Muziejaus trečiadienis. Latviška istorija apie porcelianą ir krepšinį

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus rinkinių saugotoja Rita Kišonienė šiam trečiadieniui parengė detektyvinį pasakojimą, kuriame telpa ir porcelianas, ir… krepšinio kamuolys. Atsargiai, porcelianas trapus!

2018 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko galerijoje buvo surengta paroda „Baltijos kaimynės – 100. XX a. Latvijos ir Estijos dailės iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“ (kuratorė Irmantė Šarakauskienė, kuratorius ir iniciatorius Osvaldas Daugelis). Latvijos taikomąją dailę parodoje pristatė 12 porceliano dirbinių, tarp kurių buvo Herberto Mangolds (1901-1978), Sigismundo Vidbergs (1890-1970) dekoruotos vazos, Romano Sutos (1896-1944) lėkštės ir kt.

Vitrinos apatinėje lentynoje eksponuota lėkštė bei vaza su mažai žinoma Verners Krisons pavarde. Pradėjus rinkti informaciją tapo neaiškūs autoriaus gimimo ir mirties metai, beveik nieko nebuvo galima rasti apie šį žmogų.

Pradžiai – šiek tiek istorijos ir konteksto. Rygos porceliano ištakos yra senos. 1841 m. porceliano gamybą pradėjo Sidoras Kuznecovas. 1886 m. Rygoje įsikūrė Karlo Jesseno fabrikas, o nuo 1887 m. vienas iš septynių Kuznecovo bendrovės fabrikų. 1920 m. naujai susikūrusioje Latvijos respublikoje pradėjo formuotis nacionalinis menas, pradėjęs sekti Europos dailės tendencijas. Užduotis buvo idėjiškai, meniškai ir suprantamai pateikti aktualijas ir visa tai, kas supa žmones kasdienybėje. Daugiausiai tai buvo jauni tapytojai, grafikai bei scenografai, kurie bandė suteikti pagrindus konstruktyviam romantiniam nacionaliniam stiliui. 1920-1930 m. Latvijos porceliane atsispindėjo inteligentijos dvasinės paieškos, bandymai formuoti nacionalinę ir tuo pačiu šiuolaikišką estetiką, surasti savo vietą Europos dailėje.

1925 m. buvo pradėta populiarinti pramoninė dailė, paskatinusi Rygoje rastis porceliano tapymo dirbtuvėms. Nuo šio momento, galima teigti, pradėjo gyvuoti „Baltars“ [(1925-1928) pagrindinis novatoriškų idėjų pradininkas buvo Romanas Suta]. Pirmas jų įvertinimas įvyko 1925 m. tarptautinėje parodoje Paryžiuje, paskelbusioje „Art Deco“ epochą. „Baltars“ paliko ryškų pėdsaką latvių mene ir tapo stimulu atsirasti „Burtnieks“ [(1929-1939) vedantis dailininkas Sigismundas Vidbergs] ir „Ripors“ [(1933-1934) dailininkai Niklāvs Strunke ir Erast Šveics]. 1931 m. Romanas Suta pradėjo bendradarbiauti su M. S. Kuznecovo fabriku, kuriame toliau įgyvendino savo dizaino idėjas. Fabrike tuo metu dirbo daugybė jaunų dailininkų. 1935 m. M. S. Kuznecovo produkcija buvo įvertinta Briuselyje, o 1937 m. Paryžiuje gavo „Gran-prix“.

Taigi apie Verners Krisons. Ieškodama informacijos kreipiausi į Rygos taikomosios dailes ir dizaino muziejų. Keramikos kolekcijos kuratorė Dace Lavina atsiuntė informacijos apie Verners Krisons, bet taip pat nežinojo jo gimimo metų. Laiške ji rašė:

Labai panašios lėkštės centre matoma Europos II-ojo krepšinio čempionato emblema – dvi krepšininkų figūros Rygos fone. Lėkštės krašte – šalių, dalyvavusių 1937 m. čempionato vėliavos. Reiktų paminėti, kad čempionato vietą nulėmė Latvijos Svajonių komandos pergalė 1935 m. I-ajame Europos čempionate Ženevoje. Šioje komandoje žaidė krepšininkas Andrejs Krisons, kuris turėjo brolį dailininką ir architektą Verners Krisons.

1930 m. periodinėje spaudoje minima, kad Verners buvo ne tik dailininkas, bet ir krepšininkas. Jis buvo Latvijos Universiteto sporto komandos maratonų bėgikas, 1930 m. Latvijos maratono čempionato dalyvis (sesuo Helēna Krisone buvo keramikė). Antrojo pasaulinio karo metu (po karo?) Verners Krisons buvo išsiųstas į Gulago lagerį. Žinoma, kad 1991 m. jis tebegyveno Intoje. Jo brolis Andrejs Krisons II-jo pasaulinio karo metais buvo pašauktas tarnauti į Latvijos Legioną. Mūšyje Kurše buvo sužeistas ir mirė 1945 m.

2012 m. rašytojas bei kino režisierius Aigars Grauga sukūrė įkvepiantį filmą „Sapņu komanda 1935“ (įdomi detalė – dalis jo vaizdų filmuoti Kaune, – red. past.).

“.

Latvijos okupacijos muziejaus internetinėje svetainėje galima rasti Verners Krisons vidurvasario piešinį iš albumo, kurį jis sukūrė kalėdamas Sibire. 1953 m., per Jonines, jį padovanojo kalinei Ainai Birne.

Praėjusią vasarą aplankiau Rygos porceliano muziejų. Paklausiau, gal jie ką nors žino apie Verners Krisons. Mano nustebimui, muziejaus darbuotojai pasakė, kad Krisons pavarde pasirašinėjo moteris. Apie Verners Krisons jie nieko nežinojo. Tai labai stebino. Tačiau viena darbuotoja patarė kreiptis į buvusią ilgametę Latvijos Nacionalinio muziejaus vyriausiąją rinkinių saugotoja Liudmilą Neimisevą. Paskambinau jai ir paklausiau, ar jai ką nors sako pavardė „Verners Krisons“. Ji atsakė: „Žinoma“.

Vėliau laiške ponia Liudmila rašė: „Jūs surinkote praktiškai visą informaciją. Viskas, ką jums galiu pranešti, yra jo gimimo metai. Jis baigė Latvijos dailės akademijos grafikos skyrių, o 1936 m. surengė savo pirmąją personalinę parodą, kurioje eksponavo dekoruotą porcelianą. Meninis porcelianas tuo metu buvo pakankamai aktualus, jį kūrė daugelis žinomų dailininkų… Lėkštės dekoras, skirtas 1937 m. čempionatui, atkartoja plakato kompoziciją. Visą laiką galvojau, kad egzistavo tik vienas egzempliorius, bet štai, atsirado ir antras – paprastai praktikuojama pakartoti tą patį piešinį ant nedaugelio egzempliorių.

Abu darbai įrodo aukštą autoriaus meistriškumą, ir dėl jo nežinomų darbų numanoma tikra kova tarp privačių kolekcininkų. Daugybė darbų yra pristatomi su sesers Helenos Krisone parašu. Ji buvo neprofesionali dailininkė, kurios darbai yra pernelyg ekspresyvūs, bet paperkantys savo „naiviu menu“. Apskritai Rygos meninio porceliano prekinį ženklą mes dar tik pradedame „įsukti“ ir dar lieka daug neišaiškinta ir nežinoma“.

O dabar metas žvilgtelėti į Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejuje saugomą latviškojo porceliano kolekciją.

Parodos „Baltijos kaimynės – 100. XX a. Latvijos ir Estijos dailės iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“ fragmentai. Ritos Kišonienės nuotr.

Parodos „Baltijos kaimynės – 100. XX a. Latvijos ir Estijos dailės iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių“ fragmentai. Ritos Kišonienės nuotr.

 

Guste (Auguste) SILIŅA (?). 1937-1939 m. Statulėlės „Mergaitė tautiniai rūbais“. Dekoruotoja Jelizaveta Gegelo (Malikova, 1904-1999)Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas. Sidabras, raižymas Sporto prizas. Latvijos lengvosios atletikos sąjungos dovana II tarpvalstybinėms lengvosios atletikos rungtynėms, vykusioms Kaune 1938 liepos 9-10 d. atminti. Sporto prizas. Latvijos krepšinio sąjungos dovana Lietuvos krepšinio komitetui VI tarpvalstybinių krepšinio rungtynių, vykusių Rygoje, 1939 m. sausio 21 d. atminti Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas. Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m. Rimantės Ropytės nuotr.

Guste (Auguste) SILIŅA (?). 1937-1939 m. Statulėlės „Mergaitė tautiniai rūbais“. Dekoruotoja Jelizaveta Gegelo (Malikova, 1904-1999)Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas. Sidabras, raižymas
Sporto prizas. Latvijos lengvosios atletikos sąjungos dovana II tarpvalstybinėms lengvosios atletikos rungtynėms, vykusioms Kaune 1938 liepos 9-10 d. atminti.
Sporto prizas. Latvijos krepšinio sąjungos dovana Lietuvos krepšinio komitetui VI tarpvalstybinių krepšinio rungtynių, vykusių Rygoje, 1939 m. sausio 21 d. atminti
Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas.
Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m.
Rimantės Ropytės nuotr.

 

Guste (Auguste) SILIŅA Statulėlė „Piemenėlis“. 1934–1938 Dekoruotojas Aleksandr Šlepnev Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba. Sidabras, raižymas Sporto prizas. Latvijos krepšinio sąjungos dovana Lietuvos krepšinio komandai tarpvalstybinių krepšinio rungtynių, vykusių Kaune, 1938 m. kovo 26 d. atminti Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas Inv. nr. Tt-873 Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m. Rimantės Ropytės nuotr.

Guste (Auguste) SILIŅA
Statulėlė „Piemenėlis“. 1934–1938
Dekoruotojas Aleksandr Šlepnev.
Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba. Sidabras, raižymas.
Sporto prizas. Latvijos krepšinio sąjungos dovana Lietuvos krepšinio komandai tarpvalstybinių krepšinio rungtynių, vykusių Kaune, 1938 m. kovo 26 d. atminti.
Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas.
Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m.
Rimantės Ropytės nuotr.

 

Guste (Auguste) SILIŅA Statulėlė „Šiltai apsuktas“. 1937–1940 Dekoruotojas Mirdza Januža. Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas. Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas. Inv. nr. Tt-12998 Įsigyta iš privataus asmens 1987 m. Audriaus Kapčiaus nuotr.

Guste (Auguste) SILIŅA
Statulėlė „Šiltai apsuktas“. 1937–1940
Dekoruotojas Mirdza Januža.
Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas.
Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas.
Įsigyta iš privataus asmens 1987 m.
Audriaus Kapčiaus nuotr.

 

Herberts MANGOLS (1901–1978) Dekoratyvinė vaza „Žydinti obelis“. 1936 Dekoruotojas N. Sokolov Sporto prizas. Lietuvos buriuotojų sąjungos įsteigtas prizas, skirtas Klaipėdos jachtklubo sezono uždarymo proga surengtos jachtų regatos nugalėtojui, 1936 m. Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas. Sidabras, raižymas Inv. nr. Tt-874 Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m. Rimantės Ropytės nuotr.

Herberts MANGOLS (1901–1978)
Dekoratyvinė vaza „Žydinti obelis“. 1936
Dekoruotojas N. Sokolov
Sporto prizas. Lietuvos buriuotojų sąjungos įsteigtas prizas, skirtas Klaipėdos jachtklubo
sezono uždarymo proga surengtos jachtų regatos nugalėtojui, 1936 m.
Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas
Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas. Sidabras, raižymas
Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m.
Rimantės Ropytės nuotr.

Sigismunds VIDBERGS (1890–1970) Dekoratyvinė vaza. 1929–1932 Sporto prizas. Latvijos futbolo sąjungos dovana XII tarpvalstybinių futbolo rungtynių, vykusių Liepojoje, „Olimpijos“ stadione, 1932 liepos 24 d. atminti. Ryga, Burtnieks porceliano dirbtuvės. Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas. Sidabras, raižymas. Inv. nr. Tt-7800; Vs-46 Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m. Rimantės Ropytės nuotr.

Sigismunds VIDBERGS (1890–1970)
Dekoratyvinė vaza. 1929–1932
Sporto prizas. Latvijos futbolo sąjungos dovana XII tarpvalstybinių futbolo rungtynių, vykusių Liepojoje, „Olimpijos“ stadione, 1932 liepos 24 d. atminti.
Ryga, Burtnieks porceliano dirbtuvės.
Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas. Sidabras, raižymas.
Inv. nr. Tt-7800; Vs-46
Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m.
Rimantės Ropytės nuotr.

Aleksandra BEĻCOVA (1892–1981) Segė „Dainų šventė“. 1926 Ryga, Baltars porceliano tapymo dirbtuvės. Fajansas, bronza, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas. Inv. nr. Tt-5855 Įsigyta iki 1961 m. Audriaus Kapčiaus nuotr.

Aleksandra BEĻCOVA (1892–1981)
Segė „Dainų šventė“. 1926
Ryga, Baltars porceliano tapymo dirbtuvės.
Fajansas, bronza, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas.
Inv. nr. Tt-5855
Įsigyta iki 1961 m.
Audriaus Kapčiaus nuotr.

 

Romans SUTA (1896-1944) Lėkštė „Bajorų šventė“ arba „Vestuvės“. 1926 Ryga, „Baltars“ porceliano tapymo dirbtuvės. Fajansas, polichrominė viršglazūrinė tapyba Įsigyta iš Latvijos dailės parodos „Paveikslai ant porcelianos“ Lietuvių dailės draugijos Kaune 1926 m. Audriaus Kapčiaus nuotr.

Romans SUTA (1896-1944)
Lėkštė „Bajorų šventė“ arba „Vestuvės“. 1926
Ryga, „Baltars“ porceliano tapymo dirbtuvės.
Fajansas, polichrominė viršglazūrinė tapyba
Įsigyta iš Latvijos dailės parodos „Paveikslai ant porcelianos“ Lietuvių dailės draugijos Kaune 1926 m.
Audriaus Kapčiaus nuotr.

Romans SUTA (1896-1944) Lėkštė „Šv. Jurgis“. Dedikuota Lietuvai. 1936 Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas. Fajansas, polichrominė viršglazūrinė tapyba. Lietuvos diplomato, pirmojo LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Kazio Lozoraičio (1929-2007) dovana 2002 m. Audriaus Kapčiaus nuotr.

Romans SUTA (1896-1944)
Lėkštė „Šv. Jurgis“. Dedikuota Lietuvai. 1936
Ryga, M. S. Kuznecovo porceliano fabrikas.
Fajansas, polichrominė viršglazūrinė tapyba.
Lietuvos diplomato, pirmojo LR nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Kazio Lozoraičio (1929-2007) dovana 2002 m.
Audriaus Kapčiaus nuotr.

 

Verner KRISONS (1907-?) Dekoratyvinė lėkštė. Ryga, 1937 Sporto prizas. Latvijos krepšinio sąjungos dovana Lietuvos krepšinio komitetui VI tarpvalstybinių krepšinio rungtynių, vykusių Rygoje, Sporto namuose, 1939 m. sausio 21 d. Atminti. Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas Perimtas iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m. Audriaus Kapčiaus nuotr.

Verner KRISONS (1907-?)
Dekoratyvinė lėkštė. Ryga, 1937
Sporto prizas. Latvijos krepšinio sąjungos dovana Lietuvos krepšinio komitetui VI tarpvalstybinių krepšinio rungtynių, vykusių Rygoje, Sporto namuose, 1939 m. sausio 21 d. Atminti.
Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas
Perimtas iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m.
Audriaus Kapčiaus nuotr.

 

Verner KRISONS (1907-?) Dekoratyvinė vaza ant kojelės. Latvijos krepšinio rinktinės dovana Lietuvos krepšinio lygai IV tarpvalstybinių krepšinio rungtynių, vykusių Rygoje, Armijos sporto klubo salėje, 1937 m. vasario 20 d., proga Ryga, XX a. 3-4 d. Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas. Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m. Rimantės Ropytės nuotr.

Verner KRISONS (1907-?)
Dekoratyvinė vaza ant kojelės.
Latvijos krepšinio rinktinės dovana Lietuvos krepšinio lygai IV tarpvalstybinių krepšinio rungtynių, vykusių Rygoje, Armijos sporto klubo salėje, 1937 m. vasario 20 d., proga
Ryga, XX a. 3-4 d.
Porcelianas, polichrominė viršglazūrinė tapyba, auksavimas.
Perimta iš Kūno kultūros rūmų Kaune 1942 m.
Rimantės Ropytės nuotr.

Rita Kišonienė

ciurlionis.lt

Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
Muziejus trečiadienis. Paskutinį XX a. dešimtmetį gimusi idėja: „BO“
2019 m. spalio 17–24 d. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veikė paroda „Laukiniai Kauno Vakarai“, kurioje buvo galima trumpam...
Muziejaus trečiadienis. Kauno pilies ir miesto požemių paslaptys
Vienas lankomiausių objektų mieste – Kauno miesto muziejaus Pilies skyrius – įvairiuose pasakojimuose yra siejamas su požeminio miesto paslaptimis...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Muziejaus trečiadienis. „Ir su kalinio šimtasiūle jis atrodė kaip kunigaikštis…“
Spalio 18 d. sukaks 120 metų, kai gimė žymus operos solistas, Lietuvos kariuomenės karininkas, politinis kalinys Antanas Kučingis (1899–1983),...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia