Muziejaus trečiadienis. Laisvės alėjos lobis ir kitos žvangančios istorijos

Išgirdus žodį „lobis“ ausyse sužvanga monetos, o akyse sublizga auksas ir deimantai. Tiesa, žodyne yra ir kitų žodžio reikšmių – pavyzdžiui, „dvasinė, kultūrinė vertybė“. Bet šįkart „Muziejaus trečiadienis“ – apie tą, žvangantį ir blizgantį.

Praėjusią vasarą vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją aptiktas didžiausias per tris pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje lobis, po grindiniu išgulėjęs beveik 500 metų. Apie jį ir kitas magiškai skambančio, bet visai realaus, čia pat, muziejaus fonduose saugomo lobių pasaulio detales pasakoja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriaus vadovas dr. Ignas Narbutas.

Patys Laisvės alėjos lobį pamatyti galėsite jau nuo šeštadienio, kovo 2 d. – jis iki birželio 30 d. bus eksponuojamas muziejuje (čia rasite anksčiau mūsų publikuotą muziejaus naujieną apie lobio radimo ir kitas aplinkybes).

 

DM_Numizmatikos_skyrius

 

Kol neprakalbome apie lobius, man įdomus Numizmatikos skyrius. Saugote 280 tūkst. eksponatų, o kokia paties skyriaus istorija?

Numizmatikos skyrius įkurtas 1972 metais, kai buvo suskaidytas tuometinis Istorinis skyrius. Šis įkurtas 1936 metais. Jam nuo pat pradžių vadovavo numizmatai – pirmiau Aleksandras Mykolas Račkus, tada Povilas Karazija. Skyrius kaupė numizmatiką ir visus Lietuvoje randamus lobius, kurie patekdavo į muziejus. Rinkiniai smarkiai išaugo, tad skyrius padalintas į Numizmatikos ir Taikomosios dailės skyrius. Numizmatikos skyriaus pirmoji vedėja buvo Ieva Andriulytė–Aleksienė, garsi istorikė, egiptologė. Nuo to laiko skyrius ir dirba (šypsosi).

Ar skyriaus darbas tiesiogiai priklauso nuo radinių?

Sakyčiau, ne nuo radinių, o nuo dovanų. Juk tai milžiniškos A. M. Račkaus surinktos pinigų kolekcijos, padovanota Lietuvai, pagrindu ir įkurtas Istorinis skyrius. Taip pat eksponatai gali būti perkami, bet šiais laikais perkame nedaug, nebent tai tikrai retas ir gerai išsilaikęs eksponatas.

Laisvės alėjos lobis, kiek teko skaityti, padovanotas.

Taip, UAB „Kauno tiltai“, įmonė, kurioje dirba lobio radėjai, jį muziejui padovanojo, esame labai jiems dėkingi, nors net buvome suradę rėmėją ir pasirengę už jį sumokėti tiek, kiek priklauso LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka, tai yra, ketvirtadalį specialistų nustatytos šių dienų rinkos kainos (Ji yra 40 650 Eur, – red. past.).

Visgi iš esmės lobiai mums kainuoja – kainuoja monetų valymas, metalo tyrinėjimas. Prie kiekvieno eksponato, kol jis visu gražumu pasiekia lankytoją, yra nematomo darbo.

DM_Numizmatikos_skyriuje

Labai įdomu, ar tai, kiek lobio vertės lieka radėjui, yra kokia nors visuotinai sutarta proporcija? Kaip skaičiuojama kitur pasaulyje? Gal kitur lobių ieškoti labiau apsimoka?

Pasaulyje yra labai įvairiai. Pavyzdžiui, Anglijoje viskas, kas žemėje, priklauso karalienei. Lietuvoje iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo irgi buvo šiek tiek kitaip, numatytų atlyginimų nebuvo. Dabar padėtis šiuo klausimu pataisyta.

Ar galima pagal istorinius šaltinius nuspėti, kiek ar kokių lobių dar neatrasta?

Nuspėti nenuspėsi, bet paplitus metalo ieškikliams, žinoma, lobių randama daugiau. Tik ne visi jie patenka į muziejus. Greičiau kolekcininkai išgraibsto.

Koridoriais keliaujant į jūsų skyrių teko nugirsti, kad Laisvės alėjos lobis – jau bene trisdešimtasis muziejaus kolekcijoje.

Taip, turime apie trisdešimt lobių. Yra du prieš karą gauti lobiai, išsibarstę tarp kitų monetų – tai įvyko per inventorizaciją, atliktą keičiantis santvarkoms.

Kuo Laisvės alėjos lobis išskirtinis?

Per pastaruosius 30 metų tai didžiausias Kaune rastas lobis, net 749 monetos. Išsiskiria jis ir tuo, kad jame daug įvairiausių smulkių monetyčių. Paprastai lobiuose kaupiamos didesnio nominalo monetos, jų nebūna daug. Ir dešimt vertingų monetų galima būti laikoma lobiu. Taigi mums, kaip numizmatams, tos mažosios labai įdomios, to laikotarpio jų išlikę nedaug, kai kurių metų laikomos itin retomis.

Laisvės alėjos lobis, suskaičiavus visas monetas, prilygsta apie 250 tuometinių grašių. Pagal tuometinę perkamąją galią galima pasakyti, kad gero žirgo už jį nebūtum galėjęs nupirkti. Šių laikų terminais kalbant, naujo automobilio neįsigytum.

O ar lobis gali ką nors pasakyti apie žmogų, kuris jį užkasė? Kas tai buvo per kaunietis?

Galima sakyti, kad tai nebuvo labai turtingas žmogus, nes lobis užkastas moliniame indelyje. Nemuno krantinėje 1977 m. rastas lobis, pavyzdžiui, buvo sidabruotame indelyje. Tuoj parodysiu –

IMG_82313

Dabar ruošiamės naujai ekspozicijai, tad po truputį tvarkome visus lobius. Taip pat ir patį didžiausią mūsų turimą – Verkių lobį. Jį sudaro 980 monetų, nukaldintų XV amžiuje. Šis lobis vertingas finansiniu požiūriu, bet ne mažiau įdomus istoriniu. Jame yra vadinamųjų „vytautinių“ monetų su ietgaliais ir kryžiais. Tai labai svarbus istorinis šaltinis to meto monetų kalybai pažinti.

Ką dar gali papasakoti monetos? Į ką atkreipti dėmesį atėjus apžiūrėti lobio į muziejų?

Įdomūs yra herbai – ne tik valstybių, kaip jas suprantame dabar. Juk XVI a. kiekvienas didesnis Vokietijos miestas kaldino savo pinigus. Mūsų rinkiniuose yra, pavyzdžiui, vyskupų pinigų, atvežtų A. M. Račkaus iš visos Europos. Juos galime pavadinti netgi „privačiais“.

Anuomet pinigų vertę sudarė metalas. Lietuviškos monetos XVI a. Europos kontekste buvo gerai kotiruojamos. Jų sudėtyje buvo daug sidabro.

Klausantis jūsų atrodo, kad numizmatai turėtų būti didžiausi euroskeptikai ir labai nemėgti kriptovaliutų. Juk ateities kartų rasti lobiai bus ne tokie įdomūs.

Džiaukimės, kad dar turime kišenėse monetų ir banknotų, dar neprivertė visų pereiti į virtualias pinigines. Kai pereisime, niekas išvis lobių nebeužkasinės.

Minėjote, kad šiuo metu tvarkote ir daugiau lobių. Kada juos galės pamatyti visuomenė?

Kai tik bus baigti muziejaus darbai ir įrengta nuolatinė ekspozicija. Joje galėsite pamatyti ne vieną lobį. Ir ne tik monetomis. Juk ir Čiurlionis yra Lietuvos lobis (šypsosi).

IMG_8231

Ką dar kaupia jūsų skyrius?

Tikrai ne tik lobius ir monetas. Kaupiame ir bonistiką, tai yra, popierinius pinigus. Netgi padirbtų yra! Turime ir patį pirmąjį kinietišką popierinį pinigą.

Kaip jis Kaune atsirado?

Račkus atvežė. Viską, kas reta pasaulyje, į Kauną atvežė Račkus. Ir pirmųjų Amerikos dolerių, kaldintų XVIII a., ir ankstyviausių europinių, amerikietiškų, meksikietiškų banknotų. Jo rinkimo sfera buvo pasaulio dalys – Lietuvos numizmatika, jo kolekcija buvo didžiausia Lietuvoje, kada nors sukaupta vieno žmogaus. Kaip jau minėjau, ji pradėjo Istorinį skyrių, jos pagrindu bus parengtos nuolatinė ekspozicijos. Ji pristato visą Lietuvos monetų kalybos istoriją nuo seniausiųjų laikų. Antroji dalis, kurią sunkoka parodyti, apima visą pasaulį. Senoji Kinija, Antikos monetos, eksponatai iš egzotiškų kraštų, netgi piratų pinigai. Žodžiu, daugybė numizmatinių įdomybių.

Turime apdovanojimų fondą. Ikikarinės Lietuvos respublikos Prezidentūros apdovanojimai, šią 1941 m. likviduojant Prezidentūrą, visi pateko į mūsų muziejų. Įdomi ir meninių, vadinamųjų stalo medalių kolekcija. Net keli šimtai jų sukaupti Račkaus. Turime Kelmės dvarininkų Gruževskių kolekcijos dalį – tai caro laikų Rusijos medaliai. Būtent medalių menas ir mane patį atvedė į muziejų.

O jei reikėtų išsirinkti vieną monetą, jūsų nuomone, geriausiai reprezentuojančią jų kalybos istoriją Lietuvoje?

Žygimanto Augusto taleris yra tikrai įspūdingas. Štai, žiūrėkite. Tokių talerių galite pamatyti šiuo metu Istorinėje LR prezidentūroje veikiančioje parodoje „Ypatinga dovana Lietuvai“. Ši paroda kaip tik yra apie mano ne kartą minėtą A. M. Račkaus kolekciją (ši paroda veiks iki  gruodžio 31 d., – red. past.). Dalis jos eksponatų tikrai bus nuolatinėje mūsų ekspozicijoje.

Čia tokia muziejinė kasdienybė – neretai eksponatas įdomus ne vieniems mums. Štai praėjusiais metais visiems prireikė ikikarinių litų. Pavyzdžiui, Lietuvos monetų kalykla rengėsi leisti replikas tų monetų, kurios iki karo neemituotos, tai yra, neišleistos į apyvartą. Taigi jie domėjosi mūsų rinkiniais, kuriuose saugomi tų monetų modeliai.

Paklaustas, ar laisvu nuo darbo metu dar ką nors kolekcionuoja, dr. Ignas Narbutas juokėsi, kad kolekcijų per dienas prisižiūri į valias. Jo kolegė, Numizmatikos skyriaus rinkinių saugotoja Beta Šneliūtė, tuo tarpu papasakojo, kad, jei turite konkrečių klausimų (kad ir mokslo darbui) apie vieną ar kitą muziejuje saugomą, bet viešai neeksponuojamą monetą, medalį ar kitą objektą, galite kreiptis. Į Numizmatikos skyrių kreipiasi ir norintys sužinoti, ar vertingos jų turimos monetos. Tenka ir autentiškumą tikrinti. Žodžiu, jei šiandien lobį užkasti ir nebe taip madinga, Numizmatikos skyriuje darbo dar ilgai nepritrūks.

ciurlionis.lt

Kotryna Lingienė © Kaunas pilnas kultūros

Muziejaus trečiadienis. Lėlės iš spektaklio
Kauno miesto muziejus prisijungė prie Teatro savaitės renginių Kaune ir šia proga pristato naujai į muziejų atkeliavusius eksponatus –...
Muziejaus trečiadienis. Latviška istorija apie porcelianą ir krepšinį
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus rinkinių saugotoja Rita Kišonienė šiam trečiadieniui parengė detektyvinį pasakojimą, kuriame...
Muziejaus trečiadienis. Dainavęs žymiausiose pasaulio scenose
Žvelgdami į Lietuvos kultūros istoriją, regime daugybę talentingų asmenybių, gyvenusių ne tėvynėje, bet įvairiuose užsienio kraštuose. Šį kartą rubrikoje...
Muziejaus trečiadienis. Užgavėnės Kauno neaplenks
Užgavėnės – tinkamiausias laikas tam, kad įvyktų kažkas neįprasto. Būtent todėl Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje sukurtas naujas...
Muziejaus trečiadienis. Lėlės iš spektaklio
Kauno miesto muziejus prisijungė prie Teatro savaitės renginių Kaune ir šia proga pristato naujai į muziejų atkeliavusius eksponatus –...
Muziejaus trečiadienis. Latviška istorija apie porcelianą ir krepšinį
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriaus rinkinių saugotoja Rita Kišonienė šiam trečiadieniui parengė detektyvinį pasakojimą, kuriame...
Muziejaus trečiadienis. Dainavęs žymiausiose pasaulio scenose
Žvelgdami į Lietuvos kultūros istoriją, regime daugybę talentingų asmenybių, gyvenusių ne tėvynėje, bet įvairiuose užsienio kraštuose. Šį kartą rubrikoje...
Muziejaus trečiadienis. Užgavėnės Kauno neaplenks
Užgavėnės – tinkamiausias laikas tam, kad įvyktų kažkas neįprasto. Būtent todėl Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje sukurtas naujas...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia