Muziejaus trečiadienis. Kauno (ne)laikinumai

Pamėginkite Kauną apibūdinti vienu, na, gerai, dviem žodžiais. Kaunas – lietuviškas miestas! Kaunas – krepšinio miestas! Kaunas – studentų miestas! Kaunas – žalias miestas! Kaunas – verslus miestas! Kaunas – modernizmo miestas! Kaunas – laikinoji sostinė!

Dažnai girdite šias frazes, ar ne? O ar kada susimąstėte, kas paskatino tokių įvaizdžių gimimą ir ar tam yra pagrindo? Mes, muziejininkai, šiuolaikinės Lietuvos žmonės, žvelgiame į praeities Kauną, norėdami atsakyti į klausimą, ar galime nuo dabarties miesto neatskiriamų vaizdinių užuominas rasti laikinosios sostinės dvidešimtmetyje?

Tuo lemtingu laikotarpiu, kai po Pirmojo pasaulinio karo, Vilnių užėmus bolševikams, o vėliau lenkams, Kaunas 1919 m. sausio mėnesį tapo laikinąja Lietuvos sostine. Lietuvos laikinajai vyriausybei persikėlus į Kauną miesto gyvenimas ėmė akivaizdžiai keistis: gerokai išsiplėtė Kauno teritorija, išaugo gyventojų skaičius, įsikūrė didžiausios pramonės ir prekybos įmonės, iškilo atskiri pastatai, kvartalai ir kompleksai. Visa tai darė didžiulę įtaką viso miesto įvaizdžiui bei kaunietiškos tapatybės formavimuisi. Svarbiausia, kad būtent šiuo metu atsirado daugybė itin šviesių asmenybių, kurios gerino laikinosios sostinės ir visos tarpukario Lietuvos įvaizdį. Nors žinia apie Vilniaus atgavimą 1939 m. spalio 11 d. buvo sutikta džiugiai, tačiau keltis iš laikinosios sostinės į nuolatinę neskubėta.

Taigi, remdamiesi tuo, kas išvardyta, kartu su jumis keliame klausimą: kaip šis dvidešimtmetis pakeitė Kauną? O gal laikinumo terpėje susiformavę dalykai išliko iki šiol? Apie Kauno praeitį ir dabartį pasvarstyti kviečiame apsilankius naujoje Kauno miesto muziejaus parodoje „Kauno ne(laikinumai)“, kuri atidaroma gegužės 18 d., per Muziejų naktį. O „Muziejaus trečiadienio“ rubrikoje norime pristatyti vieną iš parodos dalių „Kaunas – žalias miestas“.

Dar XIX a. viduryje pradėjus formuoti Naujamiesčio rajoną kartu pradėta rūpintis ir miesto parkų klausimu. Pagrindinė naujojo miesto gatvė – Nikolajaus prospektas (dab. Laisvės alėja) buvo sumanyta kaip bulvaras ir apsodinta liepomis bei tuopomis. Tuo metu Rusijoje buvo populiari pramogų parkų idėja, Vakarų Europoje jau beužleidžianti vietą kitoms pasilinksminimo vietų formoms, – pagal ją prie senosios gynybinės sienos suplanuotas miesto sodas, kuriame iškilo Miesto teatro pastatas.

XX a. pradžioje Kaunas buvo laikomas nedideliu miestu, „ištolo skęstas žaliumynuose ir turįs tokių gražių apylinkių“. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940) spaudoje neretai pabrėžiama būtinybė kauniečiams turėti viešųjų parkų pakvėpuoti grynu oru, kurio stigo „žemutiniame“ mieste. Tačiau tam trukdė daug kur ganomi gyvuliai bei, pavyzdžiui, mokamas įėjimas į Vytauto parką. Savivaldybė skubėjo skirti dėmesį švaros klausimui, pirmiausia Laisvės alėjos, vėliau kitų vietų, kurios pradėtos vertinti kaip prestižinės: reglamentavo gatvių tvarkymą, draudė arba ribojo gyvulių laikymą, vežimų transportą atskiruose rajonuose. Tačiau iki nepriklausomybės laikotarpio pabaigos kilo problemų su kanalizacija ir šiukšlėmis teršiamu upių vandeniu bei paplūdimiais.

Tiltas per Nemuną. Kaunas. XX a. 2 deš. KMM

Tiltas per Nemuną. Kaunas. XX a. 2 deš. KMM

4-ajame dešimtmetyje sklandė idėja suformuoti miestą iš rytų supančią ištisinę žaliąją juostą – nuo Vytauto kalno ąžuolyno ir Mickevičiaus slėnio (su 1938 m. atidarytu zoologijos sodu) iki Nemuno ir Aukštosios Panemunės kitapus. Pradėtos vertinti ne tik žaliųjų plotų rekreacinės, bet ir sveikatos gerinimo funkcijos: juose planuotos ir statytos ligoninės, sanatorijos. Tačiau susisiekimas su Pažaisliu, Kleboniškiu, Aukštąja Panemune buvo prastokas ir brangus, dėl to tolimesni paplūdimiai ir miškeliai buvo labiau prieinami turtingesnių miestiečių sluoksniui.

Studentų poilsis Ąžuolyne. 1929. KMM

Studentų poilsis Ąžuolyne. 1929. KMM

Taip pat buvo kuriami planai parkus įkurti užliejamoje Nemuno ir Neries santakoje (gojuje), Nemuno (žiemos uosto) saloje, iškelti Senąsias (Karmelitų) ir Vilijampolės kapines. Savivaldybė planavo parkus arba sporto aikštes ir darbininkų rajonuose: Vilijampolėje, Šančiuose, Aleksote (kalne netoli Marvelės), Žaliakalnyje („Brazilkoje“). Medžiais buvo apsodinami fortai.

Tad kviečiame užsukti į parodą,  kur galėsite pažinti Kauną ne tik kaip žalią miestą, bet ir Kauną, kaip krepšinio miestą, Kauną, kaip studentų miestą, Kauną – modernizmo miestą, Kauną – laikinąją sotinę ir, be abejo, Kauną – lietuviškiausią miestą.

Parodos atidarymas vyks jau gegužės 18 d. 18.00 val. Rotušės skyriuje (Rotušės a.15, Kaunas). Atidarymo metu parodos autoriai papasakos su kokiais iššūkiais jiems teko susidurti rengiant parodą bei kvies kartu paanalizuoti, kurie laikinosios sostinės laikotarpiu įsitvirtinę miesto tapatybės ženklai tapo neatskiriama Kauno dalimi.

Švęsdami ne tik Kauno miesto gimtadienį, bet ir tarptautinę muziejų dieną kviesime mažuosius lankytojus sudalyvauti muziejaus ir 200M2 rengiamose architektūrinėse edukacinėse dirbtuvėse „Miesto architektai”. Jų metu mažieji ir jų tėveliai galės susipažinti su žymiausiais tarpukario Kauno architektų darbais, kūrybos bruožais, išmokti atpažinti išskirtines detales jų projektuotuose pastatuose. Pasisėmus įkvėpimo iš žymiųjų architektų, savuosius sumanymus edukacinių dirbtuvių dalyviai galės realizuoti individualiuose projektuose. Dirbtuvės planuojamos dvejomis sesijomis: nuo 12 ir 16 val. (užsiėmimo trukmė iki 1,5 val.) Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu: kasa@kaunomuziejus.lt. Laiške nurodykite dalyvių skaičių ir vaikų amžių.

Apšilimas prieš parodos atidarymą – 23-oji Kauno istorijos konferencija. Tradiciškai organizuojama Vytauto Didžiojo universiteto Kauno istorijos centro šiemet ji vyks gegužės 16 d. Rotušės skyriuje (Rotušės a.15, Kaunas), 9.30–17.00 val. ir bus skirta Kauno kaip laikinosios sostinės fenomenui analizuoti.

Mokslininkai rinksis svarstyti ir įvertinti laikinosios sostinės statuso įtaką Kauno miesto raidai, jo daugiasluoksnės tapatybės formavimuisi ir kaitai. Konferencijos metu turėsite galimybę pasiklausyti tokių pranešimų, kaip: Kauno istorijos lūžiai – žvilgsnis į svarbiausius miesto raidos etapus (prof. dr. Jonas Vaičenonis), Erdvinio kapitalo teorija ir žvilgsnis į Kauno raidą nuo XVIII a. pabaigos iki tarpukario (prof. dr. Kęstutis Zaleckis), Vilniaus netekties ženklas: Kauno kaip laikinosios sostinės fenomenas 1919–1940 m. (dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė), Rinkimų kampanijos į Kauno savivaldybės tarybą: miesto plėtros aspektai (1918–1934) (prof. dr. Aistė Lazauskienė) ir daugelį kitų.  

Inga Puidokienė
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja

kaunomuziejus.lt

 

Muziejaus trečiadienis. Neriam į nakties vizijas pas M. Žilinską
Visi turime skirtingų vizijų. Visi vizijas suprantame skirtingai. Taigi šiemet per Muziejų naktį Mykolo Žilinsko dailės galerija kviečia visus...
Muziejaus trečiadienis. Architektas su kino kamera
Balandžio 8 d. netekome Žybarto Simonaičio – vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių. Šis architektas labai prisidėjo prie svarbių Kauno istorinių...
Muziejaus trečiadienis. Prijaukinti šešėliai Galaunių namuose
Daugelis žymųjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovą Paulių Galaunę žino kaip muziejininką, dailėtyrininką, bibliofilą. P. Galaunė turėjo...
Muziejaus trečiadienis. „Pas Naujalį nepabuvęs – mažai ko vertas“
Tikrasai gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio (Stasys Šimkus, 1934 m.) 2019-ųjų paskelbimas Juozo Naujalio metais įkvėpė...
Muziejaus trečiadienis. Neriam į nakties vizijas pas M. Žilinską
Visi turime skirtingų vizijų. Visi vizijas suprantame skirtingai. Taigi šiemet per Muziejų naktį Mykolo Žilinsko dailės galerija kviečia visus...
Muziejaus trečiadienis. Architektas su kino kamera
Balandžio 8 d. netekome Žybarto Simonaičio – vieno žymiausių Lietuvos architektų-restauratorių. Šis architektas labai prisidėjo prie svarbių Kauno istorinių...
Muziejaus trečiadienis. Prijaukinti šešėliai Galaunių namuose
Daugelis žymųjį Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovą Paulių Galaunę žino kaip muziejininką, dailėtyrininką, bibliofilą. P. Galaunė turėjo...
Muziejaus trečiadienis. „Pas Naujalį nepabuvęs – mažai ko vertas“
Tikrasai gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio (Stasys Šimkus, 1934 m.) 2019-ųjų paskelbimas Juozo Naujalio metais įkvėpė...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia