Muziejaus trečiadienis. Naktinėjimai pas Petrauskus

Rengiant „Kauno pilno kultūros“ numerį apie memorialinius muziejus renginių kalendoriuje iššoko gera ir šiai temai artima žinia – jaunimui skirtos erdvės įkurtuvės Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų skyriuje. Tai – signalas, kad pagaliau baigta ne metus ir ne dvejus trukusi įkvepiančių tarpukariu Kaune gyvenusių ir kūrusių asmenybių bei profesionaliosios lietuviškos muzikos, o ir teatro, istoriją pristatančio muziejaus padalinio rekonstrukcija.

Visgi net ir profesionaliausiai atlikti statybos darbai negarantuoja, kad pastatas bus gyvas – kaip tada, Laikinosios sostinės epochoje. Todėl mintis vieną nemažo pastato (čia gyveno ir abiejų talentingųjų brolių Petrauskų šeimos, ir nuomininkai, o sovietų okupacijos metais tilpo net poliklinika) erdvių paskirti neformaliems ir nesurežisuojamiems susitikimams yra labai taikli. Gal tokių vakarų – kas antrą ketvirtadienį muziejaus skyrius dirba ilgiau – metu gims nauji kūriniai? Nebūtinai tik muzikiniai.

Kad tuomet, kai brolių Miko ir Kipro rūpesčiu pasistatyti namai buvo naujutėliai, čia netrūkdavo svečių, galima drąsiai spėti. Bet reikia ir įrodymų, tiesa? Fotografijų iš tarpukario bohemos balių rasti nepavyko, bet Kauno miesto muziejaus tinklapyje patalpintas skyriaus aprašymas nuteikia optimistiškai:

Svetainėje stovi autentiškas K. Petrausko Grotrian Steinweg firmos pianinas, ovalo formos stalas su kėdėmis, primenantis apie Petrauskų šeimos vaišingumą ir ten vykusius tuometinio Lietuvos elito susibūrimus. ¹

 

Kasu toliau. Vartydama Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros studentės Andrijanos Filinaitės magistro baigiamąjį darbą, aptinku ir daugiau vaizduotę įaudrinančių detalių.

 

Tarpukario intelektualų sueigų centrais buvo tapusios konkrečios susitikimų ir gyvenamosios vietos. Lietuvos inteligentija, vyriausybės nariai mėgdavo rinktis ne tik kavinėse, restoranuose, bet ir privačiuose namuose ar butuose. Tokiose uždarose ir atvirose erdvėse bohemos gyvenimo būdas reikšdavosi plačiau. Tarp sueigų vietų buvo didieji to meto restoranai ir kavinės: „Metropolis“, „Versalis“, „Konrado kavinė“, Žaliakalnio dalyje esantys namai – brolių Miko ir Kipro Petrauskų namas (dabartinis muziejus) bei Adelės ir Pauliaus Galaunių namai, ir kt. Pastarosios vietos laikytos išskirtinėmis dalyvių kontingentu ir jų vykdoma intelektualine veikla.²

Yra išlikusių Kipro Petrausko brolio Miko pamąstymų apie tai, kaip jų namuose gera būti.

 

Išpaikę jus čia visi. Važiuojat kaž kur ilsėtis. Kaimo ieškot. Kur rasi geresnį kaimą už Kauno miestą. Ypač kai gyveni Žaliakalnyje. Tai puikiausias kaimas! Musu kiemo sodelyje.³

 

Taigi istorinis pagrindas burtis yra. Žinoma, įvertinus banguotą namo, o ir viso Kauno bei Lietuvos XX a. Istoriją, nesinorėtų imti teatrališkai atkartoti tarpukario madų. Taip ir nėra. Naujosios Petrauskų namų erdvės sienas puošia ne Laikinosios sostinės epochos motyvai, o XXI a. piešiniai. Jie – įkvėpti kompozitoriaus, vargonininko, pedagogo Juozo Naujalio, kurio 150-ąsiasi gimimo metines šiemet minime. Pasak kūrinio autoriaus Artur Shirin, kompozitoriaus portreto stilistiką inspiravo lietuvių liaudies menas – medinės skulptūros, taip pat šimtmetį šiemet švenčiančios Bauhaus mokyklos (visgi yra tas ryšys su tarpukariu!) spalvinis segmentavimas, 70-ųjų bareljefai ir skulptūrinės kompozicijos.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Kauno miesto muziejaus nuotr.

X – kol kas kodinis, bet, atrodo, jau prilipęs pavadinimas salei pirmajame M. ir K. Petrauskų namo aukšte. Po pirmojo renginio, kurio metu kaunietis muzikos žurnalistas Ramūnas Zilnys kalbino metų alternatyvos grupe neseniai pripažintus dueto „Golden Parazyth“ narius Giedrių Širką ir Aurimą Vilkišių, erdvei skirtoje feisbuko grupėje vyko balsavimas – kaip gi turėtų ta erdvė vadintis? Bet nieko geresnio lyg ir neatrasta.

Kauno miesto muziejaus nuotr.Kauno miesto muziejaus nuotr.

O pats susitikimas su „Golden Parazyth“ turėjo gerokai viršyti visų susirinkusiųjų (beje, Žaliakalnio jaunimas – tai ir dvimečiai, ir senjorai) lūkesčius. Galbūt dėl to, kad vakaro moderatorius puikiai pažįsta šiuos muzikantus ir nebijo klausti to, kas dažniausiai lieka tarp straipsnių ir pranešimų eilučių. Pasižymėjau keletą Giedriaus ir Aurimo minčių užrašų knygelėje ir ją dabar atsivertusi supratau, kad papildomų komentarų ir išvedžiojimų čia ir nebereikia (jei ką, Kauno miesto muziejus viską transliavo gyvai, tad galite peržiūrėti susitikimą sau patogiu metu).

Per lėti ir per liūdni

Visas mūsų laikas yra laisvas

Per kančią kelias į šviesą

Šaltis, gamta, gyvūnas, medžio augimas

Zylės protingesnės už daugelį žmonių

Menas ir purvas eina kartu

„Presto“ padavėjas su kebabu

Dirbau spaustuvėje nepilnametis

Lietuviai nutyli iš tuščio į kiaurą

Švęsti reikia po pasirodymo

Zvonkumi būti būtų sudėtinga

Senatvė ir olimpas

Jei mokėčiau užrašyti ne tik žodžius, bet ir natas, gal gimtų daina. Liūdnoka tokia, apie Giedriaus karjeros pradžią, kai teko prie honorarų už koncertus prisidurti nešiojant kavą. Bet kuriuo atveju tai daug intymesnės detalės apie muzikantus, nei dažniausiai būna eksponuojamos muziejuose. Arba mums tik taip atrodo, kad tokios neeksponuojamos, nes per retai į tuos memorialinius muziejus užsukame.

Kiek aukščiau rašiau apie tai, kad vaizdinių įrodymų apie Petrauskų namuose vykdavusius balius nėra, bet Kauno miesto muziejus visgi persiuntė pusryčiaujančio Kipro Petrausko portretą. Čia jis baisiai susirūpinęs, tad galbūt ruošiasi dar vienai varginančiai kelionei, kurios metu tikrai pasiilgs savo nuostabiosios žmonos. O gal svarsto, kam čia išnuomavus pirmąjį savo namų aukštą, kad viskam pakaktų pinigų. Arba… tiesiog mąsto apie neseniai pasibaigusį vakarą?

K. Petrauskas prie pusryčių stalo. 1927 m. KMM fondai.

K. Petrauskas prie pusryčių stalo. 1927 m. KMM fondai.

Kitas susitikimas šiemet Naujalio, o kitąmet gal kurio kito Kaune kadaise gyvenusio asmens įkvėptoje erdvėje – vasario 28 dieną. Bendrausim su ritmų klijuotoju Irmantu Kašėta. Be abejo, ateityje čia gali vykti jūsų renginys ar iniciatyva – į erdvę galite pasikviesti pokalbiui mylimiausius autorius ar atlikėjus, pristatyti savo kūrybą, rengti kūrybos dirbtuves ar plokštelių klausymosi sesijas. Susisiekite su erdvės veiklų koordinatore Aušra Strazdaite (a.ziberkiene@kaunomuziejus.lt) ir imkitės organizavimo, o žaliakalniečiai tikrai ateis. Kai pagaliau ims veikti funikulierius – ir visi kiti.

Daina Dubauskaitė © Kaunas pilnas kultūros

kaunomuziejus.lt

———–

¹ kaunomuziejus.lt/ekspozicijos/kipro-petrausko-memorialinis-butas

²,³ Filinaitė, Andrijana. Tarpukario kultūros atspindžiai epistoliniame palikime. M. ir K. Petrauskų Lietuvių muzikos muziejaus archyvo analizė. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: VDU MF, 2013

Muziejaus trečiadienis. „Pas Naujalį nepabuvęs – mažai ko vertas“
Tikrasai gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio (Stasys Šimkus, 1934 m.) 2019-ųjų paskelbimas Juozo Naujalio metais įkvėpė...
Muziejaus trečiadienis. Tariamas M. K. Čiurlionis
Artinantis gegužės  18 d.  ištiksiančiai Muziejų nakčiai, šią savaitę rubrika „Muziejaus trečiadienis“ pristato detektyvinę istoriją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Festivalių gausmas parodoje
Vasara, minios žmonių, palapinės, garsi muzika, nuo scenos aidinčios lietuvių liaudies dainos, kurias papildo elektrinių gitarų skambesys… Tai –...
Muziejaus trečiadienis. Kauno, Lietuvos ir Europos istorija viename name
Kauno gubernatoriai, Rusijos imperatoriškosios šeimos nariai, pasaulyje žymi dailininkė impresionistė Marijana Veriovkina, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, Bavarijos princas Leopoldas ir...
Muziejaus trečiadienis. „Pas Naujalį nepabuvęs – mažai ko vertas“
Tikrasai gyvas muzikos judėjimas Lietuvoje ir prasideda nuo Naujalio (Stasys Šimkus, 1934 m.) 2019-ųjų paskelbimas Juozo Naujalio metais įkvėpė...
Muziejaus trečiadienis. Tariamas M. K. Čiurlionis
Artinantis gegužės  18 d.  ištiksiančiai Muziejų nakčiai, šią savaitę rubrika „Muziejaus trečiadienis“ pristato detektyvinę istoriją apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio...
Muziejaus trečiadienis. Festivalių gausmas parodoje
Vasara, minios žmonių, palapinės, garsi muzika, nuo scenos aidinčios lietuvių liaudies dainos, kurias papildo elektrinių gitarų skambesys… Tai –...
Muziejaus trečiadienis. Kauno, Lietuvos ir Europos istorija viename name
Kauno gubernatoriai, Rusijos imperatoriškosios šeimos nariai, pasaulyje žymi dailininkė impresionistė Marijana Veriovkina, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II, Bavarijos princas Leopoldas ir...
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia