Muziejaus trečiadienis. Festivalių gausmas parodoje

Vasara, minios žmonių, palapinės, garsi muzika, nuo scenos aidinčios lietuvių liaudies dainos, kurias papildo elektrinių gitarų skambesys… Tai – postfolkloro muzikos festivaliai. Išsiilgusiems vasaros festivalių atmosferos Kauno miesto muziejus ruošia naują pramoginę erdvę – postfolkloro krypties festivalių parodą „Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“.

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ akimirka. Gintaro Jaronio nuotrauka

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ akimirka. Gintaro Jaronio nuotrauka

Postfolkloras – tai šiuolaikinė muzika, į kurią įvairiais būdais įtraukiamas folkloras. Tai gali būti šiuolaikiškos folkloro aranžuotės, folkloro motyvai ir autentiški įrašai ar tiesiog folkloro įkvėpta autorinė kūryba. Folklorą jungiant su šiuolaikinės muzikos kryptimis, gimsta tokie žanrai kaip folkrokas, folkmetalas, populiarusis folkloras, elektroninis folkloras ir kiti. Tokią muziką atlieka ne tik daug kam jau pažįstamos grupės „Thundertale“ ar „Žalvarinis“, bet ir gal mažiau girdėta muzikos grupė „Kamanių šilelis“.

Postfolkloro muzikos plėtra ir populiarėjimas Lietuvoje rodo, kad folkloras šiuolaikinio lietuvio sąmonėje vis dar yra svarbus. Tai – vienas iš būdų savitam santykiui su tautos praeitimi kurti. Muziejininkai jau anksčiau atkreipė dėmesį į postfolklorą, tad Tautinės muzikos skyriuje yra šiai muzikai skirta ekspozicijos dalis.

Postfolkloro festivaliai – tai galimybė susiburti bendraminčiams, norintiems praeitį įprasminti šiandienoje ir folklorą jausti šiuolaikiniuose ritmuose. Jau porą dešimtmečių postfolkloro mėgėjai susiburia festivaliuose „Mėnuo Juodaragis“, „Suklegos“ ar „Kilkim žaibu“. Šie ir dar du tęstinumu pasižymintys postfolkloro festivaliai – „Jotvos vartai“ ir „Saulėtosios naktys“ – pristatomi Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus parodoje „Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“. 

festivaliu_plakatai

Kiekvienas iš šių festivalių yra savitas, turi tik jam būdingų temų. Pavyzdžiui, senųjų tradicijų ir sunkiosios muzikos festivalyje „Kilkim žaibu“ daug dėmesio skiriama senosioms vasaros saulėgrįžos, arba Rasų, šventės papročiams ir apeigoms. Beje, šį festivalį pastebėjo ir užsienio žiniasklaida – 2017 m. nacionalinio britų transliuotojo BBC laidoje „The world‘s most extreme festivals“ („Ekstremaliausi pasaulio festivaliai“) „Kilkim žaibu“ buvo pavadintas „ekstremaliausiu metalo festivaliu Rytų Europoje“.

Festivalis „Mėnuo Juodaragis“ nuo 2003 metų lankytojus stebina netikėtomis temomis, kurių spektras iš tiesų platus – nuo Lietuvos partizanų, sutartinių ir dr. Jono Basanavičiaus iki… mėnulio. Festivalio programa itin plati ir įvairiaplanė – čia vyksta tiek koncertai, dirbtuvės, tiek mokymai ir etnologų paskaitos.

Festivalis „Saulėtosios naktys“ išsiskiria tuo, kad rengiamas šimtametėje sodyboje, kurioje keletą dienų apsistojantys lankytojai gali tapti ir netikėčiausių veiklų iniciatoriais. Štai pernai festivalio dalyvius organizatoriai nustebino pakviesdami JAV atlikėją Fantuzzi, kuris dar 1969 metais dalyvavo garsiajame Vudstoko festivalyje. Viename interviu „Saulėtąsias naktis“ atlikėjas pavadino mažuoju Vudstoku.

Į karybą orientuoto festivalio „Jotvos vartai“ neatsiejama dalis – inscenizuotas priešpilio vartų puolimas. Toks buvo organizatoriaus Tomo Sutkaičio sumanymas.

Festivalio „Jotvos vartai“ dalyviai. Stasio Šmigelsko nuotrauka

Festivalio „Jotvos vartai“ dalyviai. Stasio Šmigelsko nuotrauka

Festivalis „Suklegos“ sutraukia kauniečius ir miesto svečius, besidominčius Lietuvos ir užsienio tautine muzika. Bet turbūt tik ištikimiausi gerbėjai žino, kad viena šio festivalio idėjos autorių yra žymioji dainininkė Veronika Povilionienė. Dabartinis festivalio organizatorius – 2016-aisiais Metų mokytojo vardą pelnęs etnokultūros mokytojas, muzikantas multiinstrumentalistas Artūras Sinkevičius.

Festivalių auditorija smarkiai skiriasi – „Mėnuo Juodaragis“, „Kilkim žaibu“ skamba daug sunkiosios muzikos, todėl juose dažniausiai dalyvauja baltiškajai pasaulėžiūrai prijaučiantys įvairių subkultūrų – rokerių, metalistų – atstovai. O štai festivalis „Saulėtosios naktys“ – į bardų kūrybą, meną ir folklorą orientuotas renginys, tad tarp jo dalyvių yra nemažai hipiškai pasaulėjautai neabejingo jaunimo.

Kiekvieno postfolkloro festivalio savitumą ir raidą atskleidžia parodoje pateikiamos festivalių fotografijos bei autentiška atributika: plakatai, programėlės, dalyvio apyrankės, bilietai, ženkleliai ar net vardinis festivalio medus.

Festivalių ženkleliai. Eglės Adomulytės nuotrauka

Festivalių ženkleliai. Eglės Adomulytės nuotrauka

Į Kauno miesto muziejų festivalių atributika pateko iš pirmų rankų. Daug eksponatų pateikė visų penkių festivalių organizatoriai. Dosniai prisiminimus gaivinančia, kai kuriais atvejais ištisą dešimtmetį saugota atributika dalijosi ir festivalių dalyviai.

Įdomus eksponatas – festivalio dalyvio apyrankė-bilietas. Kai kurie festivalių gerbėjai šias apyrankes saugo kaip patirtų įspūdžių prisiminimą ir nešioja jas, kol visiškai susidėvi. Taip per vasarą ant riešo sukaupia ištisą kolekciją.

Dalyvio apyrankės. Aurelijos Gervickaitės nuotrauka

Dalyvio apyrankės. Aurelijos Gervickaitės nuotrauka

Parodoje apsilankiusieji į postfolkloro festivalius galės pažvelgti jų dalyvių akimis, susipažinti su juose skambančia muzika ir netgi išmėginti festivalio sceną.

Parodos Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) atidarymas – balandžio 12 d., penktadienį, 18 val.

Muziejininkė Neringa Andriuškevičiūtė

kaunomuziejus.lt

Muziejaus trečiadienis. Restauratoriams visi daiktai brangūs vienodai
„Aš esu smalsi ir man viskas patinka“, – sako šio „Muziejaus trečiadienio“ herojė restauratorė Laima Statkienė, savo darbo kabinete...
Muziejaus trečiadienis. „Undinė“ ir Lietuvos boulingo pradžia
Šių metų kovo mėnesį Kaunas neteko vieno iš savo simbolių – laisvalaikio centro „Undinė“, kuris vos atsidaręs 1993 m....
Muziejaus trečiadienis. Daugiau nei 3000 liaudies „dievukų“
Šįkart rubrika „Muziejaus trečiadienis“ kviečia apsilankyti vietoje, kuri išties atvira visiems, bet… ne visi apie tai žino. Tereikia savo...
Muziejaus trečiadienis. Muziejus visoks ir visiems!
Vis dažniau kalbama apie pokyčius muziejuose, o muziejų lankomumo didėjimas rodo, kad šie pasikeitimai buvo ir yra reikalingi bei...
Muziejaus trečiadienis. Restauratoriams visi daiktai brangūs vienodai
„Aš esu smalsi ir man viskas patinka“, – sako šio „Muziejaus trečiadienio“ herojė restauratorė Laima Statkienė, savo darbo kabinete...
Muziejaus trečiadienis. „Undinė“ ir Lietuvos boulingo pradžia
Šių metų kovo mėnesį Kaunas neteko vieno iš savo simbolių – laisvalaikio centro „Undinė“, kuris vos atsidaręs 1993 m....
Muziejaus trečiadienis. Daugiau nei 3000 liaudies „dievukų“
Šįkart rubrika „Muziejaus trečiadienis“ kviečia apsilankyti vietoje, kuri išties atvira visiems, bet… ne visi apie tai žino. Tereikia savo...
Muziejaus trečiadienis. Muziejus visoks ir visiems!
Vis dažniau kalbama apie pokyčius muziejuose, o muziejų lankomumo didėjimas rodo, kad šie pasikeitimai buvo ir yra reikalingi bei...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia