Pokalbis su Kauno dėde Bo iš Švedijos

Balandžio 1–7 d. Kaune pirmąkart įvyks Skandinavijos dienos. Nuo švietimo, politikos, ekologijos, verslo patirčių iki kultinių švediškų detektyvų, suomiškų filmų ir išskirtinai daniškos hygge būsenos – būti panašiems į skandinavus yra malonus jausmas ir iš mados neišeinančio gero tono ženklas. Iš Vekšės, Kauno bičiulio Švedijoje, turime ko mokytis – ji yra žaliausias miestas Europoje, ir tai ne tik reklaminis šūkis. Apie viską plačiau žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ kovo numeryje papasakojo charizmatiškasis švedas Bo Frankas, buvęs ilgametis Vekšės meras, kuris (jau keliasdešimtąjį kartą tai tikrai) aplankys Kauną ir Skandinavijos dienų metu. Jų programą rasite čia.

Bo Frank. Asmeninio archyvo nuotr.

Bo Frank. Asmeninio archyvo nuotr.

Vekšė – vienas pirmųjų Kauno miestų partnerių. Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta dar 1990-aisiais. Ruošdamasi pokalbiui prisiminiau, kad prieš gerą dešimtmetį miestus net jungė tiesioginiai skrydžiai. Gal tik dabar draugystė ne tokia regima. Visgi įdomu būtų išgirsti, kokios priežastys lėmė pirmąjį kontaktą?

Draugauti pasiūlė drąsus liberalių pažiūrų švedas Jarlas Brantingas (jis 1996–2005 m. buvo Lietuvos garbės konsulas Švedijoje – red. past.), idėjai visi pritarė. Aš pats Vekšės meru buvau išrinktas 1991 m., ir iškart pasiraitojęs rankoves puoliau stiprinti partnerystę.

Kokias programas tuomet vykdėte?

Be kitų dalykų, tai buvo politikų ir politinių partijų švietimas apie tai, kaip dirbame vietinėje savivaldoje Švedijoje, kokie mūsų demokratijos principai. Intensyvi programa vyko penkerius metus, ji sujungė Vekšę, Karlskroną, Klaipėdą, Panevėžį, Kauną. Joje dalyvavę lietuviai vėliau tapo merais, dirbo jūsų parlamente, vyriausybėje, kai kurie netgi tapo ES parlamentarais. Tuomet sumegzti tinklai vis dar egzistuoja.

Jau keliolika metų Vekšė žinoma ir giriama kaip žaliausias miestas Europoje. Kiek laiko truko pasiruošimas šiam pareiškimui, kokius žingsnius teko žengti? Ar tai buvo politinis susitarimas, ar natūralus procesas?

Aplinkosauga visuomet buvo pagrindinis mano interesas. 1992 m. sukviečiau visų partijų atstovus ir pasiūliau, kad žalumas taptų pagrindine Vekšės vertybe. Po trejų metų nusprendėme siekti, kad taptume pirmuoju pasaulio miestu, kuriame nenaudojamas iškastinis kuras. Nuo tada jau 60 proc. sumažinome teršalų emisiją, o 70 proc. savivaldybės teritorijoje sunaudojamos energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Per pastaruosius porą dešimtmečių sulaukėme daug palaikymo ir pripažinimo – žaliausiu miestu Europoje mus paskelbė ir Europos Komisija, ir BBC.

Centrinis Vekšės parkas. Mats Samuelsson nuotr.

Centrinis Vekšės parkas. Mats Samuelsson nuotr.

Skaitant  Vekšė atrodo tarytum kokia išsipildžiusi ekologinė svajonė. Visgi tikiu, kad stebuklų nebūna. Ar teko siekiant tikslo pavargti, pasimokyti iš savo klaidų?

Mes turbūt vienintelė savivaldybė pasaulyje, kurioje visų partijų atstovai turi bendrą nuomonę klausimais, susijusiais su aplinkosauga. Klimatas, energijos šaltiniai, transportas. Tokie yra Švedijos miestai – stiprūs ir atsakingi. Visgi kartais gyventojai skundžiasi. Kodėl politikai suteikia daugiau erdvės viešajam transportui ir dviračiams, bet sumažina jos automobiliams? Kodėl turime prisijungti prie centrinio šildymo? Kodėl turime rūpintis organinėmis atliekomis? Visgi įgyvendinus reformą, naujovės tampa norma. Meras turi būti priekyje ir rodyti pavyzdį. Važinėti dviračiu, ekologišku automobiliu ir taip toliau.

Ar pats važinėjate dviračiu į darbą?

Pastaruosius trisdešimt metų į darbą ir kitur mieste riedu dviračiu arba vaikštau pėsčias. Penkiolika metų vairuoju aplinkai draugiškesnius automobilius, pastaruoju metu – hibridą. O skraidydamas sumoku anglies kompensacijos mokestį. Taip elgiasi ir pats miestas.

Prieš kurį laiką paskelbta Vekšės deklaracija, kuria Švedijos vyriausybė ir Europos savivaldos raginamos imtis realių veiksmų mažinant iškastinio kuro naudojimą. Kaip jai sekasi? Ar daug miestų Europoje įkvėpėte?

Tikrai daug. Įkvepiame mes, įkvepia ir mus. Juk jau daugiau nei 7000 Europos miestų yra pasirašę Merų paktą dėl klimato ir energetikos. Vekšė ir dar 14 miestų įkūrė „Energy Cities“, asociaciją, kurios viceprezidentas šiuo metu esu.

Tvarumas ir žalumas turi daug įtakos bendrai miesto ir miestiečio laimei. Bet ne tik jie. Taigi dėl ko dar laimingi Vekšės gyventojai?

Ekologiškas šildymas, vėsinimas, elektra, švarūs ežerai, žali parkai, aplinkos neteršiantis viešasis transportas, biologinė įvairovė ir galimybė gyventi sveikai. Beveik visi nauji pastatai – nulinio ar labai žemo energijos suvartojimo, mediniai. O viešai tiekiamas maistas – organiškas.

Apsisprendę pasauliui prisistatyti kaip žaliausias miestas, sulaukėme daug idėjų iš gyventojų, verslininkų ir akademinės aplinkos. Verslas Švedijoje yra už aplinkosaugą, žalumo aspektas svarbus ir konkuruojant tarpusavyje.

Skandinavijos šalys – nereto lietuvio emigranto, apsisprendusio ieškoti geresnio gyvenimo ir didesnio atlyginimo, tikslas. Tiesa ir tai, kad skandinavai nemėgsta demonstruoti savo finansinio statuso automobiliais ar kitais materialiais turtais, verčiau investuoja į ką nors tvaresnio. Taigi klausimas toks – kiek materialinė asmens gerovė prisideda prie laimingo gyvenimo?

Ekonomika ir ekologija yra dvi vienos monetos pusės. Juk abiejose srityse svarbiausia kuo tvariau pasirūpinti turimais šaltiniais. Pinigai yra gerai, bet jų uždirbsi, jei tapsi žalesnis. Taigi ekonomika ir ekologija gali ir turi būti derinamos. Svarbiausia, kad aplinkosaugos klausimai turėtų politinį palaikymą.

Medinis daugiabutis. Mats Samuelsson nuotr.Medinis daugiabutis. Mats Samuelsson nuotr.

Kauną esate matęs visokį. Kur mūsų mieste jums labiausiai patinka? Be to, įdomu, kuriose srityse pasikeitėme labiausiai?

Jau pamečiau kelionių į Kauną skaičių. Visgi per daug metų didžiausią įspūdį man daro puikiai išsilavinusi jaunoji karta, kuri nebijo sunkaus darbo ir nori progreso. Tai esminis pokytis.

O aš asmeniškai mėgstu vaikščioti, taigi pasivaikščiojimas Laisvės alėja – vienas smagiausių užsiėmimų Kaune. Dar mėgstu pasėdėti Rotušės aikštėje.

Pabaigoje – klausimas apie tai, ko švedai galėtų pasimokyti iš lietuvių.

Daug ko. Kaip būti drąsiems ir stipriems. Daug dirbti ir vertinti išsilavinimą. Švedai tampa vis labiau išlepę ir dalykus priima kaip savaime suprantamus. Jūsų istorija naujesnė, jūs geriau prisimenate, kaip buvo. Nors į Rusiją mes žiūrime taip pat.

Žinote, prieš penkiolika metų lankydamasis Kauno savivaldybėje pastebėjau, kad jūsiškių kompiuteriai modernesni. Jūs ambicingesni.

Kotryna Lingienė
Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2019 m. kovo rubrikoje „Kaunietis“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Mėnesio tema. Marc Wilson: „Iš dvidešimt keturių mano prakalbintų žmonių nei vienas nekalbėjo apie kaltę“
Netikiu, kad menas tiesiogiai ir iškart gali sukelti revoliuciją, bet tai gali būti proceso, atveriančio žmonėms akis, dalis. Su...
Linas Kutavičius: „Svarbios yra ir tikroji, ir psichologinė apšvietimo funkcijos“
Šviesa visais laikais buvo laikoma gėrio ir žinių simboliu. Juk ne veltui, kalbėdami apie antikinius mitus, kaip vieną iš...
Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
Mėnesio tema. Marc Wilson: „Iš dvidešimt keturių mano prakalbintų žmonių nei vienas nekalbėjo apie kaltę“
Netikiu, kad menas tiesiogiai ir iškart gali sukelti revoliuciją, bet tai gali būti proceso, atveriančio žmonėms akis, dalis. Su...
Linas Kutavičius: „Svarbios yra ir tikroji, ir psichologinė apšvietimo funkcijos“
Šviesa visais laikais buvo laikoma gėrio ir žinių simboliu. Juk ne veltui, kalbėdami apie antikinius mitus, kaip vieną iš...
Kompozitorius Antanas Jasenka: „Svarbi viena žinutė – disputas su universumu“
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentas Antanas Jasenka Lietuvoje ir užsienyje žinomas kaip...
Apie Nijolę ir „Nijolę“ su Antanu Mockumi (interviu)
Aš nežinau, kada lietuviai pradėjo didžiuotis Antanu Mockumi. Ar kai buvo išrinktas Bogotos meru? Ar kai įvedė Kolumbijos sostinėje...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia