Muziejaus trečiadienis. Pas Tilmansus

 

Praėjusią savaitę M. Žilinsko dailės galerijoje atidaryta ir iki pat spalio 20 d. veiks paroda „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“. Tilmansai – tai net keli vienos šeimos atstovai, prieš daugiau nei šimtą metų į Kauną atvykę kurti verslą, užsidirbti ir duoti darbo. Jei ne II pasaulinis karas ir sovietų okupacija, matyt, ir šiandien ši šeima būtų tarp turtingiausiųjų ir garbingiausiųjų Kaune. Visgi privačios nuosavybės nacionalizacija lėmė tai, kad Tilmansų baldai, servizai, paveikslai ir kiti turtai atsidūrė Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejaus saugyklose.

Į parodos, kurią parengė jau 55 metus muziejuje dirbanti dr. Aldona Snitkuvienė, atidarymą iš Vokietijos atvyko ir du Tilmansų palikuonys, pusseserė ir pusbrolis – Gisela Margarete Tillmanns ir Michael Tillmanns. Įdomu, kad Kauno svečiams istorija apie šeimos verslus ir gyvenimą mūsų mieste prieš keletą metų buvo staigmena. Su giminės tęsėjais susisiekusi dr. A. Snitkuvienė jiems papasakojo daugiau, nei jie galėjo įsivaizduoti. O, atvykę į Kauną, buvo sužavėti. Tiek sprendimu į prekybos centro interjerą įkomponuoti Tilmansų nekilnojamąjį turtą, tiek šiuolaikiniu miestu ir pačia paroda. Užsukę jos apžiūrėti būtinai įsigykite ir ką tik išleistą dr. A. Snitkuvienės monografiją „Tilmansai ir jų palikimas“. O daugiau apie savo atradimus, parodos eksponatus ir Tilmansų svarbą Kaunui rubrikoje „Muziejaus trečiadienis“ pasakoja pati muziejininkė.

Gisela Margarete Tillmanns ir Michael Tillmanns buvo vieni pirmųjų, apžiūrėjusių parodą

Gisela Margarete Tillmanns ir Michael Tillmanns buvo vieni pirmųjų, apžiūrėjusių parodą

Tiek XX a. 1–4 deš., tiek ir šiandien Kaunas pilnas kultūros. M. Žilinsko dailės galerijoje veikianti paroda „Atminties kodas: Tilmansų palikimas Kaune“ nustebins lankytojus eksponatų gausa bei prabanga. Ji atspindi vokiečių tautinės mažumos atstovo verslininko Kurto Tilmanso (1880–1945) šeimos vilos interjero aurą. Tenka apgailestauti, kad vila neišliko, tačiau AB „Br. Tilmansai ir Ko“ kontora, 1914 m. pastatyta kitoje gatvės pusėje, šiandien puikuojasi po prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ stogu. Šį pastatą visi kauniečiai pastebėjo, bet vargu ar žino, kas jį statė, kada ir dėl ko.

Marijos ir Kurto vila (Smėlio g. 16, dab. Griunvaldo g., pastatyta 1897 m. pagal V. Serocinskio projektą). 1916 m. (iš Jono Palio rinkinio).

Marijos ir Kurto vila (Smėlio g. 16, dab. Griunvaldo g., pastatyta 1897 m. pagal V. Serocinskio projektą). 1916 m. (iš Jono Palio rinkinio).

AB „Br. Tilmansai ir Ko“ kontora (Smėlio g., dab. Griunvaldo g., pastatyta 1914 m.). 1980 m. (iš Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės rinkinio).

AB „Br. Tilmansai ir Ko“ kontora (Smėlio g., dab. Griunvaldo g., pastatyta 1914 m.). 1980 m. (iš Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės rinkinio).

Daugelis iš mūsų matė ir baigiantį sugriūti „Tilmansų teatro“ pastatą priešais Karmelitų bažnyčią. Nuo 1906 m. jis buvo vienas seniausių pramoninio komplekso kultūrinės paskirties objektu Lietuvoje. Čia spektaklius vaidino neprofesionalūs įvairių draugijų aktoriai, čia 1922–1923 m. dirbo Valstybės teatro aktoriai. „Tilmansų teatre“ dainavo Morta Vaičkienė, Ona Rymaitė, Viktoras Dineika, Antanas Vaičiūnas, Kipras Petrauskas, Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė, Antanas Sodeika ir daugelis kitų solistų, koncertavo Stasio Šimkaus, Vinco Nacevičiaus vadovaujami chorai bei Prano Puskunigio vadovaujamas kanklių orkestras, skambėjo M. K. Čiurlionio, Miko Petrausko, Juozo Naujalio, Stasio Šimkaus harmonizuotos dainos, Antanas Žmuidzinavičius rodė „gyvuosius paveikslus“, pianinu skambino Juozas Talatt-Kelpša, Stasys Šimkus ir t. t.

1923 m. „Lietuvos žiniose“ rašyta: 

Aštuoniomis valandomis vakaro traukė skaitlinga minia balomis į Tilmanso salę, kur nūnai opera vargsta, ir užpildė tą salę kimštinai. Visų veidai reiškė pasitenkinimą, visi didžiavosi taip toli nužengusia mūsų opera, ir salės sienos ūžė gausiomis ovadomis Kiprui Petrauskui …, o dėkingos širdys sunešė jam vainikus – tą padėkos už jo darbus ženklą.

Kauno gyventojai mėgo lankytis „Tilmansų teatre“ dar ir todėl, kad čia buvo galima pažiūrėti spektaklius už dvigubai mažesnę kainą negu Valstybės teatre. Be to, 1931 m. „Dienos naujienos“ rašė:

Šioje salėje žmogus jautiesi nesuvaržytai, kad ir ne taip iškilmingi bus rūbai, ne taip rūpestingai pririštas kaklaraištis – niekas čia nepadyvys.

„Tilmansų salė“ buvo teatras, konservatorija, susirinkimų vieta, kino teatras ir tiesiog pasilinksminimų vieta. Tenka apgailestauti, kad pastatas baigia sugriūti, tačiau galime pasigrožėti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje išsaugotomis Tilmansų šeimos vertybėmis.

Tilmansų teatras (pirktas 1906 m., dab. Kaunakiemio g. 9). 1985 m. (iš Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės rinkinio).

Tilmansų teatras (pirktas 1906 m., dab. Kaunakiemio g. 9). 1985 m. (iš Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės rinkinio).

Tautos šventei (vasario 16 d.) skirto vakaro „Dailės“ teatre (buvusi Tilmanso salė) afiša. 1936 02 15 (Kauno regioninis valstybės archyvas). Fotografas Audrius Kapčius

Tautos šventei (vasario 16 d.) skirto vakaro „Dailės“ teatre (buvusi Tilmanso salė) afiša. 1936 02 15 (Kauno regioninis valstybės archyvas). Fotografas Audrius Kapčius

Rinkinys nusipelno dėmesio kaip išskirtinė Lietuvos istorinio, meninio ir buities paveldo dalis. Jame vyrauja žinomų manufaktūrų porceliano dirbiniai, parvežti Tilmansų iš dažnų išvykų į Vokietiją. Tai garsios Meiseno manufaktūros aukščiausios kokybės gaminiai. Parodoje eksponuojami ir kitų Vokietijos porceliano manufaktūrų, tokių kaip Saksonijos Dresdene, Philippo Rosenthalio ir Ko Zelbe, Berlyno karališkosios, Bauerio ir Pfeifferio Viunterberge, Folkšteto Rudolštate, Carlo Tielscho ir Ko Tyfenfurte gaminiai.

Johann Joachim Kändler (1706–1775). Sietynas, Vokietija, Meisenas, XIX a. pab. (pagal 1760 m. modelį), (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Fofografas Audrius Kapčius

Johann Joachim Kändler (1706–1775). Sietynas, Vokietija, Meisenas, XIX a. pab. (pagal 1760 m. modelį), (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Fofografas Audrius Kapčius

Desertinės  lėkštelės. Vokietija, Meisenas, XIX a. II pusė. (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Fofografas Audrius Kapčius

Desertinės lėkštelės. Vokietija, Meisenas, XIX a. II pusė. (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Fofografas Audrius Kapčius

Kavos servizas. Vokietija, Meisenas, XIX a. pr. (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Fofografas Audrius Kapčius

Kavos servizas. Vokietija, Meisenas, XIX a. pr. (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Fofografas Audrius Kapčius

Vaza, Japonija, Arita, Brolių AOKI bendrovė. 1900 m. (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Fofografas Audrius Kapčius

Vaza, Japonija, Arita, Brolių AOKI bendrovė. 1900 m. (iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių). Fofografas Audrius Kapčius

Išskirtiniai eksponatai, veikiausiai Kurto Tilmanso pirkti Olandijoje, pagaminti Kinijos porceliano sostinėje Dzingdedžene. Jie dekoruoti poglazūrine tapyba kobalto mėlyna spalva. Reta, labai vertinga porcelianinė vaza dekoruota chrizentemų motyvu pagaminta 1900 m. Japonijos porceliano industrijos centre Aritoje. Gausu įprastinių stalo įrankių, tačiau esama ir ne visiems žinomos paskirties įrankių (šparagų žnyplės, ledų šaukšteliai, šaukštelis su kiauraviduriu koteliu, cukraus žnyplės ir bertuvėlis). Visa tai ir dar daugiau (baldai, paveikslai, miniatiūros, sporto prizai, laikrodžiai, žvakidės, grafinai, taurės, dėžutės, statulėlės, tekstilės dirbiniai, knygos, banknotai, …) pamatysite parodoje.

Dr. Aldona Snitkuvienė
ciurlionis.lt

Muziejaus trečiadienis. Naktinėjimai pas Petrauskus
Rengiant „Kauno pilno kultūros“ numerį apie memorialinius muziejus renginių kalendoriuje iššoko gera ir šiai temai artima žinia – jaunimui...
Muziejaus trečiadienis. Plačiai atvertos durys
Naujovė rubrikoje – nuo šiol „Muziejaus trečiadienyje“ rasite istorijas ne tik iš Kauno miesto muziejaus, bet ir kitų Kaune...
Muziejaus trečiadienis. Sigita iš Dainavos
Dar prieš devynerius metus Kauno rotušė buvo gana uždaras objektas, kuriame vykdavo santuokos ceremonijos ir svarbesnės šventės. Tuomet tik...
Muziejaus trečiadienis. „Do you want a piece of a tent?“
  Šiandien rubrikoje norime papasakoti, kaip į Kauno miesto muziejų atkeliavo gal kiek neįprastas, bet dabarties miesto kultūrą ir...
Muziejaus trečiadienis. Naktinėjimai pas Petrauskus
Rengiant „Kauno pilno kultūros“ numerį apie memorialinius muziejus renginių kalendoriuje iššoko gera ir šiai temai artima žinia – jaunimui...
Muziejaus trečiadienis. Plačiai atvertos durys
Naujovė rubrikoje – nuo šiol „Muziejaus trečiadienyje“ rasite istorijas ne tik iš Kauno miesto muziejaus, bet ir kitų Kaune...
Muziejaus trečiadienis. Sigita iš Dainavos
Dar prieš devynerius metus Kauno rotušė buvo gana uždaras objektas, kuriame vykdavo santuokos ceremonijos ir svarbesnės šventės. Tuomet tik...
Muziejaus trečiadienis. „Do you want a piece of a tent?“
  Šiandien rubrikoje norime papasakoti, kaip į Kauno miesto muziejų atkeliavo gal kiek neįprastas, bet dabarties miesto kultūrą ir...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia