo aplinkos žmonės, bet ir dvaro darbininkai, sodininkas, kaimiečiai.

Nėra detalesnės informacijos, kaip Kosakovskių knygos pateko į muziejaus biblioteką, tačiau galima nuspėti, kad jos atkeliavo kartu su 65 fotoalbumais, kuriuos 1927 m. iš Ukmergės, kur tuomet buvo saugoti giminės vertybių likučiai, Valstybės archeologijos komisija atgabeno į M. K. Čiurlionio galeriją.

25 leidiniai turi ekslibrisus ar Kosakovskių giminės antspaudus, kurie mums lengvai leidžia nustatyti knygų priklausomybę. Dauguma knygų kietais viršeliais, keletas tęstinių leidinių įrištos kartu, tad iš viso spaudinių, priskiriamų šiai giminei, muziejaus bibliotekoje yra 54 vienetai.

1934 m. Centrinis valstybės knygynas kelis šimtus grafams Kosakovskiams priklausiusių knygų ir rankraščių perdavė Universiteto bibliotekai. Kosakovskių kolekciją sudaro 171 knyga, 46 periodiniai leidiniai, 2 unikalūs rankraštiniai albumai ir genealoginis medis.

B-2905-1 D34880 D35175(1) D35175(2)

Kolekcijos chronologinės ribos apima XIX a. – XX a. pirmąją pusę, tačiau didžiąją jos dalį sudaro leidiniai, išleisti XIX a. Abu rankraštinius albumus grafai sukūrė XIX a. pirmoje pusėje. Daugiausia yra knygų lenkų kalba, kiek mažiau – prancūzų, o mažiausiai – vokiečių ir rusų kalbomis. Knygos apima įvairias temas – istoriją, teisę, politiką, religiją, meną ir kt., išskirtinę vietą užima lituanistika. Kolekcijoje vietą rado ir informaciniai leidiniai.

Kolekcija išsiskiria knygos ženklų įvairove: 3 superekslibrisai ([lot. super – virš + ekslibris] – antspaudas knygos viršelyje ar nugarėlėje, paprastai sudarytas iš knygos savininko herbo (arba jo motyvų) ir monogramos piešinio), 3 ekslibrisai ([lot. ex libris – iš knygų] – knygos nuosavybės ženklas, mažas popieriaus lapelis su grafikos kūriniu, savininko sukurti XIX – XX a. asmenvardžiu, dažniausiai klijuojamas ant knygos viršelio arba priešlapyje) ir 6 antspaudai, Taip pat randama autorių dedikacijų grafams, knygų nuosavybės įrašų ir kt. Keliose knygose gausu įklijų ar marginalijų – grafų ranka surašytų pastabų paraštėse.

Parodoje eksponuojami ir grafų Kosakovskių antspaudai bei giminės genealoginis medis (šilkas fotograviūra), saugomi muziejaus numizmatikos bei grafikos skyriuose.

Irena Peplovska užrašo St. K. Kosakovskio diktuojamus prisiminimus. Vaitkuskis, 1904

Irena Peplovska užrašo St. K. Kosakovskio diktuojamus prisiminimus. Vaitkuskis, 1904

Paroda veiks: 2019 05 16 – 2019 08 25

Parodos kuratorės Silvija Burokaitė, dr. Edita Korzonaitė, Vaida Sirvydaitė Rakutienė

Fotografijos iš ČDM ir KTU bibliotekos archyvų
ciurlionis.lt
ktu.edu

Muziejaus trečiadienis. Į kelionę su palapine ir muzika
Labai dažnai vasara neįsivaizduojama be bent vienos šeimos kelionės. Artimos ar tolimos. Ilgesnės ar trumpesnės. Tikriausiai ne taip ir...
Muziejaus trečiadienis. Švedai, Janonis ir „žvėriukai“, arba pietūs parodoje
„Popieriaus fabrikas naikinamas kartu su skolomis“, – tokia lakoniška antrašte pradėtas laikraščio „Kauno diena“ straipsnis 2005 m. birželio pradžioje....
Muziejaus trečiadienis. Solisto laiškas iš lagerio
Artėjant Gedulo ir vilties dienai – birželio 14-ajai, Kauno miesto muziejus rubrikos „Muziejaus trečiadienis“ skaitytojams siūlo susipažinti su žymaus...
Muziejaus trečiadienis. Kauno bienalė ir… Čiurlionis
Jau penktadienį, birželio 7 d. nuo Kauno geležinkelio stoties iki Kauno paveikslų galerijos vyks 12-osios Kauno bienalės atidarymas. Šių...
Muziejaus trečiadienis. Į kelionę su palapine ir muzika
Labai dažnai vasara neįsivaizduojama be bent vienos šeimos kelionės. Artimos ar tolimos. Ilgesnės ar trumpesnės. Tikriausiai ne taip ir...
Muziejaus trečiadienis. Švedai, Janonis ir „žvėriukai“, arba pietūs parodoje
„Popieriaus fabrikas naikinamas kartu su skolomis“, – tokia lakoniška antrašte pradėtas laikraščio „Kauno diena“ straipsnis 2005 m. birželio pradžioje....
Muziejaus trečiadienis. Solisto laiškas iš lagerio
Artėjant Gedulo ir vilties dienai – birželio 14-ajai, Kauno miesto muziejus rubrikos „Muziejaus trečiadienis“ skaitytojams siūlo susipažinti su žymaus...
Muziejaus trečiadienis. Kauno bienalė ir… Čiurlionis
Jau penktadienį, birželio 7 d. nuo Kauno geležinkelio stoties iki Kauno paveikslų galerijos vyks 12-osios Kauno bienalės atidarymas. Šių...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia