Tikras, sukurtas ir sunaikintas Mickevičiaus memoriališkumas

Neaišku, kuriai gi tautai priklauso Adomas Mickevičius, bet faktai kalba patys už save: pirmuosius žymius savo kūrinius lietuvių, lenkų ir baltarusių (ar net žydų ir totorių) nacionalinis poetas parašė atvykęs į Kauną, pradėjęs mokytojauti Kauno apskrities mokykloje.

Kaune Mickevičius gyveno 1819–1824 m., nors 1821–1822 mokslo metus dėl pašlijusios sveikatos praleido Vilniuje. Šį miestą poetas laiškuose vėliau įvardindavo kaip namus, tačiau apie jo norą išvykti žinoma jau 1823 m.

Kauno miestą Mickevičius paliko 1824 m. ir, kiek yra žinoma, čia daugiau niekada nebegrįžo. Nors vizitas ir nebuvo ilgas, poeto apsilankymo atodūsiai ryškūs: jo vardu paženklinta viena centrinių miesto gatvių, įrengtas muziejus, pavadintas slėnis ir kt.

Kur tas memorialinis kambarys ir muziejus?

Baigęs universitetą Adomas Mickevičius privalėjo 6 metus (tačiau jam pavyko išdirbti mažiau) atidirbti Kaune už besimokant Vilniuje gautą 150 sidabrinių rublių metinę stipendiją. Faktas, apie kurį žinojo dar gerokai prieš išvykdamas, jo nedžiugino: dar vasarą prieš pirmuosius mokslo metus Kaune Mickevičius draugams filomatams Vilniuje sakė, kad „galbūt šiandien Mūza paskutinįsyk nusižiovaus. Einu, deja, rūgti į panemunės Kauną“.

Atvykęs į tuo metu vos 4000 gyventojų turėjusį miestą poetas pradėjo dirbti Kauno apskrities mokykloje, kurioje dabar įsikūrusi Jėzuitų gimnazija. Ši, beje, iki 1991 m. ir buvo vadinama jo vardu. Naujasis lotynų, graikų kalbų, retorikos, lenkų literatūros, istorijos, teisės ir politinės ekonomijos mokytojas įsikūrė antrajame aukšte, vienuolyno celėje (nors tik atvykęs į Kauną kurį laiką gyveno Stanislovo Dobrovolskio Kartofliškių palivarke, dab. Adomo Mickevičiaus gatvėje).

1956 m. patalpoje, kurioje poetas gyveno, buvo įkurtas memorialinis kambarys-muziejus. Dabar čia – Adomo Mickevičiaus klasė ir direktoriaus kabinetas. Originalių elementų beveik nebelikę, patekimas į patalpą ribojamas. Dalis išlikusių eksponatų perkelti į ekspoziciją koridoriaus nišose. Apmaudu, tačiau, neradę vietos Kaune, į Vilnių iškeliavo nemažai to laikmečio poeto daiktų. Jie saugomi šimtmetį veikiančiame Adomo Mickevičiaus memorialiniame muziejuje Bernardinų skersgatvyje.

Vis dėlto 1998 m. Adomo Mickevičiaus memorialinis muziejus Kaune atidarytas Jėzuitų gimnazijai priklausančiame žymiame Lietuvos gotikinės architektūros paminkle – Perkūno name. Teigiama, kad čia įrengta Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspozicija. Pastato saitai su pačiu kūrėju – abejotini, nors tikėtina, kad čia jam yra tekę vesti pamokas. Kambarys, kuris skirtas poeto ekspozicijai, kadaise buvo pirklio, Perkūno namo savininko, miegamasis.

Be įvairių laikmečių Mickevičiaus literatūros egzempliorių, čia saugomi du gipsiniai poeto biustai ir skulptūra, rasta Panevėžyje pas privačius asmenis. Vis dėlto abejonių dėl memorialinio muziejaus statuso kelia neoriginali vieta, laikmečiui neautentiškas interjeras, skurdi ir autentiškų kūrėjo daiktų stokojanti ekspozicija. Muziejus menkai reklamuojamas, pristatomas tik kaip dalis Perkūno namo.

Adomo Mickevičiaus g.

Natūralu, kad per šešis šimtmečius besiplėsdamas Kaunas absorbavo ne vieną dvarą ar dvarelį. Kvartalas, kuris dabar Kaune asocijuojamas nebent su žodžiu „centras“, kadaise buvo vadinamas Kartofliškių palivarku. Mickevičiaus draugo Stanislovo Dobrovolskio valdos užėmė teritoriją nuo Parodos kalno papėdės iki Vienybės aikštės. Kauno apskrities mokyklos prefekto palivarkas greitai tapo vienu esminių miesto plėtros taškų.

Adomo Mickevičiaus vardas gatvei suteiktas dar carinės okupacijos pančiuose, 1905-aisiais. Dobrovolskio namas stovėjo maždaug ties dabartiniu 30-uoju A. Mickevičiaus gatvės numeriu. Dar namo savininkui esant gyvam, šis pradėtas vadinti Mickevičiaus nameliu, nepaisant fakto, kad pats rašytojas čia gyveno vos kelias dienas, o vėliau užsukdavo tiesiog kaip svečias. Tiesa, dar 1925 m. rašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas suabejojo, ar Mickevičius čia išvis gyveno.

Tais pačiais metais „Lietuvos žinios“ paskelbė ir pirmą straipsnį, kuriame svarstyta, ar nevertėtų apkalbamame namelyje įrengti memorialinio muziejaus. Vėliau kalbėta apie namelio perpirkimą ir šios idėjos vystymą, tačiau nieko neįvyko. Didelės reikšmės tam turėjo tuometinės nepriklausomos Lietuvos nacionalistinis diskursas: tuo metu Mickevičius matytas labiau kaip lenkų rašytojas, o nepriklausomybės kovos su lenkais buvo pasibaigusios visai neseniai.

Nors statinys sulaukdavo nemažai Lietuvos ir Lenkijos spaudos dėmesio, jo būklė nuolat blogėjo, o veiksmų imtasi nebuvo. Dalis namo nugriauta jau 1929 m. Tuo metu Lietuvoje stengtasi atsiriboti nuo lenkiškosios istorijos indėlio į Lietuvos kultūrą, bandant ištrinti netgi literatūrinius pėdsakus. Tragiškos būklės namelis nugriautas 1940 m. – dalis sklypo panaudota platinant gatvę. Kaip atrodė Mickevičiaus namelis, galima pamatyti senuose Kauno miesto atvirukuose.

Vienintelis išlikęs įrodymas – šios gatvės pavadinimas, atlaikęs ir carinę okupaciją, ir pirmąją Lietuvos respubliką, ir sovietinę okupaciją, ir dar dabar primenantis trumpą poeto stotelę šioje miesto dalyje. Nors per paskutinį šimtmetį spaudoje ne sykį bandyta įrodyti, kad poetas čia gal net negyveno ir užsukdavo tik kaip svečias, tai vis tiek išlieka gražia miesto istorijos dalimi, pagerbiančia vieną žymiausių lietuvių kilmės autorių, o tai, kad gatvės nepervadino net keturi skirtingi politiniai režimai, rodo jo pavardės tvirtumą.

„Gdziež jestem?“ („Kur aš?“), klausė Konradas Valenrodas to paties pavadinimo Mickevičiaus poemoje. „Mūsų Mickevičius – tai XX amžiaus neono invazija į XXI amžiaus Kauną. Ar jis žino, kur jis yra? Jūs esate čia“, – apie neoninį memorialą, pristatytą 2017 m. vykusioje Kauno bienalėje kalba jo autoriai Jonas Oškinis ir Raimundas Krukonis. Citata apytikriai toje vietoje, kur ir stovėjo „Mickevičiaus namelis“, deja, šiuo metu nebespingsi. Nukabinta. Gal kada dar sužibės? Svetlanos Baturos nuotr. / Kauno bienalės archyvas

„Gdziež jestem?“ („Kur aš?“), klausė Konradas Valenrodas to paties pavadinimo Mickevičiaus poemoje. „Mūsų Mickevičius – tai XX amžiaus neono invazija į XXI amžiaus Kauną. Ar jis žino, kur jis yra? Jūs esate čia“, – apie neoninį memorialą, pristatytą 2017 m. vykusioje Kauno bienalėje kalba jo autoriai Jonas Oškinis ir Raimundas Krukonis. Citata apytikriai toje vietoje, kur ir stovėjo „Mickevičiaus namelis“, deja, šiuo metu nebespingsi. Nukabinta. Gal kada dar sužibės? Svetlanos Baturos nuotr. / Kauno bienalės archyvas

Gražiausia vieta pasaulyje

Šios vietos nežino net daugelis kauniečių, ką jau kalbėti apie kitų miestų gyventojus. Todėl čia sutiksi nebent pasimetusius lenkų turistus ir gal vieną kitą jauną porelę, ieškančią privatumo. Apie Kauno Ąžuolyno ir Zoologijos sodo šone žaliuojantį slėnį Adomas Mickevičius yra rašęs, kad gražesnio nėra visame pasaulyje. Teigiama, kad poetas čia dažnai ateidavo pasisemti įkvėpimo, pasėdėti ant akmens.

Legenda byloja, kad, poetui paliekant Kauną, išleistuvėms čia susirinko poeto draugai, mokiniai. Šventės metu ant poeto nusėdėto akmens buvo išgraviruoti jo inicialai ir data (kita versija byloja, kad inicialai išgraviruoti tik 1918 m., kai akmuo po potvynio buvo iš naujo atrastas). Galima teigti, kad tai vienas įdomiausių išlikusių originalių kūrėjo gyvenimo artefaktų Kaune. Be to, ši vieta turi moralinę vertę: poetas ne sykį laiškuose minėjo niūrią gyvenimo Kaune kasdienybę, o šis slėnis jam tapo maloniu ir atpalaiduojančiu prieglobsčiu.

Infrastruktūriškai slėnis yra neparuoštas turizmui ar net rekreacijai mieste. Čia tikrai gan sudėtinga patekti: norint užeiti reikia arba keliauti pavojinga ir vingiuota Radvilėnų plento atkarpa, kurioje nėra šaligatvio, arba leistis gyventojų išmintais takeliais iš Rimšės ar Žuvinto gatvių, atokių gyvenamųjų kvartalų. Slėnyje nėra apšvietimo, šiukšlių dėžių, trūksta vietų atsisėsti. Nepaisant visko, tai viena gražiausių ir unikaliausių Kauno vietų norintiems pabėgti nuo žmonių ir miesto šurmulio.

Pirmąsyk aplankius slėnį galima netekti žado: kaip tokia įspūdinga vieta pasislėpė taip netoli miesto centro? Tarp Radvilėnų plento ir Tunelio gatvės įsispraudusį poeto prieglobstį gaubia kalvos, juo teka Girstučio upelis. Teritorijoje auga šimtamečiai ąžuolai ir kiti lapuočiai, pastatytas nedidelis tiltelis, keletas gyvenimo išbandymų neatlaikiusių suoliukų. Šiuo metu slėnis prižiūrimas, jame nebesiveisia Sosnovskio barščiai, reguliariai nupjaunama žolė, aprenkamos šiukšlės, tvarkoma aplinka.

Palikęs Kauną Adomas Mickevičius dažnai šį miestą prisimindavo kūriniuose ar laiškuose. Pradžioje jo nemėgęs ir net kritikavęs, vėliau rašytojas savo kūriniuose ne sykį apie Kauną atsiliepė su stipriu panegirikos prieskoniu. Pavyzdžiui, kūrinyje „Konradas Valenrodas“ Kaunas tampa beveik visos gimtinės Lietuvos apibendrinimu. Taigi ilgainiui autoriaus nuomonė apie tuometinį lietuviškos kultūros židinį pasikeitė ir jis tai įprasmino geriausiai, kaip mokėjo, – kūryboje. Dabar kūryba lieka mums visiems ir Kaunui.

Algirdas Šapoka

Tekstas publikuotas „Kaunas pilnas kultūros“ 2018 m. vasario numerio rubrikoje „Kaunietis“. Žurnalo archyvą rasite čia.

Kaune – juodojo avangardo lyderis iš Karibų salų
Nedažnai į Lietuvą atvyksta Karibų muzikos atlikėjai – ypač iš tolimojo Trinidado. Todėl verta atkreipti dėmesį į šią savaitę...
Iš(si)pasakoti kviečiantis Istorijų festivalis Kaune pristatys pusšimtį renginių
Nepažinęs savo istorijos nepažįsti savęs – tokiu leitmotyvu nešinas atkeliauja naujas Kauno miesto ir rajono festivalis. Spalio 17–24 dienomis įvairiose...
Maršrutas rugsėjo 23 – 26 dienoms
PIRMADIENIS, 09 23 Aldonos Ruseckaitės eilėraščių knygos „Debesiu“ pristatymas, 17:00 Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56 Kultūriškai pradėti...
Paskelbta Kauno kino festivalio programa
„Miestas renkasi kine“ – tokiu šūkiu į kino sales ir kitas kino erdves kviečia rugsėjo 26 – spalio 27...
Kaune – juodojo avangardo lyderis iš Karibų salų
Nedažnai į Lietuvą atvyksta Karibų muzikos atlikėjai – ypač iš tolimojo Trinidado. Todėl verta atkreipti dėmesį į šią savaitę...
Iš(si)pasakoti kviečiantis Istorijų festivalis Kaune pristatys pusšimtį renginių
Nepažinęs savo istorijos nepažįsti savęs – tokiu leitmotyvu nešinas atkeliauja naujas Kauno miesto ir rajono festivalis. Spalio 17–24 dienomis įvairiose...
Maršrutas rugsėjo 23 – 26 dienoms
PIRMADIENIS, 09 23 Aldonos Ruseckaitės eilėraščių knygos „Debesiu“ pristatymas, 17:00 Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56 Kultūriškai pradėti...
Paskelbta Kauno kino festivalio programa
„Miestas renkasi kine“ – tokiu šūkiu į kino sales ir kitas kino erdves kviečia rugsėjo 26 – spalio 27...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia