Mėnesio tema. Monomuziejus

Tik iš anksto susitarus, čia nesėskite, šito nelieskite ir iš viso nekalbėkite. Maždaug toks sudurtinis stereotipas susidėlioja išgirdus frazę „memorialinis muziejus“. Tikėtina, kad ne vienas šių eilučių skaitytojas į formulę įterptų dar ir mokyklos ekskursiją, pasibaigusią greito maisto užkandinėje, įsiminusioje labiau nei tas memorialinis butas. Pala, kieno gi jis buvo?

Kokia nedovanotina skriauda sau yra taip manyti, – choru tvirtina žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ bendradarbiai, kurie, rengiant vasario numerį, apvaikščiojo tikrai ne visus, bet įvairiausius memorialinius butus, namus ir kitus objektus Kaune. Pas kunigus ir (ar) rašytojus bei kitokio plauko menininkus (ar ieškodami jų pėdsakų), pas Kauno bohemą, pas muziejuje gyvenančius kauniečius, kieme tų, kuriuos istorinės aplinkybės iš to kiemo išvarė, bei žvilgčiodami pro tvorą tų, kurie kūrė namus visiems kitiems kauniečiams. Nė vieno tokio pat kambario, jokios šabloniškai pasakojamos istorijos, net jei muziejai muziejėliai ir priklauso vienam stambesniam tinklui. Jei ne šiuolaikinės detalės, tokios kaip vakarykštis laikraštis ar dūmų detektorius, galima ir niekada nepabusti iš istorinio transo. Juk pas Juozą Gruodį sode, visai kaip ta užmigusi gražuolė, gali pasiraškyti dar jo paties pasodintų obelų vaisių.

51364591_776856112668088_8173741115577466880_n

Ne mažiau diskutuotini ir būsimi – arba planuoti, bet neatsiradę – memorialiniai butai bei namai. Pavyzdžiui, Emmos Goldman, kuriai plūdurą Nemuno ir Neries santakoje 2017 m. Kauno bienalės metu dedikavo lenkų menininkė Karolina Freino. Nėra daug duomenų apie žymiosios anarchistės gyvenimą Kaune, nes iš jo į JAV mergina išvyko dar paauglystėje. Tad gal Emmos garbei pavadintas, jos idėjas į XXI a. kalbą verčiantis socialinis centras, veikiantis A. Mickevičiaus gatvėje, ir yra pats geriausias memorialas? Arba Jurgis Mačiūnas. Taip, žinome, kad jis augo Parodos gatvės pradžioje, bet, žinant (tiksliau, apsimetant, kad žinai) patį menininką, nepadoru būtų jo atminimą grūsti į butą. Jis jau kabo ore tarp „Fluxus“ kabineto ir Naglio Ryčio-Baltušniko sutverto skvero. Jei dar būtume Kauno kultūros centrui Mačiūno vardą priklijavę, būtų išėjęs visas metafizinis trikampio formos muziejus.

O kaip reikės įprasminti atmintį tų, kurie šiandien – savo kūrybiniame pike? Galbūt jau dabar vertėtų investuoti į daugiabutį kur nors Eiguliuose ir Šilainiuose, ir visuose jo butuose vėliau įrengti po atminimo kampelį rašytojui, poetei, fotografui, šokėjui, mokslininkei… Kita vertus, ar bereikės tiek vargti, interesantus priiminėti ir dulkes kasdien šluostyti? Kauno menininkų namų ir Poetų atkūrimo instituto prieš kurį laiką rodyto interaktyvaus spektaklio-ekskursijos „Salomėjos genomas“ sėkmė įrodo, kad net ir tokios kontroversiškos, bet mokiniams nuobodokos poetės kaip Nėris gyvenimą galima pateikti taip, kad telefonas kaistų (turbūt reikia sakyti „išsikrautų“) nuo susidomėjusiųjų skambučių.

Taigi susiradę mieste žurnalo „Kaunas pilnas kultūros“ vasario numerį skaitykite apie tris aplink Rotušės aikštę gyvenusius kunigus, bohemiškiausią Žaliakalnio butą, Čiurlionio ir Čiurlionienės atminimo salelę, Mickevičiaus (ne)muziejų ir apie ne tokius garsius, bet ne mažiau svarbius žmones pasakojančią galeriją viename Kauno kiemų.

Žurnalo ieškokite visur Kaune ir kai kur Vilniuje
Viršelio iliustracijos autorė Monika Pernavaitė

Skaitmeninis skulptorius Konstantinas Đuričkovićius: „Mito neapčiuopiamumas ir yra įdomiausia“
Nors Konstantinas Đuričkovićius Kaune pirmąkart apsilankė šiemet, čia (ir dar iki kelionės, gimtojoje Serbijoje) jau susipažino su krūva bendraminčių...
Gastronomijos savaitės akcentas Kaune – netikėtos ekskursijos
Jau septintą kartą Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija kreipiasi į maisto...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Renginių ciklas Australijos lietuviui V. Kazokui atminti užsuks ir į Kauną 
V. Kazokas gimė 1919 m. Mečiūnų kaime (Kapčiamiesčio valsčiuje). Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m....
Skaitmeninis skulptorius Konstantinas Đuričkovićius: „Mito neapčiuopiamumas ir yra įdomiausia“
Nors Konstantinas Đuričkovićius Kaune pirmąkart apsilankė šiemet, čia (ir dar iki kelionės, gimtojoje Serbijoje) jau susipažino su krūva bendraminčių...
Gastronomijos savaitės akcentas Kaune – netikėtos ekskursijos
Jau septintą kartą Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija kreipiasi į maisto...
Muziejaus trečiadienis. Peizažų maestro A. Žmuidzinavičius: „Nepažinęs tamsos, nežinosi, kas yra šviesa“
Ką aš galėčiau pasakyti apie savo gyvenimą? Gyvenau kaip ir visi kiti mano broliai ir seserys lietuviai. Tapiau paveikslus,...
Renginių ciklas Australijos lietuviui V. Kazokui atminti užsuks ir į Kauną 
V. Kazokas gimė 1919 m. Mečiūnų kaime (Kapčiamiesčio valsčiuje). Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame institute. 1944 m....
#kaunaspilnas
Žymėkite savo nuotraukas #kaunaspilnas ir dalinkitės Kaunu. Kiekvieną mėnesį viena iš pažymėtų nuotraukų yra išleidžiama nemokamo atviruko formatu.
Load More
Something is wrong. Response takes too long or there is JS error. Press Ctrl+Shift+J or Cmd+Shift+J on a Mac.
Patys skaitomiausi
Globoja
Leidžia