Muziejaus trečiadienis. „Pas Naujalį nepabuvęs – mažai ko vertas“

Tikrasai gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio
(Stasys Šimkus, 1934 m.)

2019-ųjų paskelbimas Juozo Naujalio metais įkvėpė choro dirigentus, vargonininkus, pedagogus, kompozitorius, muzikologus, muziejininkus ir kitus kultūros darbuotojus paminėti bei pagerbti Lietuvos muzikos patriarchu tituluojamą muziką ir greta tradicinių, ne vieną dešimtmetį vykstančių vargonininkų, dirigentų konkursų surengti daugybę naujų projektų: koncertų, festivalių, paskaitų, publikacijų, konferencijų ir kt. Rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ taip pat norisi prisiminti J. Naujalio gyvenimą ir jo nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai.

Juozas Naujalis Lietuvos istorijoje žinomas savo plačia ir įvairiapuse muzikine veikla. Jis buvo kompozitorius, choro dirigentas, žymiausias savo meto Lietuvos vargonininkas, pedagogas ir muzikos mokyklos įkūrėjas, pirmojo lietuviško knygyno Kaune steigėjas, lietuvių muzikinės spaudos pradininkas – pirmojo lietuviško muzikinio laikraščio „Vargonininkas“ redaktorius ir leidėjas, pirmųjų lietuvių dainų švenčių organizatorius ir dirigentas.

Juozas Naujalis. Kaunas, apie XX a. 3 dešimt. Ekonominės karių bendrovės fotografija Kaune. Kauno miesto muziejaus fondai

Juozas Naujalis. Kaunas, apie XX a. 3 dešimt. Ekonominės karių bendrovės fotografija Kaune. Kauno miesto muziejaus fondai

J. Naujalis gimė 1869 m. balandžio 9 d. Raudondvaryje. Tėvai – Justina Neimontaitė ir Vincas Naujalis – gyveno prie Raudondvario bažnyčios, parapijos namuose (toje vietoje 1969 m. pastatyta granito stela). Iš keturiolikos Naujalių vaikų užaugo penki, Juozas Naujalis buvo jauniausias. Meninę prigimtį sūnus paveldėjo iš tėvo, bažnyčios zakristijono ir dvaro dažytojo, mokėjusio ir paveikslus restauruoti, mėgusio tapyti peizažus ir portretus.

Raudondvario bažnyčioje vargonininku buvo jo krikštatėvis Kazimieras Stankevičius, kuris Juozuką pramokė groti vargonais ir muzikos rašto. Gavęs grafo Tiškevičiaus materialinę paramą, J. Naujalis 1884–1889 m. studijavo Varšuvos muzikos institute. Baigė garsaus profesoriaus Jano Sliwinskio vargonų klasę, o kompozicijos mokėsi pas žymų lenkų kompozitorių Zygmuntą Noskovskį. Grįžęs į Lietuvą, vienus metus vargoninkavo Vabalninke, kitus – Rietave.

Nuo 1892 m. iki mirties J. Naujalis dirbo Kauno katedros (nuo 1926 m. – arkikatedra bazilika) vargonininku.

Iš Varšuvos J. Naujalis parsivežė žmoną Moniką Kryt, lenkų kunigaikštytės Florentinos Oginski-Kontrimovič-Kryt dukrą. Jie susilaukė ir užaugino penkis vaikus: tris sūnus – Zigmą (1893–1979), Juozą (1897–1962), Tadą (1898–1995), ir dvi dukras – Jadvygą (1895–1969) ir Zofiją (1915–1983). Monika Kryt-Naujalienė (1873–1956), nors su vaikais ir vyru kalbėjo lenkiškai, bet simpatizavo lietuvių kultūrai, nes jos motina Florentina Kryt ir seneliai kunigaikščiai Oginskiai-Kontrimovičiai buvo kilę iš Lietuvos. M. Naujalienė, būdama Lenkijos patriotė, suprato patriotinius vyro jausmus Lietuvai ir labai palaikė J. Naujalio misiją muzikine veikla stiprinti lietuvių tautinę sąmonę. Taigi J. Naujalio butas tapo savotišku Kauno muzikinio gyvenimo centru, kur Lietuvos šviesuomenė rinkdavosi ne tik pamuzikuoti, bet ir pabendrauti. Vienas artimiausių Naujalio draugų, kun. Juozapas Byla, buvo labai muzikalus, turėjo puikų balsą (bosą), visada pirmasis atlikdavo Naujalio dainas, mokėjo groti smuiku, altu ir violončele. Tarp artimų draugų buvo ir smuikininkas Mykolas Leškevičius, advokatas Antanas Liorentas. Anot J. Naujalio anūkės Rasos Laurinaitienės, šeima mėgo vasaroti Kačerginėje ir arkliais ten veždavosi fortepijoną (iš pokalbio su R. Laurinaitiene 2009 m.).

J. Naujalio vargonų muzikos koncerto Kauno katedroje programa. 1920 m. birželio 25 d. Kauno miesto muziejaus fondai

J. Naujalio vargonų muzikos koncerto Kauno katedroje programa. 1920 m. birželio 25 d. Kauno miesto muziejaus fondai

Kaune J. Naujalis išvystė plačią muzikinę veiklą. Pasitobulinęs Vokietijoje, Rėgensburgo Aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje, 1894 m. jis katedroje suorganizavo berniukų chorą, neatlygintinai mokė berniukus groti fortepijonu ir vargonais. Pas šį pedagogą važiavo muzikalūs jaunuoliai iš visos Lietuvos. Pirmąsias muzikos žinias Naujalio namuose įgijo tokie garsūs muzikai kaip Julius Štarka, Aleksandras Kačanauskas, Stasys Šimkus, Konradas Kaveckas, Jonas Nabažas ir daugelis kitų. Stasys Šimkus vėliau dažnai sakydavo: „Pas Naujalį nepabuvęs – mažai ko vertas.“

1894 m. J. Naujalis įsteigė privačius vargonininkų ir dirigentų kursus, o 1911-aisiais – Šv. Grigaliaus vargonininkų draugiją, kuri padėjo kursus įteisinti ir performuoti į vargonininkų mokyklą. Ši įsikūrė 1911 m., tačiau jos įstatai patvirtinti tik 1913 m., o mokymo programa – 1914-aisiais. J. Naujalio pedagoginę organizacinę veiklą vainikavo privačios muzikos mokyklos įsteigimas Kaune 1919 m. Po metų ši mokykla suvalstybinta, J. Naujalis septynerius metus buvo jos direktorius, be to, dėstė vargonus ir choralą. Jis nuo pat pradžių labai stengėsi, kad mokykla taptų aukštąja mokymo įstaiga. Ir pagaliau, 1933 m., mokyklai buvo suteiktas aukštosios mokyklos – konservatorijos statusas, o J. Naujaliui pirmajam Lietuvoje – konservatorijos profesoriaus vardas. J. Naujalio įkurta mokykla padėjo pagrindus profesionaliam muzikos mokymui, dabar šį darbą tęsia Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Valstybinės muzikos mokyklos pedagogai su mokiniais. Kaunas, apie 1921 m. Antroje eilėje, centre – mokyklos įkūrėjas, direktorius J. Naujalis. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Valstybinės muzikos mokyklos pedagogai su mokiniais. Kaunas, apie 1921 m. Antroje eilėje, centre – mokyklos įkūrėjas, direktorius J. Naujalis. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Dar 1899 m. J. Naujalis slapta subūrė nedidelį chorą. Po kelerių metų prie jo įsikūrė muzikos ir teatro draugija „Daina“. 1904 m. atgavus lietuvišką spaudą „Daina“ pradėjo veikti legaliai ir per keturiasdešimt savo gyvavimo metų (iki 1944 m.) nuveikė itin reikšmingų darbų Lietuvos kultūriniame gyvenime. „Dainos“ chorui J. Naujalis vadovavo nuo įsteigimo 1899 m. iki 1906 m.

1905 m. Kaune, Rotušės aikštėje, J. Naujalis atidarė pirmąjį lietuvišką knygyną, kuriame platino daugiausia savo lėšomis išleistų kūrinių natas, taip pat įvairias knygas, laikraščius, giesmynus. 1906 m. šio kompozitoriaus lėšomis Kaune išleistas ir pirmasis „Lietuviškas bažnytinis giesmynas“, kurį jis pats surinko ir harmonizavo. Kai atsidarė daugiau lietuviškų knygynų, J. Naujalis savąjį 1912 m. uždarė.

Pirmasis „Lietuviškas bažnytinis giesmynas“, kurį surinko, harmonizavo ir savo lėšomis Kaune išleido J. Naujalis. 1906 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Pirmasis „Lietuviškas bažnytinis giesmynas“, kurį surinko, harmonizavo ir savo lėšomis Kaune išleido J. Naujalis. 1906 m. Kauno miesto muziejaus fondai

1909–1910 m. jis redagavo ir leido pirmąjį lietuvišką muzikinį laikraštį „Vargonininkas“, kuriame buvo publikuojami aktualūs straipsniai.

J. Naujalis buvo aktyvus pirmosios dainų šventės Lietuvoje organizatorius ir vyriausiasis dirigentas (1924 m.), dirigavo ir antrojoje bei trečiojoje – Vytauto Didžiojo – dainų šventėse (1928 ir 1930 metais). Kaip puikų chorinės muzikos žinovą į savo dainų šventes jį kvietėsi latviai bei estai.

Labai svarbi ir J. Naujalio interpretacinė veikla. Vargonai buvo mėgstamiausias kompozitoriaus instrumentas. Visi, kam teko girdėti jį vargonuojant, prisimena kaip tikrą virtuozą, talentingą improvizatorių. Grodamas jis atskleisdavo savo temperamentą, nors gyvenime buvo santūrus, tyliai kalbantis. J. Naujalis kaip vargonininkas ir pianistas daug koncertavo Lietuvoje, o 1922 m. – ir Amerikos lietuviams. Jo iniciatyva Kauno katedroje buvo pradėti rengti vargonų muzikos koncertai, kurie susilaukė didelio pasisekimo.

Pirmoji lietuvių dainų šventė Kaune, Vileišio aikštėje. 1924 m. rugpjūčio 22 d. Ant dirigento pakylos – J. Naujalis. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

Pirmoji lietuvių dainų šventė Kaune, Vileišio aikštėje. 1924 m. rugpjūčio 22 d. Ant dirigento pakylos – J. Naujalis. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

J. Naujalio kūrybinis palikimas gausus ir įvairus – tai chorinės ir solinės dainos, kurių didžioji dalis sukurta Maironio žodžiais, kūriniai fortepijonui, vargonams, ansambliams, simfoniniam orkestrui, bažnytinė muzika – mišios, motetai, giesmės. J. Naujalis už savo gedulingąsias mišias „Missa pro defunctis“, sukurtas dar Vabalninke, buvo laimėjęs pirmąją premiją Stanislavo Moniuškos vardo bažnytinės muzikos konkurse Varšuvoje. Jau nuo tada jo, kaip kompozitoriaus, vardas tapo žinomas Vakarų Europai. Jo mišios ir kiti sakraliniai kūriniai buvo atliekami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, įtraukti į vokiečių bei italų bažnytinės muzikos leidinius.

J. Naujalis su Kauno katedros choru 1934 m. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

J. Naujalis su Kauno katedros choru 1934 m. Fotografas nežinomas. Kauno miesto muziejaus fondai

J. Naujalis mirė 1934 m. rugsėjo 9 d. Jį laidojo nepaprastai iškilmingai. Susirinko visa muzikinė visuomenė, minios žmonių lydėjo jo karstą į Kauno kapines. Stasys Šimkus, atsisveikindamas su velioniu, kalbėjo: „Tikrasai gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio. /…/ Žinoma, greit išnyks iš atminties rami Naujalio eisena per Kauną, jo gražus, klasiškas veidas, vis balstanti barzda, bet kas pavartys Lietuvos muzikos darbų lapus, kad ir po šimto ir po kito metų, jį tinkamai paminės ir pagerbs.“

Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė
kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. (Ne)matoma muziejaus pusė – saugyklos
Daugiau nei 93 tūkstančiai eksponatų! Visa tai – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriaus saugyklose,...
Muziejaus trečiadienis. Vasarojam! Artistų atostogos ir Romualdo Džiugo šaržai
Vasarą, jei ji tikrai vasariška, norisi pasinerti į vėsų jūros ar ežero vandenį, pasimėgauti šaltu gėrimu, suvalgyti porciją ledų...
Muziejaus trečiadienis. Į kelionę su palapine ir muzika
Labai dažnai vasara neįsivaizduojama be bent vienos šeimos kelionės. Artimos ar tolimos. Ilgesnės ar trumpesnės. Tikriausiai ne taip ir...
Muziejaus trečiadienis. Švedai, Janonis ir „žvėriukai“, arba pietūs parodoje
„Popieriaus fabrikas naikinamas kartu su skolomis“, – tokia lakoniška antrašte pradėtas laikraščio „Kauno diena“ straipsnis 2005 m. birželio pradžioje....
Muziejaus trečiadienis. (Ne)matoma muziejaus pusė – saugyklos
Daugiau nei 93 tūkstančiai eksponatų! Visa tai – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriaus saugyklose,...
Muziejaus trečiadienis. Vasarojam! Artistų atostogos ir Romualdo Džiugo šaržai
Vasarą, jei ji tikrai vasariška, norisi pasinerti į vėsų jūros ar ežero vandenį, pasimėgauti šaltu gėrimu, suvalgyti porciją ledų...
Muziejaus trečiadienis. Į kelionę su palapine ir muzika
Labai dažnai vasara neįsivaizduojama be bent vienos šeimos kelionės. Artimos ar tolimos. Ilgesnės ar trumpesnės. Tikriausiai ne taip ir...
Muziejaus trečiadienis. Švedai, Janonis ir „žvėriukai“, arba pietūs parodoje
„Popieriaus fabrikas naikinamas kartu su skolomis“, – tokia lakoniška antrašte pradėtas laikraščio „Kauno diena“ straipsnis 2005 m. birželio pradžioje....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia