Kaunas be barjerų. Mokomės iš kaimynų

„Aš fondo veikla nusprendžiau užsiimti neapsikentęs“, – sako man Maciejus Augustyniakas, fondo „Polska Bez Barier“ („Lenkija be barjerų“) atstovas. „Na, kaip, kaip pradėjau – važiavau motociklu, patekau į avariją, atsisėdau į vežimėlį ir ėmiau žaisti regbį“, – tokiu pat tiesiu, bet ne stačiokišku tonu į pasiteiravimą, kaipgi ėmė kultivuoti man egzotišką sporto šaką – vežimėlių regbį – atsako Sławomiras Florkowskis. Trečioji iš keturių mano pašnekovų Anna Rutz atlaidesnė kvailiems, stereotipiniams ir, matyt, šimtąkart girdėtiems įžanginiams klausimams. Ji šypsosi ir pasakoja, kad visuomet buvo aktyvi, taigi ir dabar daro tai, kas ne tik įdomu, bet ir padeda kitiems. Šypsena dingsta tik tuomet, kai padavėja ją ignoruoja: sako, taip vis dar nutinka, jei prie stalo sėdi ir „standartiniai“ žmonės – tuomet personalas linkęs kreiptis į juos, lyg į globėjus. Bet ne apie globą pakalbėti mes čia susirinkome.

Su trijule mane supažindino Kaune jau sava besijaučianti organizacijos „Impact Foundation“ prezidentė Agata Etmanowicz, ugningoji auditorijų plėtros specialistė, su kuria žurnale prieš keletą mėnesių diskutavome apie mokymą ir mokymąsi. Agata, atrodo, yra moteris, gebanti išspręsti bet kokią problemą. Kuo didesnė, tuo rimčiau sprendžiasi – sveikas pyktis čia taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Ne menkesnį – empatija, kurios ši „Kaunas 2022“ įkurtos „Tempo akademijos“ esamiems ir būsimiems kultūros lauko profesionalams lektorė turi daugiau nei vidutinis kaunietis, lietuvis, o turbūt ir lenkas.

„Polska Bez Barier“ mokymai „Tempo akademijos“ studentams „Kaunas 2022“ biure

„Polska Bez Barier“ mokymai „Tempo akademijos“ studentams „Kaunas 2022“ biure

„Polska Bez Barier“ mokymai „Tempo akademijos“ studentams „Kaunas 2022“ biure

Kaip jau supratote, „Polska Bez Barier“ atstovai Kaune vedė dirbtuves kultūros įstaigų ir organizacijų atstovams. Mokymų tema – prieinamumas, o pradėta buvo nuo paties termino apibrėžimo, su juo susijusių iššūkių įvardijimo ir įsijautimo į juos. Bent trumpam, bent į keleto skirtingų negalių turinčių žmonių kasdienybę. Juk ta kasdienybė tiems, kuriems pritaikytas pasaulis, nepažįstama būtent dėl to, kad pasaulis nepritaikytas. Taigi kai žinai, kaip jaučiasi tave supantys žmonės, ir žinai keletą būdų, kaip spręsti jiems kylančias problemas, prieinamumo sąvoka tampa net labai aiški. Žinoma, iškart ir supranti, kad visų planetos barjerų viena stebuklinga formulė neišvers. Universalūs dizaino sprendimai egzistuoja tik popieriuje. Pirmiausia barjerus reikia griauti savo galvoje, o tada lengviau įveikiami bus ir, atrodo, niekaip neišsprendžiami pastatų (ypač – paveldo objektų) ar objektų dizaino bei renginių organizavimo klausimai. Daugelį jų „Kaunas pilnas kultūros“ nariai jau palietė kituose šio numerio straipsniuose, o ir mokymuose dalyvavę kultūros įstaigų atstovai jau grįžo pas kolegas. Taigi galbūt dar ne šį pavasarį, bet kokiais 2022-aisiais slenksčių ir barjerų Kaune bus mažiau.

„Polska Bez Barier“ nėra valstybinė institucija, taigi bendradarbiavimas su ja, pavyzdžiui, „pridavinėjant“ pastatą statybos inspekcijai, nėra privalomas, nors tai – viena pagrindinių fondo veiklos sričių. Tiesa, tikslingiau visiems būtų bendradarbiauti ne inspekcijos metu, o dar projektuojant. Ir tokiomis partnerystėmis fondas užsiima. Taip pat dirbtuvėmis, panašiomis į surengtas Kaune.

2018 12 19 (20)

„Polska Bez Barier“ mokymai „Tempo akademijos“ studentams „Kaunas 2022“ biure

„Polska Bez Barier“ mokymai „Tempo akademijos“ studentams „Kaunas 2022“ biure

Kaip Lietuvoje, taip ir Lenkijoje toli gražu ne visi nekilnojamojo turto vystytojai linkę papildomai ką nors daryti ar su kuo nors kalbėtis, tad privalomas rampas, liftus ar tualetus įrengia atmestinai. Diskutuodami apie to priežastis lyg ir sutariame, kad retai kada taip elgiamasi specialiai ar iš principo. Na, turėtum būti visiškas beširdis ir dar avantiūristas, gal net šioks toks kvailys, kad nepasinaudotum tau suteikiama galimybe pastatą – statomą naują ar prikeliamą seną – pritaikyti didesniam skaičiui žmonių. Visgi mano viltys dėl žmonijos netrunka bliūkštelėti prabėgus kuriam laikui nuo susitikimo su „Polska Bez Barier“ atstovais. Sumaniau mat paskaityti interneto komentarus po straipsniu, kuriame rašoma, kad „Žalgirio“ arenoje VIP vietos įrengtos vietų sirgaliams vežimėliuose sąskaita. Ir kad reikėtų šį nesklandumą ištaisyti. Taigi komentarų topas (kalba netaisyta).

 

„Pradeda užknisti tie neįgalieji su savo reikalavimais. Amžinai jiems visko visada mažai. Gal ir gerai, kad tokius naglus tipus jau pats dievas nuskriaudė.“

 

„Problema slypi pačių neigaliųjų galvose,amžinų nuskriaustųjų vaidmuo jiems patinka.“

 

„Išpūstas burbulas savireklamos tikslais…niekada neužpildytos vietos skrtos neigaliems ,svarbu parėkauti..“

 

Mano pašnekovų pyktis, skirtingai nei anoniminių komentatorių (iš tiesų sunku įsivaizduoti, kas galėtų taip parašyti – ar juokais, ar rimtai), nėra aklas. Jei toks būtų, matyt, nepakaktų jėgų vystyti fondo veiklai ir kasdien, žingsnelis po žingsnelio, atkakliai siekti tikslo, kuris yra globalus, nes nieko iš nieko neatima. Štai čia ir didysis paradoksas, priešingas energijos tvermės dėsniui. Gerindamas sąlygas, prieinamumą ir pasiekiamumą vieniems, negali to daryti kitų sąskaita. Tik va, vienu atveju tie „kiti“ yra absoliučiai laisvi rinktis bet kurią kitą vietą salėje, bare, viešbutyje ar pasaulyje, o kitu atveju izoliacija stiprėja, socialiniai įgūdžiai menksta, depresija gilėja. Juk kartais iki laimės trūksta tik pamatyti mėgstamą atlikėją, kuris atvažiuoja į festivalį tavo mieste. Bet ar daug pamatysi, kai prie scenos tyvuliuoja purvo jūra? Fondo idėja – guminiai kilimėliai, skirti palengvinti kelionę po festivalį „Orange Warsaw“ tiems, kurie vežimėliuose – patiko ir baltus konversus mėgstantiems lenkams.

Psichologinė pagalba žmonėms su negalia, praktiniai, gyvenimiški patarimai, galų gale išklausymas – svarbi fondo veiklos dalis. Jokios prievartos – jei žmogus nenori bendrauti, niekas jo netardys ir į gerklę patarimų negrūs. O visiems ir nereikia. Kiti gal net pyksta už afišavimąsi. Galiausiai juokiamės ir sutariame, kad nekokių žmonių yra visur. Pridėčiau, kad ypač ten, kur nereikia pasirašyti vardu ir parodyti veido.

Galiausiai fondo atstovai man suorganizuoja netipinę ekskursiją po viešbutį, kuriame susitikome. Beje, vieną geriausiai vertinamų Kaune. Jis iš tiesų geras ir patogus, bet ne visiems. Pavyzdžiui, norint patekti į žmonėms su negalia skirtą tualetą reikia pirmiausia paprašyt rakto registratūroje. „Taip elgiamės, kad kiti to tualeto neužimtų“, – teisinasi pribėgęs paslaugus darbuotojas, o mes juokiamės. Ta prasme, sočiai pavakarieniavęs viešbučio, kuriame gal net negyveni, restorane užsimanai į tualetą, nusigauni iki jo, o tada dar turi ieškoti registratūros. Beje, jos baro aukštis – toks, kad ne kiekvienas administratorius ir pamatys, kad prieš jį yra žmogus vežimėlyje. Sutikite, kai įsigilini į visiškai žmogišką situaciją, skamba absurdiškai. Ir neatrodo taip jau sudėtinga ją pakeisti.

 

polskabezbarier.org
kaunas2022.eu

Kotryna Lingienė
„Kaunas 2022“ archyvo nuotr.
Straipsnis publikuotas žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. kovo numerio rubrikoje „Kaunas 2022“

 

Mėnesio tema. Sveiki atvykę į Jurgio Mačiūno oro uostą 
  Sent Luisas turi Luisą Armstrongą, Roma – Leonardo da Vinčį, Lionas – Egziuperi, Belgradas – Teslą, Zalcburgas –...
„Flash Voyage“. Ieškai pasaulio, ieškai savęs, o grįžti į Kauną 
Jaunos psichodelinio roko grupės iš Kauno „Flash Voyage“ (Regimantas Visockis, Germanas Daškevičius, Karolis Pročkys ir Rytis Baranauskas) laukia viena...
„Performatyvi realybė“ skatino geriau pažinti save
Dvi moterys užsimerkusios ir apsikabinusios stovi pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje, kol priešais burzgiančio automobilio vairuotoja bando išsiaiškinti situaciją. Suglumusi...
Žmogiškasis faktorius kultūroje, arba nuo „paprasta“ iki „nerealu“ (Europos kultūros sostinės forumo apžvalga)
Daugiau empatijos, įsiklausymo ir atidumo, daugiau darbo ir pastangų ne projektų ataskaitoms, bet kokybiškoms patirtims. Daugiau žmogiškojo faktoriaus. Tokie...
Mėnesio tema. Sveiki atvykę į Jurgio Mačiūno oro uostą 
  Sent Luisas turi Luisą Armstrongą, Roma – Leonardo da Vinčį, Lionas – Egziuperi, Belgradas – Teslą, Zalcburgas –...
„Flash Voyage“. Ieškai pasaulio, ieškai savęs, o grįžti į Kauną 
Jaunos psichodelinio roko grupės iš Kauno „Flash Voyage“ (Regimantas Visockis, Germanas Daškevičius, Karolis Pročkys ir Rytis Baranauskas) laukia viena...
„Performatyvi realybė“ skatino geriau pažinti save
Dvi moterys užsimerkusios ir apsikabinusios stovi pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje, kol priešais burzgiančio automobilio vairuotoja bando išsiaiškinti situaciją. Suglumusi...
Žmogiškasis faktorius kultūroje, arba nuo „paprasta“ iki „nerealu“ (Europos kultūros sostinės forumo apžvalga)
Daugiau empatijos, įsiklausymo ir atidumo, daugiau darbo ir pastangų ne projektų ataskaitoms, bet kokybiškoms patirtims. Daugiau žmogiškojo faktoriaus. Tokie...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia