Vaidas iš „Bombos“. Žmogus, padėjęs kauniečiams atrasti muziką

Šeštadienio rytas. Su pašnekovu susitinkame išgerti kavos. Esame informuoti, kad Vaidas Jasinskas, kaip visuomet, atvyks dviračiu; jam nesvarbu, kad lyja. Lietuviškai pilkame fone artėja žmogus, kurio galvą gaubia didelės ausinės.

Apie Vaidą Jasinską internete beveik nerasite informacijos, nėra jo ir socialiniuose tinkluose. Pokalbio metu jis ir pats pripažįsta, kad šiuo metu yra „pogrindis“ ir anksčiau kitiems atsisakė duoti interviu. Nepaisant to, dauguma melomanų ir muzikantų, pradėjusių veiklą pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais, jį puikiai pažįsta. Tiesiog kaip Vaidą iš „Bombos“, tos legendinės įrašų parduotuvės. Tik istorija kur kas platesnė nei viena parduotuvė.

20190322-TBI_2644

Kada tau pradėjo rūpėti muzika?

Man buvo 12, gal 13 metų. Taigi labai seniai, nes dabar man jau 60. Tėvas iš Rygos parsivežė radijo imtuvą. Jo viršuje buvo patefonas, kurio nemažai klausydavosi ir tėvas, ir mano vyresnė sesuo. Po kurio laiko jis sugedo, bet aš nepasimesdavau – plokšteles sukdavau pirštu ir vis tiek klausydavausi. Buvo ir taip.

Vis dėlto sukinėjau kažkada radijo stotis ir skalės pabaigoje radau „Liuksą“. Buvo tokia kultinė stotis 8 dešimtmetyje. Ir išgirdau ilgą būgnų partiją, labai ilgą. Tęsėsi gal tris minutes, dešimt, niekaip nesustojo. Ten buvo „Deep Purple“ koncertinis įrašas. Niekada nebuvau nieko panašaus girdėjęs. Negalėjau patikėti – taip ir užsikabinau.

O kaip ta aistra susiformavo?

Tai, koks esu dabar, daugiausiai suformavo išvyka į Jungtinę Karalystę. Ta Londono scena, kur, atrodo, iš niekur, iš pabų viskas gimsta.

Ten pataikiau atvykti labai įdomiu metu. Kaip tik prasidėjo reivai, acid house, techno muzika. Būdavo, nežinodamas užtaikai įdomų klubą. Atstovėjom kažkada eilę, bilietas kainavo 10 svarų, o ten grojo „Eat Static“, „Transglobal Underground“, Andrew Weatherallas, net Paulas Oakenfoldas. Kažkokiam koridoriuje, šiaip neypatingoje vietoje.

Tuomet vieną pirmųjų singlų išleido ir „The Prodigy“. Einu kažkur centre, kabo vis vietomis nedideli plakatai. Juose skraidanti lėkštė ir tiesiog užrašas „Out Of Space“, jokio grupės pavadinimo. Tik vėliau jau ir radijas pradėjo transliuoti. Tai va, man teko šitą pradžią pamatyti realiu laiku.

Dar labai didelį įspūdį paliko mažų nepriklausomų firmelių, leidyklų veikla. Pavyzdžiui, tokia leidykla „Too Pure“. Vyko kažkur koncertas ir, žiūrim, groja ten toks jų naujas projektas „Seefeel“, o jį apšildo „Autechre“. Baras dvigubai mažesnis už šitą kavinukę. Įsivaizduok, pamatai kažkokią apšildančią grupę, o už kelerių metų jie jau pasaulinio lygio žvaigždės.

Kaip viskas klostėsi grįžus į Lietuvą?

Parskridom, grįžom į Kauną ir draugė pasiūlė eiti į „Trestą“. Buvo maždaug 1993–1994 m., rugsėjo pirmoji, ir aš sutikau Orestą Minderį. Jis prasitarė, kad ruošiasi atidaryti radijo stotį „Ultra Vires“, renka komandą, ir paklausė, gal noriu joje dirbti.

Anksčiau su Orestu buvau dirbęs kitoje stotyje – „Titanika“. Tai buvo pati nepriklausomo radijo pradžia. Studija buvo lyg kažkokiam bute Gedimino gatvėje, kur anksčiau veikė komjaunimo komitetas. Stovėjo mikrofonas, kelios juostinės magnetolos. Ir pats sėdėjai, tą laidą įrašinėjai, bandei pagauti viską į juostą iš pirmo karto.

Iš Jungtinės Karalystės parsivežiau daug įrašų, nemažai promo plokštelių, čia juk nieko panašaus nebuvo. Būtent tokią nišinę muziką, visokių mažų firmelių, sugalvojom pristatyti eteryje. Ir jie sutiko, davė eterio laiko. Laikiausi ten gal porą metų. Orestas pasikalbėjo su Tynta ir „Ultra Vires“ eteryje netrukus gimė laida „Indie & Trance“. Pirmoje laidos dalyje grojau labiau gitarinę, indie muziką, o antroje dalyje – naują, elektroninį, britišką garsą: house, techno ir kitokią elektroninę muziką.

Mano laida būdavo sekmadienį vakare. Mane labai domino naktiniai klausytojai, kurie naktimis gyvendavo. Buvo dvi merginos iš Garliavos, kurios skambindavo, prašydavo, klausdavo. Būdavo, kad net atsiunčia man tuščių kasečių, kad ką nors įrašyčiau. Kas savaitę už dyką bent kokias penkias kasetes išsiųsdavau. Iki šiol turiu krūvą laiškų. Net miksų gaudavau. Tie dalykai, kuriuos atrasdavau, kitiems buvo visiškai nepažįstami.

Daugelis tave pažįsta tiesiog kaip Vaidą iš „Bombos“. Papasakok apie tai.

Taip, panašiu metu atsiradau ir „Bomboje“. Pradėjau gal 1996 m. Draugas buvo „Bombos“ vedėjas, ruošėsi emigruoti į JAV, pasiūlė perimti jo darbą. Galiausiai ten praleidau ištisus dešimt metų. Kurį laiką lygiagrečiai dirbau ir radijuje, ir „Bomboje“.

Man buvo šokas grįžus į Lietuvą: čia muzika kainavo tris kartus daugiau, buvo tik pati įrašų pradžia. „Hiperbolė“ kainavo 40 litų, Vytauto Šiškausko kompaktas – 60 litų. Tiek pat kainavo ir „Public Enemy“. Revoliuciją vietinėje rinkoje sukėlė „Dinamika“ ar „Balius“, kurie kompaktą pardavinėjo po 10–12 litų. Tuomet visiems teko mažinti kainas.

Per 10 metų „Bomboje“ užsiauginom pirkėją. Buvo net nuolatinių klientų iš Kauno nusikalstamų struktūrų. Ateidavo su apsauginiais, pistoletais, o mes klausydavom sau „Underworld“ ar dar ką nors. Pamenu, užsikabino ir vienas jų: nusipirko viską iš „Underworld“, tada „Orbital“, o ilgainiui – ką tik buvo įmanoma rasti iš elektroninės muzikos. Atvažiuodavo brangiu „Mercedes-Benz“, pasikviesdavo į jį, uždėdavom muzikos ir klausydavomės.

Po to keitėsi „Bombos“ valdžia, norėjau atidaryti savo įrašų parduotuvę, bet buvo labai sunku pakelti nuomos kainas, todėl dabar prekiauju internete.

Ar visa muzika „Bomboje“ buvo originali ir licencijuota?

Visi mūsų parduoti įrašai buvo originalūs. Man netgi tekdavo dalyvauti kaip ekspertui nustatant originalumą. Kažkuri kūrėjų teisių apsaugos organizacija pakvietė konfiskuotų įrašų ekspertizei. Policija rengdavo reidus Laisvės alėjos bromose, kur buvo prekiaujama įrašais. Atimdavo krūvą kompaktų, kasečių, o aš turėdavau atskirti. Pradžioje buvo labai lengva, bet vėliau net ir kopijos tapo labai kokybiškos.

Užsakinėti licencijuotą muziką pradėjom vieni pirmųjų Lietuvoje. „Bomba“ pradėjo atstovauti esminėms įrašų kompanijoms: „EMI“, „Warner“ ir kt. Ilgainiui išsikovojau ir autonomiją sudaryti užsakymus: žinojau, ko reikia čia, nes Vilniuje pirkdavo ką kita.

20190322-TBI_2586

Kiek „Bomba“ formavo vietos didžėjus?

Formavo. Puikiai atsimenu Mario Basanovą, tą patį Marijų Adomaitį, kai dar buvo moksleivis. Jis visuomet prašydavo ko nors naujo, mėgstamiausi buvo „Deep Forest“. Pažiūrėkit, kuo tapo. Jo brolis Linas Adomaitis irgi užeidavo. Šarūnas Karalius („RyRalio“ – aut. past.) vėliau ir įsidarbino. Ignas iš klubo „Exit“ taip pat mus lankydavo. Kastis Torrau supirkdavo viską, ką išleisdavo Armandas Van Heldenas, jį net pravardžiuodavome Heldenu. Genys buvo svečias, Povilas Nevermind. Ilgainiui pradėjom jiems net ir užsakinėti muziką: ateidavo su sąrašu, kažką turėjom, kažką surasdavom ir gaudavom.

Pats irgi stodavai prie pulto?

Pats viešai grojau mažai, pradėjau lyg jau dirbdamas „Bomboje“. Kažkiek su „Diskomafija“, su Šarūnu Karaliumi. „Anties“ klube kartais pagrodavom iš kompaktų. Prikalbinom, kad mums leistų didžėjauti, techno daužydavom. Nelabai net skambėdavo, patalpa keista, bet pagrodavom. Aš muziką daugiau rinkau, kolekcionavau.

Įrašus vis dar aktyviai perki ir parduodi?

Perku įrašus iki šiol. Mėgstu vinilus, plokšteles – tam reikia nuotaikos, pasiruošimo, užsidedi ir lauki. Šiuo metu internete, portale „Discogs“, esu paskelbęs, kad parduodu daugiau nei 3 tūkst. įrašų. Iš viso turiu kokius 12–13 tūkst. Mano slapyvardis „Discogs“ – „vejuo“. Kaip vanduo, bet vėjuo. Kodėl negali būti taip?

Žmonės nenustoja pirkti įrašų. Kartais prekiaujame prekybos miestelyje „Urmas“. Ateina jaunimas, žino „Joy Division“, žino Davidą Bowie, domisi ir aktyviai perka. Tikrai gražu, neatrodo, kad situacija prastėja.

Algirdas Šapoka ir Kęstutis Lingys
Teodoro Biliūno nuotr.
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. balandžio numerio rubrikoje „Mėnesio tema“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Vilius Ksaveras Slavinskas: „Savo ieškojimuose bandau suvokti supančio pasaulio paslaptį“  
Dailininkas Vilius Ksaveras Slavinskas gyvena ir kuria Kaune. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys meno pasaulyje aktyvus nuo 1978...
Mėnesio tema. Jausmo muziejus
Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ liepos numerio pradžioje, o ir daugelį kartų anksčiau su Mindaugu Kavaliausku galėjote susipažinti kaip su...
Kauno bienalei patirti – specialios ekskursijos (interviu)
12-oji Kauno bienalė kviečia leistis nepažintais Kauno takais ar tiesiog nustebti pakėlus galvą kasdieniame maršrute. Viešosiose erdvėse išsidėstę bienalės objektai ekskursijų pagalba apipinami pasakojimais, kurie kviečia...
Eilėse prie poezijos stovės ir grupė „Dragons/Doyle“ (interviu)
Jau penktadienį, birželio 28 d. Kauno menininkų namuose prasideda drauge su festivaliu „Poetinis Druskininkų ruduo“ organizuojamos „Poezijos dienos 2019“...
Vilius Ksaveras Slavinskas: „Savo ieškojimuose bandau suvokti supančio pasaulio paslaptį“  
Dailininkas Vilius Ksaveras Slavinskas gyvena ir kuria Kaune. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus narys meno pasaulyje aktyvus nuo 1978...
Mėnesio tema. Jausmo muziejus
Žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ liepos numerio pradžioje, o ir daugelį kartų anksčiau su Mindaugu Kavaliausku galėjote susipažinti kaip su...
Kauno bienalei patirti – specialios ekskursijos (interviu)
12-oji Kauno bienalė kviečia leistis nepažintais Kauno takais ar tiesiog nustebti pakėlus galvą kasdieniame maršrute. Viešosiose erdvėse išsidėstę bienalės objektai ekskursijų pagalba apipinami pasakojimais, kurie kviečia...
Eilėse prie poezijos stovės ir grupė „Dragons/Doyle“ (interviu)
Jau penktadienį, birželio 28 d. Kauno menininkų namuose prasideda drauge su festivaliu „Poetinis Druskininkų ruduo“ organizuojamos „Poezijos dienos 2019“...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia