Mėnesio tema. Pavasariškai atlapaširdiška lyrikos žodžių sėja

„Dirbau Rašytojų sąjungoje, buvau jaunas. Norėjos pasiausti…“ – yra sakęs pirmasis „Poezijos pavasario“ laureatas ir šios nuo 1965 m. vykstančios šventės, seniausios Kaune, sumanytojas Justinas Marcinkevičius. Šiuos žodžius jis sakė Petrui Palilioniui, nepraleidusiam dar nė vienos tokios „pavasariškai atlapaširdiškos lyrikos žodžių sėjos“. Šį žodžių vainiką nupynė pats P. Palilionis leidinyje „…pradžioje buvo poetai…“. Buvo ir yra – yra daug ką papasakoti apie šį kultūrinį fenomeną, išplitusį jau ne tik po Lietuvą, bet ir lietuvių tankiau gyvenamose vietovėse kitur pasaulyje.

Tai vienintelis dalykas, sujungiantis visą šalį, joks kitas taip toli nesiekia ir neturi tokių gilių šaknų.

O kaip papasakoti? Čia žurnalui labai pagelbėjo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus (LRS KS) referentė Milda Kiaušaitė, į svetainę labiau nei darbo kabinetą primenančią erdvę Kauno menininkų namuose sukvietusi keturias asmenybes, be kurių „Poezijos pavasariai“ gal ir būtų buvę, bet ne tokie. Taigi pažindinamės: Petras Palilionis, 1980 m. „Poezijos pavasario“ laureatas, Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas, „Poezijos pavasario“ laureatų bibliotekėlės sumanytojas ir projekto vadovas, 1989–2009 m. LRS KS pirmininkas ir „Poezijos pavasario“ organizatorius, LRS KS tarybos narys; rašytoja Aldona Ruseckaitė, ne vieną dešimtmetį vadovavusi Maironio lietuvių literatūros muziejui, daugiausiai talkinančiam rengiant „Poezijos pavasarį“ Kaune, LRS KS tarybos ir LRS valdybos narė; Vida Jasaitytė, Kauno m. savivaldybės kultūros skyriaus darbuotoja, prisidėjusi prie daugelio „Poezijos pavasarių“ organizavimo; poetė Tautvyda Marcinkevičiūtė, 2013 m. „Poezijos pavasario“ laureatė.

1989 m. Poezijos pavasario laureatas Bernardas Brazdžionis ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis. Iš P. Palilionio asmeninio archyvo

1989 m. Poezijos pavasario laureatas Bernardas Brazdžionis ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis. Iš P. Palilionio asmeninio archyvo

Ši šventė – kasmetis didesnių ir mažesnių renginių ciklas, kurio kulminacija – vienąkart gyvenime vainikuojamo „Poezijos pavasario“ laureato šventė. Ir nors, išduoda pašnekovai, jaunesnieji LRS nariai neretai linkę pakritikuoti tradicijas ir net ąžuolų vainikus, kol kas nieko didingiau niekas nepasiūlė. „Kartais norime pakeisti dalykus, lyg norėtume pakeisti Velykas ar Kalėdas. Mus erzina tradicijos, kurių jau tiek nedaug likę ir tikrai nesunku iškentėti“, – šypsosi A. Ruseckaitė. Maironio lietuvių literatūros muziejus pagrindinio „Poezijos pavasario“ renginio estafetę perėmė atkūrus Nepriklausomybę. Iki tol daugelį metų laureatai būdavo vainikuojami Palemone, prie Salomėjos Nėries namų – šios poetės mirties 20-osios metinės sutapo su pirmuoju „Poezijos pavasariu“. Ir dabar žmonės klausia, kada gi pavasaris grįš į Palemoną.

Priežasčių virsmui buvo keletas, taip pat ir ideologinių. Bet buvo ir žemiškų, pavyzdžiui, ekonomiškai sunkus Lietuvai metas, kai net autobusų gauti buvo sudėtinga. Be to, P. Palilionis pamena, kad nuo tada, kai jo gyvenimas buvo susietas su „Poezijos pavasariu“, „Palemone kiekvienąmet išlaužydavo estradą, tvorą, prieš šventę reikėdavo remontuoti – galiausiai nebeapsimokėjo“.

S. Nėries palaikus perlaidojus iš Karo muziejaus sodelio į Petrašiūnų kapines, didžiuosius renginius bandyta perkelti prie Kauno pilies. Atvira erdvė nepasiteisino – triukšmas, nėra kur susiburti. 1996-aisiais, vainikuojant Kornelijų Platelį, pylė tokia liūtis, kad visa minia nuskubėjo slėptis į Maironio muziejų – čia ir grįžta kasmet. Ir nors A. Ruseckaitė nuo šio pavasario muziejui nebevadovauja, ji įsitikinusi, kad renginys bus vertas savo vardo. P. Palilionis tuoj pat suskumba girti rašytoją ir Vidą Jasaitytę (net pažada jai „Poezijos pavasario“ laureatės vainiką) už daugeliui nematomą juodą darbą, kurį moterys kasmet nudirba ruošiantis šventei. „Tiek to juodumo, vainiką nupini, kėdes sustatai. Pamatysit, kaip šiemet viskas bus gerai, nors Aldonos ten nė kvapo nebebus“, – juokiasi neseniai knygą apie Salomėją Nėrį „Padai pilni vinių“ išleidusi rašytoja. Dažnai į knygos pristatymo renginius Lietuvoje važinėjanti A. Ruseckaitė pastebi, kad „Poezijos pavasario“ publika keičiasi: „Štai buvau Anykščiuose, šiemet ten renginio nebus, nes nebesurenka klausytojų.“

Kalbai pasisukus apie šventės, o ir poezijos, literatų reikalingumą į rinkos ekonomiką orientuotai visuomenei, šviesesnių natų į pokalbį įlieja T. Marcinkevičiūtė: „Tai vienintelis dalykas, sujungiantis visą šalį, joks kitas taip toli nesiekia ir neturi tokių gilių šaknų. Kiekvieną kartą mes jo laukiame, truputėlį su nerimu, kokį eilėraštį skaitysime, kaip sutiks. Jis reikalingas, tas ryšys su klausytoju. Visą laiką dreba širdis.“ M. Kiaušaitė priduria, kad keičiasi ne poreikis, bet forma: „Nesutinku, kad humanitarų nebėra ir poetinio žodžio nebėra – pažiūrėkim, kokias minias sutraukia bardų festivaliai. Poezija veikė ir veikia įvairius žmones. Per tą patį „Poezijos pavasarį“ draugaujame su aktoriais, jie ateina, skaito, dainuoja. Šiemet jau trečią kartą vyks paroda „Mūzų sambūvis“. Poezija puikiausiai koreliuoja su skulptūra, tapyba, fotografija. Man atrodo, kad literatai neįkišę galvų į viešuosius ryšius, jie nelinkę reklamuotis, verčiau kurti ir tikėtis, kad kažkas pasistengs surasti ir įsiskaityti.“

Bernardas Brazdžionis 1989 m. Tėvynėje. Lanko Maironio lietuvių literatūros muziejų. Su Aldona Ruseckaite. Iš Aldonos Ruseckaitės asmeninio archyvo

Bernardas Brazdžionis 1989 m. Tėvynėje. Lanko Maironio lietuvių literatūros muziejų. Su Aldona Ruseckaite. Iš Aldonos Ruseckaitės asmeninio archyvo

Vieni įsimintiniausių metų „Poezijos pavasariui“, kaip ir visai Lietuvai, buvo 1989-ieji. Tuomet vainikuotas Bernardas Brazdžionis, šia proga į tėvynę grįžęs iš JAV. Su visa šeima. P. Palilionis pamena, kad bendravimas iš pradžių nebuvo lengvas: Bern. Brazdžionis atsisakė atlikti tuomet tradicinį veiksmą – S. Nėries pagerbimą. Pirmąkart šventės organizatoriumi tapęs P. Palilionis turėjo kaipmat sugalvoti naują planą, kad niekas neliktų įžeistas. Sugalvojo, pavyko, o nuo susirinkusios minios Bern. Brazdžionį saugojo Sąjūdžio tvarkdariai „žaliaraiščiai“.

Visai neseniai P. Palilionis simboliniu, vos 50-ies kopijų tiražu, išleido savo susirašinėjimus su Bern. Brazdžioniu, kuriuose įdomu patyrinėti bendravimo virsmą. Leidyba – didelė „Poezijos pavasario“ veterano aistra. Kasmet šventę pasitinka almanachas su geriausiųjų kūryba (T. Marcinkevičiūtė pastebi, kad pasibaigus šventei labai svarbu jį porą savaičių skaityti, kad pajaustum poezijos pulsą, o ir save jame surastum), o palydi P. Palilionio sumanytos „vaidilutės“ – laureatų kūrybos knygelės. Jų Kauno meno kūrėjų asociacija išleido jau 31, šiemet bus dar dvi.

„Poezijos pavasario“ laureatas paprastai renkamas už praėjusių metų kūrybą, žinoma, yra ir vainikuotų už viso gyvenimo nuopelnus – tarkime, Tomas Venclova, kuris prieš porą metų pasveikintas VDU Didžiojoje salėje (Maironio muziejus buvo remontuojamas). O tvarka yra pasikeitusi ne kartą. Pavyzdžiui, rinkdavo Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius iš Vilniaus pasiūlytų kandidatų. Dabar nominantus vertina pastarųjų penkerių metų laureatai – Tautvyda Marcinkevičiūtė kaip tik baigė savo kadenciją. Sako, nėra tekę pasigailėti dėl savo pasirinkimo, o ir nuomonės dėl to, kas pastaruoju metu buvo geriausias, neretai sutampa.

„Poezijos pavasaris“ Kaune, Pieno kombinate apie 1987 m. Iš kairės: Vladas Braziūnas, Algimantas Mikuta, Marcelijus Martinaitis, Juozas Nekrošius, skaitovas Laimonas Noreika. Onos Pajedaitės fotografija

„Poezijos pavasaris“ Kaune, Pieno kombinate apie 1987 m. Iš kairės: Vladas Braziūnas, Algimantas Mikuta, Marcelijus Martinaitis, Juozas Nekrošius, skaitovas Laimonas Noreika. Onos Pajedaitės fotografija

Popietės leitmotyvu, nors per langus plieskė saulė, tapo lietus. Kai tik kalba užeidavo apie įsimintinesnį renginį, istorija baigdavosi lietumi! Šiemet jis Lietuvoje net labai laukiamas, tad gal laureato pagerbimo šventės ir nesutrukdytų, o taptų reikalingu atgimimo – ne permainų – ženklu. Taigi ar lis gegužės 24-ąją Maironio sode?

kaunorasytojai.lt

Kotryna Lingienė
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. gegužės numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Žodžiui virstant trenksmu: sakytinio meno išdaigos čia ir svetur
Ką gali žodžiai? Būdami ne tik mūsų bendravimo pagrindu, jie pasitelkiami meninėje kūryboje, taip sukuriant ir vystant atskirus žanrus,...
Parodoje „Gilios upės teka tyliai“ – Lietuvos ir Japonijos tekstilės meno paralelės
M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12) rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17 val. vyks Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės...
Kauno paveikslų galerijai – Jurgio Mačiūno vardas? (Apklausa)
Žymiausio visų laikų kauniečio vardo galerija Kaune? Kodėl gi ne! Taip, mes kalbame apie Jurgį Mačiūną – Kaune gimusį...
„Kito kino“ ekrane – pašėlusi bitnikų kelionė po Ameriką
Bitnikai atvyksta į Kauno menininkų namus: platformos „Kitas kinas“ inicijuotas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ tęsia viešnagę KMN...
Žodžiui virstant trenksmu: sakytinio meno išdaigos čia ir svetur
Ką gali žodžiai? Būdami ne tik mūsų bendravimo pagrindu, jie pasitelkiami meninėje kūryboje, taip sukuriant ir vystant atskirus žanrus,...
Parodoje „Gilios upės teka tyliai“ – Lietuvos ir Japonijos tekstilės meno paralelės
M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12) rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17 val. vyks Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės...
Kauno paveikslų galerijai – Jurgio Mačiūno vardas? (Apklausa)
Žymiausio visų laikų kauniečio vardo galerija Kaune? Kodėl gi ne! Taip, mes kalbame apie Jurgį Mačiūną – Kaune gimusį...
„Kito kino“ ekrane – pašėlusi bitnikų kelionė po Ameriką
Bitnikai atvyksta į Kauno menininkų namus: platformos „Kitas kinas“ inicijuotas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ tęsia viešnagę KMN...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia